„Siūlome amerikiečių pusei iki šių metų rugsėjo 1 dienos JAV ambasados Maskvoje, (taip pat) generalinių konsulatų Sankt Peterburge, Jekaterinburge ir Vladivostoke diplomatinių ir techninių darbuotojų skaičių padaryti tokį patį, kiek Rusijos diplomatų ir techninio personalo darbuotojų dirba JAV“, – sakoma ministerijos pranešime. URM pridūrė, kad tokiu atveju diplomatinėse atstovybėse Rusijoje liktų 455 dirbantys amerikiečiai.

„Jeigu Amerikos valdžia toliau vienašališkai sumažintų mūsų diplomatų JAV skaičių, tai lydėtų veidrodinis (Maskvos) atsakas“, – pabrėžė ministerija.

Pranešime taip pat sako, kad JAV ambasadai nebebus leidžiama naudotis Maskvoje esančiais sandėliais ir viena vila Pamaskvėje.

„Pasiliekame teisę imtis analogiškų ir kitokių priemonių, galinčių paveikti JAV interesus“, – pridūrė ministerija.

URM pareiškė, kad JAV Kongreso priimtas naujas sankcijas Rusijai numatantis teisės akto projektas „dar kartą patvirtina Jungtinių Valstijų agresyvumą tarptautiniuose reikaluose“.

„Prisidengdamos savo „išskirtinumu“ JAV pasipūtėliškai ignoruoja kitų valstybių pozicijas ir interesus“, – sakoma Maskvos pareiškime.

Rusija „daro viską, kas įmanoma, kad būtų normalizuoti dvišaliai santykiai, būtų vystomi ryšiai ir bendradarbiavimas su JAV svarbiausiais tarptautinės darbotvarkės klausimais, visų pirma įskaitant kovą su terorizmu, masinio naikinimo ginklų neplatinimą, neteisėtą prekybą narkotikais, neteisėtą migraciją, kibernetinius nusikaltimus ir kita“, – rašo Užsienio reikalų ministerija.

„Laikėmės ir tebesilaikome pozicijos, kad veiksmingai spręsti pasaulio problemas įmanoma tik (veikiant) kartu. Esame įsitikinę, kad dauguma mūsų planetos žmonių laikosi tokio paties požiūrio“, – sakoma pranešime.

Jungtinių Valstijų Senatas ketvirtadienį beveik vienbalsiai priėmė teisės aktą, numatantį naujas sankcijas Rusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai.

Dabar JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) turės galutinai apsispręsti, ar patvirtinti griežtas priemones Maskvos atžvilgiu, ar vetuoti šį įstatymą.

Teisės aktas, patvirtintas Senate 98 balsais prieš du, antradienį buvo priimtas Atstovų Rūmų. Daugelis prognozavo, kad jo įsigaliojimas neabejotinai išprovokuos neigiamą Kremliaus reakciją, o Europos šalys baiminasi dėl naujųjų priemonių galimų ekonominių pasekmių.

Šiuo paketu, kuriuo, be kita ko, suvaržomos D.Trumpo galimybės sankcijas atšaukti, siekiama nubausti Kremlių už kišimąsi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus ir Maskvos įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją.

Kremlius pareiškė, kad nutarta imtis atsakomųjų priemonių ir nebelaukti oficialaus D.Trumpo pritarimo šiam įstatymui, nes jį priėmus JAV Senate, klausimas yra faktiškai išspręstas.

„Šiuo atveju didelę reikšmę, matyt, turi ta forma, kurią (įstatymas) įgavo po Senato (pritarimo). Technologiniu požiūriu, ši forma yra beveik baigtinė“, – penktadienį pareiškė V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Paklaustas, ar naujausias Rusijos URM pareiškimas reiškia, kad Maskva netiki Baltųjų rūmų pažadais kaip nors pakeisti JAV Kongreso patvirtintą teisės aktą, D.Peskovas atsakė: „Apskritai Baltieji rūmai kalbėjo apie galimą (sankcijų) sugriežtinimą. Taigi, reikalo esmės tai nekeičia.“

ES vieningai neatsakys?

Europos Sąjunga (ES) nesugebės vieningai atsakyti į JAV plečiamas sankcijas Maskvai, keliančias grėsmę Bendrijos energetikos projektams su Rusija, tvirtina Vokietijos politologas Alexanderas Rahras (Aleksandras Raras).

„Pasaulio žiniasklaida skelbė, jog ES, o veikiau - kai kurios ES narės, pastarosiomis savaitėms Vašingtone vykdė aktyvią lobistinę veiklą – Kongrese ir Senate. Jos suprato, jog sankcijų išplėtimo sustabdyti neįmanoma, todėl bandė jas švelninti, kad jos nesmogtų Europai“, – interviu Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ sakė A.Rahras.

Pasak jo, pasiekta, kad šiame JAV teisės akte atsirastų nuostata, jog sankcijos Europos įmonėms gali būti pritaikytos tik po atitinkamų konsultacijų su ES, tačiau realiai šis mechanizmas neveiks, nes ES nėra vieninga dėl šio JAV sprendimo.

„Klausimas – kas yra ES: Vokietija ir Prancūzija ar Baltijos šalys ir Lenkija? Europos Sąjungoje įvyko skilimas. Kai kurias jos nares apėmė euforija nuo kietos JAV pozicijos Rusijos atžvilgiu, ir jos nori sankcijų griežtinimo“, – pabrėžė Vokietijos politologas.

„Man sunku įsivaizduoti, kad ES šiuo atveju oponuotų Amerikai. Situacija aplink Vokietiją dabar labai sudėtinga. Be abejo, vokiečiai daugeliu atžvilgiu Europoje yra lyderiai, bet šių sankcijų faktas parodo, jog jie rizikuoja būti netgi smarkiai izoliuoti“, – pridūrė A.Rahras.

Jo manymu, nuostata dėl konsultacijų su ES sankcijų taikymui buvo įtraukta tik „akims dūmti“ – kad Europa nusiramintų.

„Tačiau kaip JAV su ja galėtų tartis? Juk ES nekalba vienu balsu, neturi vieningos instancijos, „raudojo telefono“, kuriuo galima būtų paskambinti ir apie viską pasikalbėti. Manau, kad ES nesugebės vieningai atsakyti į JAV sankcijų Rusijai išplėtimą“, – reziumavo Vokietijos politologas.

Vokietija perspėjo JAV

Vokietija penktadienį perspėjo, nesutiksianti su jokiomis naujomis JAV sankcijomis Rusijai, jei jos tuo pačiu metu kenks Europos bendrovėms.

Užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis (Zigmasras Gabrielis) pabrėžė ekonominio spaudimo Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos konflikte svarbą. Tačiau jis pabrėžė, kad Vokietija „jokiomis aplinkybėmis nesutiks su ekstrateritoriniu šių JAV sankcijų taikymu prieš Europos bendroves“.

„Sankcijų politika nėra nei tinkamas, nei adekvatus instrumentas nacionalinio eksporto ir vidaus energetikos sektoriaus interesams skatinti, – sakė jis interviu laikraščiui „Der Spiegel“. – Dabar prezidentui (Donaldui) Trumpui (Trampui) spręsti, kaip toliau elgtis“.

Europos valstybės jau kritikavo Vašingtoną dėl naujųjų sankcijų poveikio, tvirtindamas, kad sankcijos gali pakenkti Europos bendrovėms, susijusioms su naujos dujotiekio gijos tiesimu Baltijos jūros dugnu gamtinėms dujoms gabenti iš Rusijos į Vokietiją.

Jos nuogąstauja, kad JAV gali pasinaudoti tomis sankcijomis sumažinti rusiškų dujų tiekimą Europai ir pakeisti jį JAV energetinių išteklių eksportu.

ES net perspėjo nedelsdama atitinkamai atsakysianti Jungtinėms Valstijoms, jeigu šios skelbs sankcijas neatsižvelgusios į Europos interesus.

Praėjusią naktį JAV Senatas beveik vienbalsiai, 98 balsais „už“ ir dviem „prieš“, priėmė teisės aktą, numatantį naujas sankcijas Rusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai. Jas prezidentas D.Trumpas (Donaldas Trampas) dar gali vetuoti, tačiau, kaip rašo laikraštis „The New York Times“, Baltiesiems Rūmams gali būti keblu tokį sprendimą pagrįsti.

„Patarėjai iš Baltųjų rūmų per privačius pokalbius pripažino, jog motyvuoti veto šiam teisės aktui būtų sudėtinga, atsižvelgiant į vykstančius tyrimus dėl D.Trumpo priešrinkiminės komandos galimų kontaktų su Rusija“, – rašo įtakingasis JAV laikraštis.