M. Pompeo: JAV kariniai veiksmai Venesueloje yra įmanomi

  • Teksto dydis:

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) trečiadienį pareiškė, kad prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija yra pasirengusi imtis karinių veiksmų Venesueloje, kad pažabotų šią šalį apėmusią politinę krizę.

„Prezidento (pozicija) yra labai aiški ir neįtikėtinai nuosekli. Kariniai veiksmai yra įmanomi. Jei to reikės, Jungtinės Valstijos tai padarys“, – pareiškė M. Pompeo per televiziją „Fox Business Network“.

Visgi jis pabrėžė, jog D. Trumpo administracija norėtų, jog problema Karakase būtų išspręsta taikiai.

Toks M. Pompeo pareiškimas pasirodė kitą dieną po masinių protesto akcijų prieš Venesuelos prezidentą Nicolas Maduro (Nikolą Madurą). 

Rusija: JAV „destruktyvi įtaka“ pažeidžia tarptautinę teisę

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė JAV valstybės sekretoriui M. Pompeo, kad Vašingtono „destruktyvi įtaka“ Venesueloje pažeidžia tarptautinę teisę.

Per M. Pompeo inicijuotą pokalbį telefonu Rusijos diplomatijos vadovas sakė, kad „Vašingtono kišimasis į Venesuelos reikalus yra šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas“ ir kad „ši destruktyvi įtaka neturi nieko bendra su demokratija“, sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Jeigu bus imamasi tokių agresyvių žingsnių, tai gali sukelti padarinių“, pareiškė S. Lavrovas ir pridūrė, kad „tik Venesuelos žmonės turi teisę spręsti savo likimą“.

Venesueloje trečiadienį vyksta nauji protestai prieš vyriausybę, kuriuos paragino rengti opozicijos lyderis Juanas Guaido (Chuanas Gvaidas), siekiantis padidinti spaudimą prezidentui socialistui N. Maduro.

Vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas sakė, kad Karakaso rytinėje dalyje įsiplieskė naujų susirėmimų tarp opozicijos šalininkų irginkluotų saugumo pajėgų, prasidėjus vyriausybės priešininkų ir šalininkų rengiamoms Tarptautinės darbo dienos demonstracijoms.

Nacionalinės gvardijos nariai leido ašarines dujas, protestuotojams pamėginus užblokuoti vieną greitkelį netoli oro pajėgų bazės, kur J. Guaido antradienį mėgino pakurstyti kariuomenės sukilimą prieš N. Maduro, nors prezidentas vėliau pranešė, kad šis mėginimas buvo numalšintas.

Jungtinės Valstijos yra tarp maždaug 50 šalių, pripažinusiu J. Guaido laikinuoju šalies vadovu, šiam sausį pasiskelbus laikinuoju prezidentu. Tokiu būdu Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas mėgino nuversti N. Maduro, kurio valdžią J. Guaido vadina neteisėta.

Laikinasis Pentagono vadovas atšaukė kelionę į Europą

JAV gynybos sekretoriaus pareigas einantis Patrickas Shanahanas (Patrikas Šanahanas) atšaukė planuotą kelionę į Europą, kad prireikus galėtų reaguoti į krizę Venesueloje ir įvykius prie sienos su Meksika, trečiadienį pranešė Pentagonas.

„Sekretorius Shanahanas nebevyks į Europą, nes nusprendė likti DC [Vašingtone], kad galėtų veiksmingiau derinti veiksmus su NSA [Nacionalinio saugumo agentūra] ir Valstybės departamentu dėl Venesuelos, taip pat toliau derinti veiksmus su DHS [Krašto saugumo departamentu] dėl pagalbos prie pietvakarinės sienos“, – sakė jo atstovas spaudai Joe Buccino (Džo Bučinas).

ES ragina laikytis „kuo didesnio santūrumo“

Europos Sąjunga antradienį paragino laikytis „kuo didesnio santūrumo“ Venesuelos krizėje, opozicijos lyderiui J. Guaido paraginus karius sukilti prieš prezidentą N. Maduro .

„ES atidžiai seka naujausius įvykius Venesueloje. Kartojame, kad gali būti tik politinis, taikus ir demokratinis kelias, vedantis iš kelių krizių, su kuriomis susiduria šalis“, – pareiškime sakė Bendrijos diplomatijos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini).

„Europos Sąjunga atmeta visas smurto formas ir ragina laikytis kuo didesnio santūrumo, kad būtų išvengta gyvybių praradimo ir įtampos eskalavimo“, – pridūrė ji.

J. Guaido, sausį pasiskelbęs laikinuoju Venesuelos prezidentu, antradienį pareiškė, kad dalis karių palaiko jo siekį nuversti N. Maduro.

Kiek vėliau N. Maduro pareiškė „įveikęs“ perversmą ir pasveikino savo ginkluotąsias pajėgas, „nugalėjusias šią nedidelę grupę, kuri siekė skleisti smurtą per pučistinius susirėmimus“.

F. Mogherini pareiškė, kad ES „tvirtai palaiko Venesuelos žmones ir legitimius demokratinius siekius“.

„Ir toliau negailėsime pastangų, kad būtų atkurta demokratija ir įstatymo viršenybė per laisvus rinkimus, laikantis Venesuelos konstitucijos“, – pareiškė ES diplomatijos vadovė.

Venesueloje per „mėginimą įvykdyti perversmą“ kilo riaušės

Venesuelos sostinėje antradienį demonstrantai susirėmė su policija ir saugumo pajėgomis, opozicijos lyderiui J. Guaido paraginus karius sukilti prieš prezidentą N. Maduro.

Nors J. Guaido planas pademonstruoti augančią kariškių paramą jam, regis, buvo gerai suplanuotas, antradienį Venesuelos sostinėje įsiplieskė riaušės, o rytinėje Karakaso dalyje buvo matyti kylantys juodų dūmų stulpai.

Antradienio vakarą N. Maduro pareiškė „įveikęs“ perversmą ir pasveikino savo ginkluotąsias pajėgas, „nugalėjusias šią nedidelę grupę, kuri siekė skleisti smurtą per pučistinius susirėmimus“.

„Jie neliks nenubausti“, – sakė N. Maduro, kurio kreipimasis buvo transliuojamas per radiją ir televiziją.

„(Prokurorai) pradės baudžiamąjį persekiojimą už sunkius nusikaltimus, padarytus prieš konstituciją, įstatymo viršenybę ir teisę į taiką“, – kalbėjo prezidentas.

Vis dėlto J. Guaido paramą netrukus išreiškė Jungtinės Valstijos. Šalies prezidentas D. Trumpas (socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad Vašingtonas palaiko venesueliečius ir jų „laisvę“.

Opozicijos lyderis J. Guaido savo šalininkus į gatves išeiti paragino ankstų antradienį paskelbęs vaizdo įrašą, kuriame jis pirmąkart buvo apsuptas ginkluotų karių.

J. Guaido sakė, kad jis ištisus mėnesius ragino karius prisijungti prie jo siekio nuversti N. Maduro. 35-erių Nacionalinio Susirinkimo lyderis buvo nufilmuotas prie La Karlotos oro pajėgų bazės.

Tame vaizdo įraše J. Guaido taip pat matomas su aktyvistu Leopoldo Lopezu (Leopoldu Lopesu), kurį, opozicijos lyderio teigimu, kariškiai išvadavo iš daug metų trukusio namų arešto.

J. Guaido tvirtino, kad visa tai yra galutinė N. Maduro nuvertimo „operacijos“ stadija, ir išreiškė įsitikinimą, kad prezidento nušalinimas yra „negrįžtamas procesas“.

„Pademonstravome, kad yra karių, norinčių ginti konstituciją, ir jų yra daug daugiau“, – teigė opozicijos lyderis antradienį.

Opozicija planuoja trečiadienį surengti didelį Tarptautinės darbo dienos protestą Karakase. Sostinėje mitingą rengia ir N. Maduro.

„Plieniniai nervai“

Tūkstančiai opozicijos šalininkų užplūdo kelią, esantį šalia La Karlotos oro bazės. Daugelis jų mojavo Venesuelos vėliavomis, tačiau demonstrantus kariai pasitiko šūviais ir ašarinėmis dujomis.

Kiek vėliau L. Lopezas su savo žmona ir vienu iš vaikų atvyko į Čilės ambasadą prašyti prieglobsčio, o po to nuvyko į Ispanijos ambasadą, paskelbė Čilės užsienio reikalų ministras Roberto Ampuero (Robertas Ampueras).

J. Guaido remiantys kariai ryšėjo mėlynus raiščius ant rankų, demonstruodami ištikimybę opozicijos lyderiui, kurį laikinuoju prezidentu pripažįsta daugiau kaip 50 šalių, visgi tokių kariškių nebuvo daug.

Brazilija nurodė, kad dalis venesueliečių karių pasiprašė prieglobsčio šalies ambasadoje Karakase. Brazilų žiniasklaida paskelbė, kad tokių karių buvo 25.

Tačiau N. Maduro sau ištikimas pajėgas ragino pademonstruoti „plieninius nervus“, ir kariai antiriaušinėmis priemonėmis, šarvuočiais ir vandens patrankomis bandė išvaikyti demonstrantus.

Į minią įsirėžus šarvuočiams, keli protestuotojai buvo sužeisti. Riaušininkai vėliau užtvėrė greitkelį autobusu ir jį padegė.

Šalia sraigtasparnių angaro, į kurį demonstrantams buvo pavykę trumpam užeiti, į dangų kilo juodų dūmų stulpas.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) kreipėsi į abi puses ragindamas vengti smurto.

Tuo metu Venesuelos kariuomenės vadas ir gynybos ministras Vladimiras Padrino (Vladimiras Padrinas) išvakarėse paskelbė griežtą perspėjimą apie galimą „kraujo praliejimą“, už kurį, jo teigimu, atsakinga bus laikoma opozicija.

Kiek vėliau V. Padrino pranešė, kad vienas kariuomenės pulkininkas buvo pašautas į kaklą per susirėmimus Karakase.

Medikai pranešė, kad sostinėje buvo sužeisti mažiausiai 69 žmonės, du iš jų turi šautinių žaizdų.

Be kita ko, žmogaus teisių nevyriausybinė organizacija „Provea“ pasmerkė vieno demonstranto žūtį šiaurinėje Aragvos valstijoje.

Jungtinės Valstijos savo ruožtu paragino Venesuelos kariuomenę apsaugoti žmones ir paremti „legitimias institucijas“, įskaitant opozicijos kontroliuojamą Nacionalinį Susirinkimą.

JAV valstybės sekretorius M. Pompeo televizijai CNN sakė manantis, jog N. Maduro buvo pasirengęs bėgti į savo sąjungininkę Kubą, tačiau jį esą perkalbėjo Rusija. Kiek vėliau šį teiginį N. Maduro paneigė.

Vėlyvą antradienį per susitikimą su verslininkais Vašingtone M. Pompeo išreiškė viltį, kad artimiausiomis dienomis N. Maduro visgi nuspręs išvykti iš savo šalies.

„Turiu pasakyti, kad rytoj bus nauja diena. Galimybė (laimėti) Venesuelos demokratijai, esu tikras, išliks“, – teigė JAV valstybės sekretorius.

Pagrindinė N. Maduro sąjungininkė ir kreditorė Maskva antradienį apkaltino J. Guaido „kurstant konfliktą“ naftos turtingoje Venesueloje.

Opozicijos lyderio veiksmus smerkė ir kairuoliškos N. Maduro sąjungininkės Lotynų Amerikoje – Bolivija ir Kuba.

D. Trumpas savo ruožtu pagrasino Havanai paskelbti „visišką embargą“ ir griežtesnių sankcijų, jei ji nenutrauks savo karinės paramos Karakasui.

Sustabdytos transliacijos

Vėlyvą antradienį JAV federalinė aviacijos administracija uždraudė amerikiečių oro linijų orlaiviams skraidyti žemesniame nei 7 km aukštyje Venesuelos oro erdvėje. Taip pat ji nurodė per 48 val. visiems toje šalyje esantiems operatoriams palikti Venesuelą.

Keliose Lotynų Amerikos ir Europos šalių sostinėse prie Venesuelos ambasadų vyko N. Maduro palaikymo akcijos arba prieš jį nukreiptos demonstracijos.

Interneto stebėsenos organizacija „NetBlocks“ pranešė, kad Venesueloje po J. Guaido paskelbto raginimo išeiti į gatves buvo apribota prieiga prie interneto.

Vyriausybė sustabdė „BBC Mundo“, „CNN International“ ir vienos Karakaso radijo stoties transliacijas, pranešė vietos žiniasklaida ir Nacionalinė spaudos darbuotojų sąjunga.

Limos grupė, kuriai priklauso dauguma Lotynų Amerikos šalių, penktadienį rengia skubų pasitarimą dėl krizės Venesueloje.

Įtampa Venesuejoje šiemet pasiekė kritinį lygį, kai J. Guaido sausio 23-ąją pasiskelbė laikinuoju šalies vadovu. Jis pareiškė, kad N. Maduro pernai buvo nesąžiningai perrinktas į prezidento postą.

D. Trumpas yra nekart sakęs, kad Venesuelos klausimu Vašingtonas neatmeta nė vieno varianto, įskaitant ir karinius veiksmus.

Tačiau amerikiečių kariuomenė kol kas nemobilizuojama, o Vašingtonas nusprendė didinti ekonominį spaudimą N. Maduro režimui.

Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas daugybei N. Maduro administracijos pareigūnų, kariškių ir institucijų, atimdamos galimybę naudotis finansų sistema ir įšaldydamos JAV bankuose laikomas lėšas, įskaitant tas, kurios priklauso valstybinei Venesuelos naftos bendrovei „Citgo“.


Šiame straipsnyje: VenesuelaJAVkrizė

NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Jankiai naujo Vietnamo užsimanė.

Anonimas

Anonimas portretas
Ruoškimės greitai Vensuelos okupacijai. Jankių teroristams jau vėl reikia pigios naftos. Iraką jau išvogė. Maduras- tai ne Sadamas, neturi tokios armijos ir užimti bus lengviau. Savą Gaidį jau turi, už pinigus tokių gali rasti kiek nori visur- tiek Ukrainoje, tiek Gruzijoje, tiek Lietuvoje.... Na, partizanai džiunglėse gali pridaryti bėdų, bet apskelbs juos teroristais ir kvaili europiečiai tuo tikrai patikės.

Bla bla bla

Bla bla bla portretas
Papigiau bus duoti generolams indulgencija ir pinigu.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių