Brodmuro ligoninė – garsiausių serijinių žudikų pastogė Anglijoje. Ši vieta tapo tikrojo Hanibalo Lekterio, išprotėjusių nuodytojų ir karalienę Viktoriją nušauti mėginusio barmeno namais. Nuo 1863-iųjų veikianti Brodmuro ligoninė, kurioje laikomi psichiškai nesveiki nusikaltėliai, pagaliau paviešino dalį pacientų bylų, rašo britų dienraštis "The Daily Mail".

Ypatinga saugumo sistema

Kiekvieną pirmadienį 10 val. ryto virš Brodmuro ligoninės pasigirsta vaiduokliškas staugimas. Dvi minutes ausis čaižo garsas, panašus į oro pavojaus sireną per karą – tikrinama pavojaus signalo sistema. Nė vienam pabėgti įsigeidusiam pacientui, net jei ir įsigudrintų perlipti itin saugomas raudonų plytų tvirtovę supančias sienas, nebus kur dėtis: aplinkiniuose miesteliuose ir gyvenvietėse yra trylika sirenų, visos jos sujungtos telefono tinklu.

Jei kuris nors ligonis pabėgtų, sirena kauktų 20 minučių. Netoliese esančios mokyklos neišleistų mokinių į lauką, kol tėvai galėtų saugiai juos pasiimti. Policija tikrintų visus automobilius.

Tokia sistema įrengta po to, kai 1952 m. pabėgo vaikų žudikas Johnas Straffenas. Vos pasprukęs jis pasmaugė dviračiu besivažinėjantį penkiametį berniuką. Laimė, gyventojai atkreipė dėmesį į keistai besielgiantį nepažįstamąjį ir informavo policiją, tad daugiau aukų išvengta.

J.Straffenas – ne vienintelė Brodmuro "įžymybė". Tarp garsiausių ligoninės gyventojų buvo asmuo, kėsinęsis į Anglijos karalienės Viktorijos gyvybę. Pagrindinis įtariamasis legendinėje Džeko Skerdiko byloje – liūdnai pagarsėjęs moterų žudikas Thomas Hayne'as Cutbushas, mirė Brodmure 1903 m. Nors Džeko Skerdiko byla taip ir nebuvo iki galo išaiškinta, bet nuo tos dienos, kai Th.H.Cutbushas buvo suimtas, žudynės liovėsi.

Išskirtiniai tyrimo objektai

Brodmuras yra viena iš trijų labiausiai saugomų psichiatrinių ligoninių Jungtinėje Karalystėje, tačiau čia visuomet patekdavo sudėtingiausių sutrikimų turintys ligoniai. Gydytojai ir psichiatrai varžosi dėl galimybės čia dirbti.

Juk vargu ar kur kitur susidursi su tokiais atvejais, kaip Grahamo Youngo – serijinio žudiko, nunuodijusio savo pamotę ir du kolegas. 1947 m. gimusį G.Youngą dar vaikystėje traukė nuodai ir jų poveikis žmogaus organizmui. Būdamas keturiolikos ieškojo progų išmėginti juos su šeimos nariais. Buvo nuteistas gydytis penkiolika metų Brodmure, juos praleido skaitydamas gausybę knygų, toliau domėdamasis pamėgtąja tema ir pasitelkdamas čia uždarytus likimo draugus kaip bandomąsias jūros kiaulytes.

Išleistas G.Youngas įsidarbino fotografijos medžiagų parduotuvėje. Vis siūlydavosi išvirti arbatos. Taip per kelis mėnesius apnuodijo 70 žmonių. Iš pradžių arbata neturėjo mirtinų padarinių, užtat eksperimentuotojas pasižymėdavo, kaip kokia dozė veikia ir kokius kolegas reikėtų nužudyti.

Kai apimti agonijos mirė du žmonės, prasidėjo tyrimas. G.Youngas policijoje paslaugiai pasakojo, kad domisi nuodais. Gal jie kada girdėję apie talį?

Apieškojus jo butą rastas didelis kiekis talio, stibio, akonitino, įkalčiu tapo aptikta užrašų knygelė. Arbatinis žudikas, kaip buvo pramintas, nuteistas iki gyvos galvos ir mirė savo kameroje nuo širdies smūgio būdamas 42-ejų.

Keista psichopatų draugystė

Neįprasta, tačiau keli žiauriausi Brodmuro žudikai kalinti kartu. Turbūt ne vien dėl draugijos. Serijinis žudikas Kennethas Erskine'as išgelbėjo Jorkšyro skerdiku pramintą Peterį Sutcliffe'ą, kai kitas kalinys mėgino pasmaugti šį ausinių laidu.

Pats K.Erkine'as – seksualinis psichopatas. Brodmure jau nuo 1988-ųjų, nuteistas už septynias žmogžudystes, manoma, kaltas dar dėl keturių. Tėvų paliktas vaikystėje keliavo iš vienų globos namų į kitus, pabuvo ne vienoje specialiojoje mokykloje, paskui pradėjo sėkmingą įsilaužėlio karjerą.

1987-aisiais jis ėmė aukas žudyti priremdamas keliu krūtinę, kaire ranka užspausdamas burną, o dešine smaugdamas gerklę. Keliomis aukomis – gyvomis ar jau nužudęs – pasinaudojo lytiniam pasitenkinimui patirti. Jį sugavo, kai vienai smaugiamai aukai pavyko nuspausti pavojaus mygtuką.

Vėliau nustatyta, kad protinė jo būsena – kaip septynerių metų vaiko. K.Erkine'as pripažintas psichiškai nesveiku ir iki šiol leidžia dienas Brodmure.

Tikrasis Hanibalas Lekteris

Kad ir kiek daug garsių nusikaltėlių buvo įkurdinta šioje ligoninėje, liūdniausiai pagarsėję turbūt yra tas, kurį tematė vos keli ligoninės gyventojai – tikrasis Hanibalas Lekteris.

1953 m. Robertas Maudsley gimė ne Lietuvoje, kaip nusprendė Holivudas, o Didžiojoje Britanijoje sunkvežimio vairuotojo šeimoje. Tėvas negailestingai jį mušdavo.

Berniukas pažino ne vienus globos namus, ne vieną psichiatrinę ligoninę. 1973 m. jis parsidavinėjo vyrams. Vienas klientas vertė jį žiūrėti žeminamų berniukų nuotraukas, tada R.Maudsley jį pasmaugė ir pateko į Brodmuro ligoninę. Jam duota pravardė Mėlynasis (tokios spalvos buvo pamažu uždusinto darbininko veidas).

Paskutinė ir ilgiausiai išlaikyta jo pravardė – Šaukštas. 1977 m. R.Maudsley su dar vienu psichopatu privertė trečią pacientą pedofilą užsibarikaduoti su jais kameroje. Jie kankino pedofilą devynias valandas, paskui R.Maudsley jį pasmaugė ir laikė kūną taip, kad prižiūrėtojas galėtų matyti per akutę.

Patekę į vidų prižiūrėtojai pamatė, kad vyriškio kaukolė praskelta tarsi virto kiaušinio lukštas. Dalies smegenų nebebuvo, o iš kiaušo kyšojo šaukštas.

Po šio nusikaltimo R.Maudsley pripažintas pakaltinamu. Nors ir prašėsi išsiunčiamas atgal į Brodmurą, buvo perkeltas į Veikfildo kalėjimą.

Nužudęs dar kelis žmones R.Maudsley dabar gyvena izoliuotas stikliniame narve – labai panašiame į matytą filme "Avinėlių tylėjimas". Baldai jame iš presuoto kartono, o per kasdienį valandos pasivaikščiojimą kalinį lydi šeši kalėjimo pareigūnai.