„Amerikiečiai turi bombų lėktuvuose Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Turkijoje“, – televizijai TF1 teigė E. Macronas.

„Esame pasirengę pradėti šią diskusiją. Per ateinančias savaites ir mėnesius labai konkrečiai apibrėšiu sistemą“, – pridūrė jis.

E. Macronas taip pat išvardijo tris tokio žingsnio sąlygas: „Prancūzija nemokės už kitų saugumą“ ir „tai nebus daroma sąskaita to, ko mums reikia“.

„Galutinį sprendimą visada priims respublikos prezidentas, kaip ginkluotųjų pajėgų vadas“, – pridūrė jis.

Manoma, kad Jungtinės Valstijos turi apie 50 branduolinių bombų Pietų Turkijoje esančioje Inčirliko karinių oro pajėgų bazėje.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad galimas branduolinių bombonešių dislokavimas Europos Sąjungoje (ES) nepadidins saugumo žemyne.

„Branduolinių ginklų platinimas Europos žemyne nepridės Europos žemynui saugumo, nuspėjamumo ir stabilumo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Prancūzija yra vienintelė Europos Sąjungos (ES) narė, turinti branduolinių ginklų. Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios vis dažniau diskutuojama dėl Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemonių taikymo jos partnerėms.

Lenkija, kuri, kaip ir Prancūzija, yra pagrindinė Ukrainos sąjungininkė ir vis svarbesnė jėga ES, jau leido suprasti, kad norėtų pasinaudoti Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemonėmis.

„Svarstant tai, ką vadiname gyvybiniais interesais, visada buvo atsižvelgiama į europinį aspektą. Mes to nedetalizuojame, nes dviprasmiškumas neatsiejamas nuo atgrasymo priemonės“, – pridūrė E. Macronas.