Apie tokį žingsnį paskelbta valdančiajai nacionalistų partijai perimant atsakomybę už valstybines įmones ir kultūrines institucijas, taip pat pašalinant anksčiau paskirtus pareigūnus ir pakeičiant juos partijai lojaliais asmenimis.

Antrojo pasaulinio karo muziejus Gdanske kuriamas jau aštuoneri metai ir turi būti atidarytas kitų metų pradžioje. Tai turėtų būti pirmasis muziejus pasaulyje, pasakojantis bendrai visą karo istoriją, akcentuojant civilių gyventojų kančias Europoje ir Azijoje.

105 mln. eurų vertės projektas buvo pradėtas remiant buvusiam premjerui Donaldui Tuskui, kuris dabar yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos (ES) vadovų ir kurio labai nekenčia partijos „Įstatymas ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis).

J.Kaczynskis, kuris skelbia misiją sukurti stiprią valstybę, yra sakęs, jog pirmenybę teikia muziejui, kuris reikštų lenkišką „požiūrį“.

Jis seniai žadėjo pakeisti šio projekto koncepciją, jeigu jo partija grįš į valdžią.

Kultūros ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad sujungs Antrojo pasaulinio karo muziejų su kitu, dar neegzistuojančiu „Vesterplatės ir 1939-ųjų karo“ muziejumi, apie kurį buvo paskelbta gruodžio mėnesį. Vesterplatė yra nedidelis pusiasalis prie Gdansko uosto vartų, kurį 1939 metais atakavo vokiečiai.

Pasak ministerijos, jungtinė institucija išsaugos pradinį pavadinimą „Antrojo pasaulinio karo muziejus“.

„Nepaisant nuogąstavimų, reikštų žiniasklaidoje, šis žingsnis nereiškia, kad pradinis Antrojo pasaulinio karo muziejus bus likviduotas ar kad jo nuolatinė ekspozicija bus ribota“, – sakoma ministerijos pareiškime, kuriame tvirtinama, kad pagrindinė permainų priežastis yra taupymas.

Tačiau pradinio muziejaus direktorius Pawelas Machcewiczius (Pavelas Machcevičius) sakė, kad tokiu žingsniu bus įkurta visiškai nauja kultūrinė institucija ir kad vyriausybė galės pašalinti jį iš posto, kaip ir kitus vadovybės narius.

Tai vienintelis legalus būdas nušalinti P.Machcewiczių, kurio darbo sutartis kitu atveju truktų iki 2019 metų.

P.Machcewiczius sakė nežinantis, kiek bus išsaugota turinio, kurio kūrimą jis prižiūrėjo, ir kiek jo bus pakeista. Kultūros ministerija ketvirtadienį apie tai taip pat nieko neužsiminė.

„Didelis susirūpinimas“

Balandžio viduryje vyriausybė pirmą kartą užsiminė, kad svarsto galimybes perimti muziejų. Tokie planai papiktino istorikus, muziejininkus ir daugelį kitų, nuogąstaujančių, kad šis muziejus taps įrankiu vyriausybės projektui naudotis istorija kaip propaganda.

Trečiadienį lenkų karo metų pasipriešinimo kovotojams atstovaujanti organizacija parašė kultūros ministrui Piotrui Glinskiui, išreikšdama „didelį susirūpinimą“ muziejaus Gdanske likimu. Pasaulinė armijos krajovos veteranų sąjunga nurodė, jog dėjo „daug vilčių į orų paminėjimą“, kurį tas muziejus žadėjo dėl lenkų ir kitų tautų, patyrusių nacių ir sovietų okupacijas, patirties karo metais.

Tuo tarpu maždaug 200 istorikų iš JAV ir Europos, tarp jų – kai kurie iš garsiausių pasaulyje Antrojo pasaulinio karo ir 20-ojo amžiaus istorijos ekspertų, trečiadienį nusiuntė P.Glinskiui atskirą apeliaciją su prašymu leisti atidaryti muziejų ir sakė, kad „bet koks trukdymas jo darbui atrodys tragedija akyse visų tų, kurie studijuoja praeitį, ir visų tų, kuriems rūpi Lenkijos ateitis“.

Tarp muziejaus patarėjų yra vieni garsiausių Antrojo pasaulinio karo istorikų, pavyzdžiui, Normanas Daviesas (Normanas Deivisas) iš Oksfordo universiteto ir Timothy Snyderis (Timotis Snaideris) iš Yale‘io (Jeilio) universiteto: mokslininkai, kurių darbai laikomi užjaučiančiais dėl lenkų kančių per vokiečių ir sovietų okupacijas.

Pats muziejaus pastatas yra avangardinis stiklo daugiaaukštis, kurio projektą išrinko lenkų ir amerikiečių architekto Danielio Libeskindo vadovaujama komisija.

T.Snyderis, kuris pasirašė minėtą pareiškimą ir kuris yra parašęs knygą „Kruvinos žemės: Europa tarp Hitlerio ir Stalino“ (Bloodlands: Europe Between Hitler and Stalin), sakė, kad pasaulyje yra ir kitų Antrojo pasaulinio karo muziejų, bet visi jie atspindi išimtinai nacionalinį požiūrį. Gdansko muziejus būtų unikalus, nes būtų pirmasis, kuriame pateikiamos visų Europoje ir Azijoje paveiktų šalių istorijos, sakė jis.

„Tai intelektualinis proveržis, nes jis sudaro sąlygas mums suprasti Antrąjį pasaulinį karą ir pamatyti jį įvairiais požiūriais, – sakė jis. – Tai taip pat padaro Lenkijos istoriją prieinamą bet kam iš bet kur. Tad jei esi olandas ar japonas, ar amerikietis ir nueini į šį muziejų nieko nežinodamas apie Lenkiją, jo pabaigoje pamatysi, kokia ypatingai svarbi karui buvo lenkų patirtis“.

Pasak T.Snyderio, vyriausybės koncepcija dėl muziejaus, kuriame dėmesys skiriamas tik Vesterplatei ir Lenkijos karinei kovai 1939 metais, reikš siaurai fokusuotą parodą, kuri nepatrauks „platesnės tarptautinės auditorijos“, be to, ji neatspindėtų tokių svarbių įvykių kaip maždaug 22 tūkstančių lenkų karininkų išžudymas Katynėje, kurį įvykdė sovietų NKVD.