- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino Brazilijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos vadovus bendradarbiauti susidūrus su „savanaudiškais Vakarų veiksmais“, Maskvą smaugiant Vakarų sankcijoms dėl Ukrainoje sukelto karo.
„Tik sąžiningo ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo pagrindu galime ieškoti išeities iš šios krizinės situacijos, kuri susiklostė pasaulio ekonomikoje dėl neapgalvotų, savanaudiškų kai kurių valstybių veiksmų“, – sakė V. Putinas virtualiame BRICS lyderių susitikime, kalbėdamas apie Vakarų sankcijas jo šaliai.
Jis teigė, kad šios šalys, „naudodamosi finansiniais mechanizmais, iš tikrųjų perkelia savo klaidas makroekonominėje politikoje visam pasauliui“.
„Esame įsitikinę, kad dabar, labiau nei bet kada anksčiau, BRICS šalių lyderiams reikia sukurti vienijantį, pozityvų kursą formuojant tikrai daugiapolę tarpvalstybinių santykių sistemą“, – sakė V. Putinas.
Esame įsitikinę, kad dabar, labiau nei bet kada anksčiau, BRICS šalių lyderiams reikia sukurti vienijantį, pozityvų kursą formuojant tikrai daugiapolę tarpvalstybinių santykių sistemą.
Jis pridūrė, kad BRICS šalys „gali tikėtis daugelio Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos valstybių, siekiančių vykdyti nepriklausomą politiką, paramos“.
Vasario 24 dieną V. Putinui pasiuntus karius į provakarietišką Ukrainą, Vašingtonas ir Briuselis Maskvai paskelbė precedento neturinčias sankcijas.
Rusijos invazija Ukrainoje ir dėl jos Maskvai įvestos tarptautinės sankcijos sutrikdė trąšų, grūdų ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių, o tai pakurstė nerimą dėl bado pavojaus visame pasaulyje.
Rusijos prezidentas ne kartą atmetė bet kokią Maskvos atsakomybę už bręstančią pasaulinę maisto krizę ir tvirtino, kad priežastis yra jo šaliai taikomos Vakarų sankcijos.
Vakarai kaltina V. Putiną panaudojus badą kaip ginklą Maskvos puolime prieš Ukrainą.
Dėl paralyžiuojančių sankcijų V. Putinas buvo priverstas ieškoti naujų rinkų ir stiprinti ryšius su Afrikos ir Azijos šalimis.
BRICS, įtakingam augančių ekonomikų klubui, tenka daugiau kaip 40 proc. pasaulio gyventojų ir beveik ketvirtadalis pasaulinio BVP.
Trys šios organizacijos narės – Kinija, Indija ir PAR – susilaikė balsuojant dėl Jungtinių Tautų rezoliucijos, kuria smerkiama Rusijos invazija į Ukrainą.
Pekinas ir Naujasis Delis palaiko glaudžius karinius ryšius su Rusija ir perka daug rusiškos naftos bei dujų.
Praėjusią savaitę kinų lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) telefonu patikino V. Putiną, kad rems pagrindinius Maskvos interesus, susijusius su „suverenitetu ir saugumu“.
Po to pokalbio Vašingtonas perspėjo Pekiną, kad Kinija rizikuoja likti „neteisingoje istorijos pusėje“.
PAR, viena iš nedaugelio Afrikos šalių, turinčių diplomatinę įtaką už žemyno ribų, taip pat atsisakė pasmerkti Rusijos karinius veiksmus, norėdama išsaugoti svarbius ekonominius ryšius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. T. Erdoganas perspėja, kad Turkija dar gali blokuoti Šiaurės šalių stojimą į NATO4
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ketvirtadienį perspėjo Švediją ir Suomiją, kad dar gali blokuoti jų stojimą į NATO, jeigu jos neįgyvendins naujo susitarimo su Ankara. ...
-
Didžiosios Britanijos ambasadorė buvo iškviesta į Rusijos URM
Ketvirtadienį Didžiosios Britanijos ambasadorė Maskvoje Deborah Bronnert buvo iškviesta į Rusijos užsienio reikalų ministeriją, kur jai buvo pareikštas protestas „dėl chamiškų šalies vadovybės pasisakymų“ apie...
-
Lenkai seka Lietuvos pavyzdžiu: renka pinigus „Bayraktar“ dronui
Lietuvos pavyzdys, kai paprasti žmonės, surinkę pinigus, nupirko Ukrainai „Bayraktar“ droną, įkvėpė ir kitas šalis. ...
-
D. Peskovas: Kremlius laukia EK sprendimo dėl prekių tranzito per Lietuvą
Kremlius laukia Europos Komisijos sprendimo dėl elgesio su prekėmis, kurioms taikomas tranzito į Kaliningradą per Lietuvos teritoriją draudimas, principų. ...
-
R. T. Erdoganas ragina Švediją ir Suomiją aktyviau kovoti su terorizmu1
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ketvirtadienį paragino Švediją ir Suomiją aktyviau kovoti su terorizmu, pabrėždamas, kad reikia visiškai įgyvendinti jų su Ankara pasirašytą susitarimą....
-
Kanada patieks Ukrainai 39 šarvuotuosius transporterius
Kanados vyriausybė pagal karinės pagalbos Ukrainai programą patieks jai 39 šarvuotuosius transporterius ir šešias kameras bepilotėms skraidyklėms. ...
-
A. Lukašenka: aprūpinsime Kaliningradą be jokių karų ir įtampų
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka susitikime su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu aptarė tranzitą į Kaliningradą, praneša BelTA. ...
-
U. von der Leyen: ES ir Naujoji Zelandija pasiekė laisvosios prekybos susitarimą
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga ir Naujoji Zelandija po ketverius metus trukusių derybų pasiekė laisvosios prekybos susitarimą, ir pažadėjo, kad tai sustiprins ry...
-
Vokietijos kanclerio alga pirmą kartą viršys 30 tūkst. eurų per mėnesį2
Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo darbo užmokestis pirmą kartą viršys 30 tūkst. eurų per mėnesį. Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „Bild“, remdamasis vyriausybės atsakymu į partijos „Alternatyva Vokietijai&...
-
J. Bidenas: JAV turėtų parduoti naikintuvų F-16 Turkijai1
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turėtų parduoti karo lėktuvų F-16 Turkijai, tačiau sakė, kad tam turi pritarti Kongresas. ...