Marija Antuanetė tapo amžinu prabangos ir išlaidumo simboliu Pereiti į pagrindinį turinį

Marija Antuanetė tapo amžinu prabangos ir išlaidumo simboliu

2006-12-02 09:00 kauno.diena.lt inf.

Marija Antuanetė tapo amžinu prabangos ir išlaidumo simboliu

Prancūzų karalienė Marija Antuanetė, pirmoji mirties bausme nubausta monarchė, mirė ir buvo palaidota prieš daugiau kaip 200 metų.

Bet ar ji pamiršta? Visiškai ne. Ji tebėra pasaulinis prabangos simbolis.

Pasiūlė pyragus

„Ar mano žmonės neturi duonos? Tada leiskite jiems valgyti pyragus“, - ištardama šiuos žodžius, Marija Antuanetė tapo kone labiausiai pasaulio istorijoje cituojama moterimi. Nors gali būti, kad ji niekada šių žodžių nebuvo pasakiusi.

Bet kokiu atveju ši citata labai tinka nupiešti Marijos Antuanetės paveikslą, kuris toks buvo formuojamas dar jai gyvai esant.

Prancūzija, kurioje Marija Antuanetė tapo kronprincese sulaukusi vos penkiolikos, tuo metu buvo labai skurdi šalis, atsidūrusi ant revoliucijos slenksčio. Tuometės aristokratijos prabanga ir visa ko perteklius rūmuose badė skurdžiai gyvenančiai liaudžiai akis.

Būsimoji Prancūzijos karalienė nuo pat mažumės išsiskyrė savo grožiu ir polinkiu į meną. Tačiau nemėgo skaityti knygų ir nesistengė įsigyti gerą išsilavinimą. Teigiama, kad išprusimo stoka ir nulėmė vėliau tragiškai susiklosčiusį būsimosios karalienės likimą.

Sklido apkalbos

Kai 19-metė Marija Antuanetė tapo karaliene, ji pasidarė tikra dvaro žvaigždė.

Bet prancūzai valdovės nemylėjo. Maža to, kad Marija Antuanetė nebuvo prancūzė, ji dar ir prastai kalbėjo prancūziškai. Žmonės ją įžeidžiamai vadino „austriškąja“ ir „Madam išlaidomis“.

Karalienės reputaciją menkino ir įvairūs gandai bei už jos nugaros aristokratų rengiamos intrigos.

Kad karališkoji pora iš tiesų gyveno prabangiai, nėra abejonių. Pinigų švaistymą rodė šventės, įvairios ceremonijos, nuolatinis Versalio rūmų ir aplink esančių parkų gražinimas.

Kaltino nevaisingumu

Reputacija ir apkalbos apie karalienės seksualinius nuotykius taip pat buvo Marijos Antuanetės juodinimo dalis. Tuo metu apie neva karalienės paleistuvystę, prostituciją, išlaidavimą ir ekstravaganciją netgi kurti pamfletai.

Valdovei kliuvo ir už tai, kad karališkoji pora ilgą laiką nesusilaukė palikuonių.

Sunku pasakyti, kiek tiesos tame yra, bet sakoma, kad prireikė net septynerių metų, kol Marija Antuanetė ir jos vyras Liudvikas XVI pasiryžo pradėti bendrą seksualinį gyvenimą.

Tačiau mokslininkai teigia, kad pagrindinė ilgalaikio nevaisingumo kaltininkė buvo ne Marija Antuanetė, o jos vyras Liudvikas XVI, kuris dėl įgimtos ligos ir vėlyvo fizinio brendimo nesugebėjo atlikti sutuoktinio pareigos.

Vis dėlto 1777 metais, padedant gydytojams, karališkoji pora susilaukė dukrelės Marijos Šarlotės Terezės, o vėliau ir kitų vaikų.

Susilaukusi vaikų Marija Antuanetė tapo rūpestinga motina bei gera žmona.

Nežinojo pinigų vertės

Vis dėlto Marijos Antuanetės priešai nerimo. Jie prastuomenei įteigė, kad būtent išlaidi karalienė kalta dėl vidaus ir užsienio politikos nesėkmių.

Tačiau politika karalienė visiškai nesidomėjo ir todėl, priešingai sklindantiems gandams, net nebandė kaip nors paveikti šalies vidaus ir užsienio politikos.

Galima tik klausti, kiek asmeninės atsakomybės už Prancūzijos nuosmukį išties krito ant karalienės pečių. Ji visada gyveno labai prabangiai, buvo išlepinta ir niekada nežinojo tikrosios pinigų vertės.

Teigiama, kad Marija Antuanetė, apkaltinta išlaidavimu, atsakė: „Kaip man žinoti, kad šalis papuolė į krizę? Nuolat, kai aš prašydavau pinigų, gaudavau dukart tiek, negu man reikėdavo“.

Labdaros neįvertino

Nors didžioji dalis karalienei priskirtų nuodėmių tebuvo prasimanymai, prancūzai viskuo tikėjo.

Visuomenei net nebuvo svarbu, kad vėlesniais valdymo metais Marija Antuanetė daugiau pinigų skyrė labdarai ir vargingųjų šeimų vaikų šalpai, o ne asmeninei prabangai.

Paskleisti gandai apie karalienę padarė savo. Dėl Prancūzijos ekonominės krizės apkaltinta Marija Antuanetė 1793 m. spalio 16 d. buvo nukirsdinta revoliucionierių.

Nukirsta karalienės galva buvo demonstruojama džiūgaujančiai miniai, o kūnas palaidotas masinėje kapavietėje. Vėliau jos palaikai buvo perlaidoti Paryžiuje, Burbonų karališkosios dinastijos laidojimo kriptoje.

Sofija Kopola apie tragišką šios karalienės likimą sukūrė šiemet pristatytą filmą, kuriame vaizduojama Marijos Antuanetės paauglystė ir ją supusi prabanga, pakeitusi visos Europos istoriją.

Faktai apie Mariją Antuanetę

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų