- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį nurodė savo saugumo vadovams imtis griežtų veiksmų prieš protestuotojus ir „nieko neimti į nelaisvę“, skelbdamas kol kas grėsmingiausią perspėjimą nuo demonstracijų pradžios po rugpjūtį įvykusių ginčijamų valstybės vadovo rinkimų.
Demonstracijos Baltarusijoje vyksta nuo rugpjūčio 9 dienos rinkimų, kuriuose pergalę oficialiai iškovojo 66 metų autoritarinis šalies lyderis. Opozicija ir Vakarai tvirtina, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti.
Rusijos palaikymo padrąsintas A. Lukašenka atsisako atsistatydinti, nepaisant nuolatinių jo atsistatydinimo ir naujų rinkimų reikalaujančių baltarusių protesto akcijų.
Susitikime su naujaisiais saugumo vadovais po išvakarėse atliktos pertvarkos A. Lukašenka sakė, kad atėjo laikas griežtai tvarkytis su protestuotojais.
„Mes į nelaisvę nieko neimsime. Jeigu kas nors palies pareigūną – jau kalbėjausi su generolais – jis turėtų likti mažų mažiausiai be rankų“, – pareiškė autoritarinis lyderis.
„Štai taip. Mes neturime kur trauktis ir neketiname trauktis“, – patikino jis.
„Mes kentėme. Iš karto nurodžiau: esama raudonų linijų. Ir, neduok dieve, kas nors jas peržengs. Jie [demonstrantai] jas peržengė daugeliu krypčių... Todėl tie, kas šiandien išeina ant geležinkelių, kas kabina fašistines vėliavas ant elektros tinklų laidų – žodžiu, tie, kas šiandien bando sugriauti, destabilizuoti valstybės infrastruktūrą, privalo žinoti: nuo šios dienos, ypač piliečių butuose, kur jie slepiasi, mes nieko į nelaisvę neimsime“, – perspėjo A. Lukašenka.
Tris mėnesius nesiliaujant protestams kiekvieną savaitgalį į gatves protestuoti išeina tūkstančiai žmonių. Kita demonstracija yra numatyta sekmadienį.
Po pirmųjų jėgos struktūrų susidorojimų su protestuotojais, per kuriuos buvo sulaikyta tūkstančiai žmonių, buvo pranešama apie sulaikytųjų kankinimus sulaikymo vietose, šį mėnesį Baltarusijos valdžia pagrasino prieš protestuotojus naudoji kovinius šaudmenis.
A. Lukašenka padidino spaudimą savo kritikams po to, kai jo varžovė prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja paskelbė jam ultimatumą iki rugpjūčio 25 dienos atsistatydinti, nutraukti smurtą prieš protestuotojus ir paleisti politinius kalinius.
„Jūsų sapnuose!“
A. Lukašenka ignoravo jam paskelbtą ultimatumą ir pradėjo pertvarkymą saugumo struktūrose, pareikšdamas, kad atsistatydins „jūsų sapnuose!“
„Prezidentas niekada niekur nebėgo ir neplanuoja bėgti“, – sakėj jis.
Ketvirtadienį A. Lukašenka paskyrė naują vidaus reikalų ministrą ir apribojo įvažiavimą per sienos perėjas iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos, savo sprendimą motyvuodamas koronaviruso pandemija.
Penktadienį autoritarinis prezidentas taip pat paskyrė naują Minsko milicijos viršininką.
45 metų I. Kubrakovas ministro poste pakeitė Juryjų Karajevą, vadovavusį brutaliems jėgos struktūrų veiksmams prieš protestuotojus. Malšinant protestus žuvo keli žmonės, tūkstančiai buvo areštuoti.
J. Karajevas ir du iš saugumo atėję pareigūnai buvo paskirti prezidento padėjėjais šalies dalyse, kurias A. Lukašenka pavadino „ypatingai pavojingomis“.
Jie siunčiami į sostinę Minską, vakarinį Gardino ir pietvakarinį Bresto miestus. Tuose miestuose pastarosiomis savaitėmis vyko didžiausi protestai.
A. Lukašenka taip pat pasiūlė iš buvusių kariškių suformuoti savanorių būrius tvarkai užtikrinti ir aprūpinti juos ginklais.
„Jie gali labai mums padėti“, – pareiškė jis.
Ketvirtadienį buvusi A. Lukašenkos varžovė rinkimuose S. Cichanouskaja – politikos naujokė, įsitraukusi į rinkimų kovą po to, kai jos vyrui, populiariam tinklaraštininkui buvo uždrausta užregistruoti savo kandidatūrą ir jis buvo suimtas, pareiškė, jog pertvarka rodo, kad A. Lukašenkos „valdžia silpnėja“.
„Jis daro šiuos nenuoseklius sprendimus, nes yra apimtas panikos“, – šiuo metu Lietuvoje esanti S. Cichanouskaja parašė savo „Telegram“ kanale.
Dešimtys tūkstančių baltarusių kiekvieną sekmadienį išeina į gatves protestuoti prieš A. Lukašenkos valdymą.
Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.
Pirmadienį opozicijai paskelbus streiką, valdžia sulaikė beveik 600 žmonių.
Prie streiko prisijungė ir studentai, rengę sėdimuosius protestus savo universitetuose. S. Cichanouskaja penktadienį sakė, kad daugiau nei 300 studentų gresia būti pašalintiems iš aukštųjų mokyklų.
Vakarų šalys A. Lukašenkos bendražygiams įvedė sankcijas dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš protestuotojus.
ES ambasadoriai gali susitarti dėl sankcijų A. Lukašenkai
ES nuolatinių atstovų komitetas (COREPER) ateinančią savaitę gali susitarti dėl naujų sankcijų baltarusių pareigūnams, įskaitant autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.
„ES ambasadoriai trečiadienį uždegs žalią šviesą turto įšaldymui ir vizų išdavimo uždraudimui Lukašenkai ir dar 14 baltarusių“, – socialiniame tinkle parašė „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) žurnalistas Rikardas Jozwiakas (Rikardas Jozviakas).
Jis pridūrė, kad Briuselis šias priemones turėtų patvirtinti lapkričio 6 dieną.
Trečiadienį vyksiančio Nuolatinių atstovų komiteto susitikimo darbotvarkė kol kas nepaskelbta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais1
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį4
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio2
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą9
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...