- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos verslui – Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos grasinimai. Jis žada nusavinti verslininkų iš „nedraugiškų šalių“ Baltarusijoje turimas įmones ar jų akcijas, jeigu jas bus bandoma parduoti. Lietuvos verslo atstovai A. Lukašenkos pažadus vadina niekiniais. Ir net jei realiai prasidėtų mūsų įmonių nacionalizacija, nuostolius esą būtų galima padengti iš įšaldytų sankcionuotų asmenų lėšų.
Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi.
– Ar yra žinoma, kiek Baltarusijoje veikia lietuviško verslo įmonių?
– Iki konflikto su Baltarusija ir Rusija ten dirbo apie 180 įmonių, susijusių su Lietuva. Didžioji dauguma jų – smulkios įmonės, kurios vykdė prekybą į vieną arba kitą pusę. Galbūt šešiolika jų – stambesnių investicijų įmonės, iš kurių dabar liko keturios, kurios vis dar vykdo veiklą Baltarusijoje, nes daugeliu atvejų pasitraukti neišeina. Mūsų žiniomis, tos įmonės, kurios išmokėjo kompensacijas, atleido žmones ir nevykdo jokios veiklos, jos sulaukė tam tikrų institucijų dėmesio dėl nesumokėtų mokesčių, kabinėjimosi, nors jos įvykdė visas savo prievoles. Tad toms įmonėms, kurios sustabdė veiklą, turi klausimų apie galimai nesumokėtus mokesčius, galbūt jas ruošiamasi nacionalizuoti. Apie tas kelias įmones, kurios vis dar tęsia veiklą su vietinėmis žaliavomis, kol kas jokių žinių neturime.
– Ar ruošiamasi blogiausiam variantui – įmonių nusavinimui?
– Manau, kad mes turime ruoštis kartu su Europos Sąjunga (ES). Toks pats blogiausias variantas gali būti ir su lietuviškomis įmonėmis Rusijoje. Turime ruoštis, kad galbūt prašysime kompensacijų iš tų sulaikytų Rusijos įmonių lėšų ES šalyse, jei vis dėlto tos įmonės Rusijoje arba Baltarusijoje bus nusavintos. Lietuvos pramonininkų konfederacijos pozicija yra tokia, kad reiktų kompensuoti Lietuvos verslui praradimus, kurie atsirado ne dėl jų kaltės. Ją išsakysime ir Užsienio reikalų ministerijai. Teisybė turi būti atstatyta.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Lietuvoje yra įšaldyta, regis, apie 40 mln. sankcionuotų asmenų lėšų. Ar tinkama tokia suma kompensacijoms?
– Deja, bet ne. Tos investicijos, kurios buvo atliktos Baltarusijoje, susijusios su medžio apdirbimo pramonėmis, siekia žymiai didesnes sumas. Tas investicijas iš dalies finansavo ir Europos bankai. Tad, manau, kad mes turėsime prijungti ir didesnes rezervuotas lėšas iš Rusijos ir Baltarusijos didžiosiose ES senbuvėse šalyse ir pasinaudoti tomis lėšomis, nes šių sumų tikrai neužteks.
– Dėl šios A. Lukašenkos pozicijos turėtų būti ir gilesnės šaknys. Ką jūs matote, kas po tuo slypi?
– Aš – ne politikas, man sunku sakyti, bet, manau, kad tai yra noras paspausti, derėtis, gal surasi kokių nors galimybių, nes jis laviruoja tarp Rusijos ir Vakarų Europos. Matosi, kad pasitikėjimas juo yra kritęs. ES šiandien netraktuoja jo kaip vadovo, tad, manau, kad spaudimo priemonės yra noras kalbėtis, diskutuoti ir galbūt sau surasti kokių nors galimybių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...