Lenkijos prezidentas: yra poreikis keisti ES smerkiamą teisėjų drausminimo įstatymą

Taip A. Duda komentavo Lenkijos Aukščiausiojo Teismo vadovės laiškus, raginančius jį bei kitus lyderius inicijuoti pataisas, kurios pašalintų lenkų teisės aktų trūkumus ir suderintų juos su ES teise.

A. Duda valstybinei agentūrai PAP sakė, kad sutinka su minėto teismo pirmininke ir kad „viskas rodo, jog reikės keisti teisės aktus“.

Valstybės vadovas pabrėžė, jog teisėjų drausminimo sistema yra svarbi, bet pažymėjo, kad teisėjai turėtų būti tikri, kad ji yra „tikrai skaidri, teisinga ir sąžininga“.

Tokie jo žodžiai, regis, prieštarauja vyriausybės pastarųjų kelerių metų pozicijai, kad drausminimo procedūros yra naudingos patiems teisėjams ir kad Briuselis neturi teisės diktuoti Lenkijai ar kuriai nors kitai ES valstybei, kokia turi būti jos teismų sistema.

Keturi Aukščiausiojo Teismo pirmininkaujančios teisėjos Malgorzatos Manowskos (Malgožatos Manovskos) laiškai, adresuoti A. Dudai, premjerui Mateuszui Morawieckiui (Mateušui Moraveckiui) ir abejų parlamento rūmų pirmininkams, penktadienį buvo paskelbti teismo tinklapyje.

ES Teisingumo Teismas anksčiau šį mėnesį nutarė, kad 2004 metais į bloką įstojusios Lenkijos pasirinktos teisėjų drausminimo priemonės dėl savo politizuoto pobūdžio pakerta teismų nepriklausomumą ir prieštarauja Bendrijos teisei.

Teisėjai liepė lenkų vyriausybei, kuri parengė atitinkamus teisės aktus, nedelsiant sustabdyti Aukščiausiojo Teismo drausminimo institucijos darbą ir priimti pataisas. Kitu atveju Varšuvai gali grėsti finansinės ir kitokio pobūdžio sankcijos.

Konfliktą su Briuseliu dėl teisės viršenybės Lenkijoje ir jos teismų sistemos dar paaštrino faktas, jog vyriausybė ignoravo ES nutartis, tvirtindama, kad ji vienintelė yra atsakinga už teismų sistemą.

Savo laiškuose M. Manowska, kuri palaiko vyriausybės poziciją, paragino priimti „greitas, bet, visų pirma, gerai apgalvotas įstatymo pataisas“, kurios pašalintų trūkumus ir suderintų teisės aktus su ES teise.

Visi keturi laiškų adresatai turi įgaliojimus siūlyti įstatymo projektus ir juos priimti.

M. Manowska paragino vadovus apsaugoti „bendrą gėrį, kuris yra Lenkija“, ir pareiškė, kad teisminis ginčas su ES paralyžiavo drausminimo procedūras.

Anksčiau šią savaitę 47 Aukščiausiojo Teismo teisėjai kartu su tūkstančiais kitų teisėjų ir prokurorų pasirašė kreipimąsi į vyriausybę, ragindami ją atsižvelgti į ES teismo sprendimus ir nedelsiant įšaldyti Drausmės bylų kolegijos veiklą.

Vadovaujant 2015 metais į valdžią atėjusiai dešiniajai vyriausybei, vis aštrėja Lenkijos ginčas su ES, valdantiesiems konservatoriams siekiant sugriežtinti šalies teismų sistemos ir teisėjų skyrimo proceso kontrolę.

Praeitą savaitę Lenkijos Konstitucinis Tribunolas nutarė, kad ES teismo paskelbtos laikinosios priemonės šalies teismų sistemos atžvilgiu yra neprivalomos. Vienas iš šių nutarimų buvo reikalavimas sustabdyti Aukščiausiojo Teismo drausminimo kolegijos darbą.

Tačiau premjeras M. Morawieckis praėjusią savaitę pareiškė neatmetantis galimybės įvertinti Drausmės bylų kolegijos darbą, nes, pasak jo, ši institucija nepateisino visų turėtų lūkesčių.

Tokį pareiškimą vyriausybės vadovas padarė po susitikimo su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), aptaręs su ja Lenkijos teismų sistemos klausimus.

Nemažai lenkų teisėjų, kritiškai vertinančių dešiniąją valdžią, yra laikinai nušalinti nuo pareigų pagal drausminimo procedūrą. Tačiau kai kurie žemesnės instancijos teismai šiuos žingsnius pripažino neteisėtais, kvestionuodami drausminimo institucijos įgaliojimus.