Užsienyje tebekomentuojamas Lietuvos ir Estijos prezidentų sprendimas nevykti į Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-mečio iškilmes

Lietuvos ir Estijos prezidentų Valdo Adamkaus ir Arnoldo Riuitelio atsisakymas dalyvauti gegužės 9-osios paminėjime Rusijoje sutiktas itin nepalankiai.

Tuo tarpu kitų šalių politikai ir žiniasklaida šiam įvykiui daug dėmesio neskyrė.

Kalbama apie prarastą šansą

Vieni pirmųjų į dviejų Baltijos valstybių vadovų sprendimus reagavo Rusijos Federacijos tarybos ir Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komitetų pirmininkai Michailas Margelovas ir Konstantinas Kosačiovas. Jie abu apgailestavo, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino kvietimas atvykti į iškilmes buvo atmestas.

“Lietuvos ir Estijos prezidentų atvykimas į Maskvą būtų davęs gerą šansą daugelio problemų, susikaupusių dvišaliuose santykiuose, teigiamam sprendimui. Dabar visiškai teisėtai galima pasakyti, kad tą šansą visos trys Baltijos valstybės prarado, nes skandalingos Latvijos prezidentės kalbos Rusijos atžvilgiu mums taip pat nepriimtinos, kaip ir motyvai, paskatinę Lietuvos ir Estijos prezidentus nevykti į Maskvą paminėti pergalės prieš nacių Vokietiją 60-mečio”, - sakė M.Margelovas Rusijos naujienų agentūros Interfax korespondentui.

Niūrios prognozės

Tuo pat metu K.Kosačiovas teigė, kad Lietuvos ir Estijos prezidentų sprendimas bei Latvijos prezidentės Vairos Vykės-Freibergos “antirusiški pareiškimai dar labiau pablogins Rusijos ir Baltijos šalių santykius”.

Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas įspėjo, kad Baltijos valstybių prezidentus, kurie “nesupranta ar apsimeta, kad nesupranta gegužės 9-osios istorinės reikšmės, dėl tokios istorinės traktuotės gali ištikti tarptautinė izoliacija”.

Kremliui artimas politologas Viačeslavas Nikonovas agentūrai Interfax teigė, kad “Arnoldas Riuitelis ir Valdas Adamkus dėl tokios savo pozicijos pakenks ne Rusijai, bet pirmiausiai savo šalims”.

Priekaištauja ir Latvija

Priekaištai V.Adamkui ir A.Riuiteliui sklinda ne tik iš Maskvos, bet ir iš Rygos. Latvijos ministras Aigaras Kalvytis apgailestavo, kad Lietuvos ir Estijos vadovai atsisakė vykti į Maskvą. “Dabar Latvija viena Maskvoje turės aiškinti Baltijos šalių poziciją dėl Antrojo pasaulinio karo pabaigos”, - A.Kalvyčio žodžius citavo agentūra LETA.

Lenkijos laikraštis “Rzeczpospolita” nurodo, kad Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, “anksčiau pranešusi priimanti Rusijos prezidento Vladimiro Putino kvietimą, dabar atsidūrė keblioje padėtyje”. Ji kaltinama suardžiusi Baltijos šalių vienybę, netesėjusi duoto žodžio, kad Baltijos valstybių vadovai priims bendrą sprendimą dėl dalyvavimo gegužės 9-osios iškilmėse Maskvoje. Dabar ir dėl jos kelionės į Rusijos sostinę kyla abejonių, nurodo “Rzeczpospolita”.

Laikraštis tvirtina, jog Lietuvos ir Estijos vadovų sprendimams įtakos galbūt turėjo gandai, kad į Maskvą nevažiuos ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tonis Bleras. Pirmadienį, dar prieš V.Adamkui priimant sprendimą, apie tai kalbėjo ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Anksčiau ir kai kurie Rusijos pareigūnai teigė gavę iš Londono užuominų, kad T.Bleras į Maskvą gali neatvažiuoti, nes kaip tik tomis dienomis vyks jam svarbūs rinkimai.

Tačiau “Rzeczpospolita” teigia, kad jos korespondentui Didžiosios Britanijos URM pareigūnas tvirtai pareiškė, kad T.Bleras iškilmėse Maskvoje būtinai dalyvaus.

A.Riuitelį kritikuoja ir saviškiai

Estijos prezidento atsisakymą važiuoti į Maskvą, kaip pranešė BNS, griežtai kritikavo parlamento pirmininkė Enė Ergma.

“Respublikos prezidentas turi būti tikras valstybės vadovas. Ir jis kartais turi priimti nelengvus sprendimus, kaip tai 1994 metais padarė prezidentas Lenartas Meris”, - sakė Estijos parlamento vadovė.

L.Meris, pasirašydamas su Rusija sutartį dėl kariuomenės išvedimo, buvo priverstas sutikti, kad Estijoje liktų tūkstančiai Rusijos armijos pensininkų, kuriuos dešiniosios partijos iš karto pavadino “penktąja kolona”.

BNS tvirtina, kad A.Riuitelio sprendimą nevažiuoti į Maskvą kritikuoja ir didžiausi Estijos laikraščiai.

Laikraštis “Postimes” rašo, kad “A.Riuitelis žadėjo pasitarti su žymiausiais politikais ir partijomis, bet pirmadienį pamiršo visų patarimus važiuoti į Maskvą. Galbūt jis pamiršo ir tai, kad kiti prezidento rinkimai - vos po pusantrų metų?”

Tuo tarpu kitas laikraštis - “SL Ohtuleht” teigia, kad A.Riuitelio atsisakymas priimti kvietimą leis jam ateityje išvengti nemalonių priminimų, “kaip senas komunistas stovėjo pažįstamoje Raudonojoje aikštėje ir sveikino rusų pergalę”.

Išvardydamas atsisakymo neigiamus aspektus, laikraštis paminėjo numatomą Rusijos scenarijų, pagal kurį Estija neis nusilenkti karo didvyriams Maskvoje kartu su visu civilizuotu pasauliu.

“Minusas yra tai, kad argumentai, dėl kurių Estija atsisakė dalyvauti iškilmėse, atspindi daugiau vidaus nei užsienio politikos prieštaravimus”, - rašo laikraštis.

Karčios metinės

Baltijos šalių, taip pat Lenkijos požiūriui į Antrojo pasaulinio karo pabaigą publikaciją, pavadintą “1945 metų gegužės 9-oji: karčios metinės Rytų Europai”, vakar paskyrė autoritetingas Prancūzijos laikraštis “Liberation”.

“Nuo to laiko, kai rusai nusiuntė kvietimus į gegužės 9-osios iškilmes, tarp Maskvos ir trijų Baltijos valstybių užvirė aršus barnis, kuris užtruko ištisus mėnesius. Baltijos šalys norėjo, kad tokia proga Kremlius pripažintų jų aneksiją, įvykdytą 1940 metais. Tačiau prezidentas Vladimiras Putinas laikosi kitokios pozicijos, pagal kurią didvyriškoji Sovietų Sąjungos armija, praradusi milijonus gyvybių, visiems nešė tik laisvę”.

“Liberation” pažymi, kad po 1940 metais įvykusios sovietinės okupacijos ir patirto siaubo dalis Baltijos šalių žmonių išskėstomis rankomis 1941-aisiais pasitiko nacių kareivius. Dar dabar šios šalys neskuba prisipažinti, kad jų žmonės aktyviai naikino žydus, o veteranai, jaučiantys nostalgiją, stato paminklus savo bendražygiams, kovojusiems reicho pusėje, rašoma publikacijoje.

Tačiau Prancūzijos laikraštis atkreipia dėmesį ir į tai, kad Rusija, skirtingai nuo Vokietijos, griežtai neįvertino savo praeities. “Liberation” cituoja buvusio Estijos ministro pirmininko Marto Laro žodžius: “Vokietija pažvelgė į veidą savo praeičiai. Bet tokio vertinimo nesulaukiame iš kitos pusės, kur komunizmo nusikaltimai iki šiol nepasmerkti. Tauta, kuri nėra pajėgi pažvelgti į veidą savo praeičiai, panaši į žmogų, sergantį nesibaigiančia neuroze”.

Kelionės atsisakyti neketina

Nors Lietuvos ir Estijos prezidentai davė Kremliui neigiamą atsakymą, Lenkijos lyderis Aleksandras Kvasnevskis jau anksčiau sakė, kad į Maskvą vyks, nurodo “Liberation”, pažymėdamas: “Lenkijoje vis dar vyksta debatai dėl dviprasmiškumo datos, kuri ištisiems dešimtmečiams atplėšė šią šalį nuo Vakarų pasaulio. Lenkijos ministras pirmininkas Marekas Belka šiomis dienomis sakė, kad gegužės 9-ąją viso pasaulio akys bus nukreiptos į Maskvą. Jis išreiškė viltį, kad iškilmių dalyviai suvoks visą istorinės tiesos sudėtingumą”.

A.Kvasnevskis vakar pareiškė, kad Lietuvos sprendimą atsisakyti vykti į iškilmes Maskvoje aptars su V. Adamkumi per viešnagę Vilniuje, tačiau pakartojo, kad į Rusiją važiuos.

“Lenkijos ir Baltijos valstybių istorinė patirtis - skirtinga. Neturime jokios priežasties savo sprendimo vykti į Maskvą sieti su įvykiais Lietuvoje, bet šį klausimą ketiname aptarti”, - citavo A.Kvasnevskio žodžius Lenkijos žinių agentūra PAP.