Vilnius kartu su Vašingtonu, neretai apeidami ES, siekia Baltarusijoje greitų politinių permainų

Baltarusijos opozicija, reguliariai rengianti savo forumus Vilniuje, čia jaučiasi saugiai. Prezidento Aleksandro Lukašenkos kontroliuojamas KGB idėjiniams priešininkams gali atkeršyti tik namuose.

Moralinę ir kitokią paramą baltarusių opozicijai teikianti Lietuva Vakarų žiniasklaidoje dažnai vadinama demokratijos eksportuotoja. Tačiau Senajame žemyne neretai pasigirsta ir teiginių, kad šį vaidmenį Lietuvai primetė Vašingtonas, Vilniuje įkūręs Tarptautinio respublikos instituto filialą.

Tuo tarpu Baltarusijos oficiali žiniasklaida ne kartą Lietuvą pavadino “Amerikos Trojos arkliu” ir tvirtino, kad toks vaidmuo šiai Baltijos valstybei gali būti pavojingas.

Grėsmių neįžvelgia

Politologas Algis Krupavičius “Kauno dienai” sakė, kad demokratinės valstybės pagal savo prigimtį privalo skatinti ir remti demokratinius procesus kitose šalyse, pirmiausiai kaimyninėse. “Tokia pagalba - teigiamas reiškinys. Tik “šaltojo karo” metais komunistinis blokas grūmodavo Vakarams nesikišti į jam priklausiusių šalių vidaus reikalus. Dabar padėtis iš esmės pasikeitė, žmogaus teisės ir demokratinės laisvės valstybių sienų nepripažįsta”, - sakė pašnekovas ir pridūrė: “Parama demokratiniams procesams jokiu būdu nereiškia kurstymų griebtis ginklo ir jėga nuversti valdžią vienoje ar kitoje šalyje”.

Politologas nurodė, kad pastaraisiais metais Baltarusijoje įsitvirtinęs autoritarinis režimas kelia daug rūpesčių visai Europai; Lietuva, kaip artimiausia kaimynė, yra itin suinteresuota demokratijos plėtra ten.

Pašnekovas sakė, kad Baltarusijos valdžios požiūris į Lietuvos teikiamą paramą baltarusių opozicijai, suprantama, yra kritiškas. Kitokios reakcijos negalima ir tikėtis, bet realių grėsmių Lietuvai dėl to kilti neturėtų, mano A.Krupavičius.

Pasak jo, svarbu yra tai, kad paramą baltarusių opozicijai teikia ne tiek oficiali Lietuvos valdžia, kiek atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, arba veikiama per jas. Tokiu atveju Vilnius nesunkiai gali atmesti visas Minsko pretenzijas.

Diktatorius išvijo

JAV laikraštis “Slate” savo ruožtu pažymi, kad Lietuva, skirtingai nuo kitų naujųjų ES narių, nebijo prisiimti demokratijos eksportuotojos vaidmenis, manydama, jog tokia etiketė jai daro tik garbę, o nemeta jokio šešėlio.

“Prieš kelerius metus Lukašenka iš Minsko išvijo Tarptautinį respublikos institutą ir Nacionalinį demokratijos institutą, kuriuos išlaiko Amerikos mokesčių mokėtojai, už tai, kad šios organizacijos, skirtingai nuo atsargių Vakarų europiečių, talkino tikrosioms reformoms Baltarusijoje - galite jas vadinti lėta revoliucija - siekė atkurti demokratines partijas, opozicijos užsakymu rengė apklausas, padėjo parinkti lyderius.

Šiandien Demokratijos instituto Baltarusijos filialas yra Kijeve, o Respublikos instituto - Vilniuje, į kur nuolat atvažiuoja baltarusių reformatai, kad čia surengtų savo konferencijas”.

Vienintelė iš trijų

Kitas JAV laikraštis - “The Wall Street Journal” pažymi, kad Lietuva - vienintelė iš trijų Baltijos valstybių teikia visokeriopą pagalbą ujamai Baltarusijos opozicijai, kurios laukia ilga kova už demokratiją.

“Tai, kad baltarusiai, kurių daugelis buvo įsitikinę, kad jų grįžtančių KGB jau laukia butuose Minske, yra priversti į posėdžius rinktis Vilniuje, kur nėra pasiklausymo įtaisų ir vyriausybės samdytų skundikų, rodo, kokį ilgą kelią šiems žmonėms teks nueiti. Vygaudas Ušackas, Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Valstijose ir vienas žymiausių Baltarusijos opozicijos rėmėjų Vašingtone, abejoja, ar baltarusių reformatoriai turi kokių nors perspektyvų 2006 metais, kai šioje slavų šalyje rinkėjai vėl eis prie balsavimo urnų, bet ir neatmeta galimybės, kad šioje valstybėje nugalės demokratija”, - rašo publikacijos, pavadintos “Džefersonas Minske” autorius Piteris Savodnikas.

Tuo tarpu oficialusis Briuselis Baltarusijos atžvilgiu laikosi atsargiai. Tai pastebi ir “The Wall Street Journal” autorius. “Kiti Lietuvos diplomatai Vašingtone sutiko su mintimi, kaip sunku (kalbant diplomatų kalba) įkalbėti biurokratus iš ES vaidinti aktyvesnį vaidmenį buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje. Jie mano, kad svarbūs “dėdės” Briuselyje Ukrainos prezidento poste mieliau būtų matę Viktorą Janukovičių, kurį rėmė ankstesnioji valdžia, o ne Viktorą Juščenką.

Taip, Ukrainoje tokiu atveju būtų išlikęs korumpuotas, oligarchinis režimas, bet ES bosams nebūtų reikėję sukti galvą dėl 50 milijonų ukrainiečių, kurie atkakliai beldžiasi į ES vartus”.

Jei Baltarusijoje nugalėtų demokratija, šios šalies žmonės tikriausiai irgi prašytųsi priimami į ES, o tai Briuseliui sudarytų dar didesnių rūpesčių.

Atidžiai stebi padėtį

Oficialųjį Minską, savaime suprantama, erzina tai, kad jo oponentai Vilniuje rengia savo forumus ir bent jau čia jaučiasi saugiai, bet režimo galimybės kaip nors paveikti Lietuvą yra labai ribotos.

Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Garkunas, “Kauno dienos” paklaustas, kaip Minskas vertina Lietuvos atstovų pastangas padėti baltarusių opozicijai, sakė: “Mes šį procesą atidžiai stebime, tokiems veiksmams nesame abejingi. Opoziciją uždrausti niekas nesirengia, bet tais atvejais, kai matome, jog mūsų šalyje drumsčiamas vanduo, imamės atitinkamų priemonių”.

Paklaustas, ar Baltarusijoje įmanomos radikalios politinės permainos, ambasadorius sakė: “Tai turėtų jaudinti tik Baltarusijos žmones, o ne ką nors kitą. Mūsų žmonės turi galimybę gyventi stabilioje šalyje, nesijaudinti dėl rytdienos. Ir jie tai vertina. Jiems jokių apsišaukėlių pranašų nereikia, kad ir iš kur jie būtų - iš anapus vandenyno ar kitoje sienos pusėje”.

Reikia evoliucijos, bet ne revoliucijos

Kai kurie Lietuvos politikai mano, kad tam tikri JAV ir Lietuvos politiniai sluoksniai Baltarusijoje nori greitų permainų, bet tai yra nerealu.

Skirtingus požiūrius į slavų šalies ateitį konstatuoja ir “Slate”. “Svarbiausia yra tai, kad JAV ir Lietuva, neseniai įstojusi į ES ir siekianti pakeisti šio ekonominio bloko pagalbos užsieniui politiką, mano, jog baltarusiai nori valdyti patys, bet valdžia jiems to neleidžia. Vašingtone, atrodo, manoma, kad vienintelė galimybė įvesti demokratiją atsiras nuvertus Lukašenką.

Tuo pat metu Vakarų Europa linkusi manyti, kad Lukašenkos nuvertimas ir pagalba opozicijai - pavyzdžiui, forumo salės parūpinimas Vilniuje ir opozicijos lyderių kelionės apmokėjimas - yra ne kas kita, kaip demokratijos grūdimas į baltarusių gerkles. Todėl Briuselyje manoma, kad permainos turi būti ne revoliucinės, o evoliucinės. Bet tokia ES pozicija daugumą baltarusių opozicijos veikėjų stebina”.

Vienas opozicijos veikėjų - Anatolijus Lebeda - anksčiau “Kauno dienai” yra sakęs, kad Lukašenkos režimą reformuoti, siekti, kad jis keistųsi evoliuciškai yra neįmanoma, jį galima tik demontuoti.

Nenoras kištis išlieka

Tačiau net ir radikalūs politikai nežino, kokiais būdais ir metodais Lukašenkos režimą galima demontuoti ir nuo ko šį procesą pradėti. Tokioje neapibrėžtoje situacijoje baltarusių opozicija tarptautinę bendruomenę ragina veikti ryžtingiau, bet šis raginimas vis dar lieka balsu tyruose.

“Dabar, kai Baltarusija ribojasi su trimis ES šalimis - Lietuva, Latvija ir Lenkija, Lietuvos atstovai sako, kad Baltarusijos opozicijos reikalavimai jai padėti kovojant su režimu stiprėja. Artimiausiu metu Vilniuje vyks konferencija, kurioje dalyvaus Baltarusijos opozicijos donorai.

Bet nenoras kištis į “naują Rusijos užsienį” išlieka. Iš trijų naujų ES narių tik Lietuva aktyviai padeda baltarusių opozicijai. Tuo tarpu Lenkija visus įkalbinėja neatstumti Lukašenkos. Savo ruožtu Latvija Minsko demokratams mažai kuo gali padėti”, - rašo “The Wall Street Journal”.

Laikraštis tęsia mintį: “Vilties teikia tik tai, kad JAV skiria Baltarusijai vis didesnį dėmesį. Girdisi kalbų, kad kongresas Lukašenkos oponentams duos dar daugiau lėšų”.

Nors veiksmai koordinuojami

Jungtinės Valstijos šiomis dienomis dar kartą patvirtino, kad aktyviai toliau rems pilietinės visuomenės institucijas Baltarusijoje prieš 2006 metais vyksiančius prezidento rinkimus. Tai, kaip pranešė agentūra Reuters, paskelbė JAV valstybės sekretorės padėjėja Europos klausimais Elizabet Džouns.

E.Džouns taip pat minėjo glaudžią JAV ir ES sąveiką “Baltarusijos tema”. “Jau daugiau kaip dvejus metus mes koordinuojame savo veiksmus”, - patikslino ji.

JAV yra priėmusios “Aktą dėl demokratijos Baltarusijoje”, numatantį politines ir ekonomines sankcijas oficialiajam Minskui. Tuo tarpu ES yra uždraudusi A.Lukašenkai ir 50 aukšto rango Baltarusijos valdžios pareigūnų įvažiuoti į Bendrijos šalių teritoriją. Tačiau tarp JAV ir ES yra nemažai nesutarimų, kokia politika A.Lukašenkos režimo atžvilgiu yra perspektyvesnė.

Esant tokiai situacijai, Lietuvos vaidmuo tampa itin svarbus. Veikdama išvien su Vašingtonu, ji tikisi tapti patikima partnere, vykdančia regionines politines užduotis, kurios nekelia didelių pavojų, bet žada nemažų politinių dividendų.