Lenkai sekmadienį balsuoja antrajame prezidento rinkimų ture, kuriame į žūtbūtinę dvikovą stoja perrinkimo siekiantis centristinių pažiūrų Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) bei konservatorių kandidatas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).

Daugiau negu 27 tūkst. balsaviečių duris atvėrė 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir dirbs iki 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku. Savo poziciją dėl to, kas užims Belvederio rūmus, turi teisę pareikšti apie 30 mln. Lenkijos rinkėjų.

Kadenciją baigiančio B.Komorowskio, kuris iš pradžių buvo laikytas neabejotinu favoritu, nesėkmė rinkimuose tikriausiai duotų toną ir šį rudenį numatytiems parlamento rinkimams.

„Net jei Dudai nepavyks nuversti nuo sosto prezidento Komorowskio, aš galvoju, kad Pilietinė platforma po visuotinių rinkimų, kurie turi įvykti vėliau šiais metais, gali nelikti valdžioje“, - sakė Piotras Matysas, kylančių rinkų strategas iš „Rabobank“.

62 metų B.Komorowskį apstulbino pirmajame rinkimų ture nedidele balsų persvara jo patirtas pralaimėjimas A.Dudai - 43 metų populistui iš pagrindinės opozicinės konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).

B.Komorowskis, kuris prezidentu buvo išrinktas 2010-aisiais ir laikomas artimu valdančiajai centristinės pakraipos Pilietinei platformai (PO), pirmajame rinkimų ture surinko 33,8 proc. balsų, o A.Duda - 34,8 procento.

Visi analitikai sutinka, kad sekmadienio balsavimo baigties numatyti neįmanoma.

„Vieno ar kito pergalė bus pasiekta maža persvara ir remiantis apklausomis numatyti neįmanoma“, – sakė Stanislawas Mocekas (Stanislavas Mocekas), Lenkijos mokslų akademijos politologas.

Gegužės 18-20 dienomis atlikta visuomenės apklausa, kurios rezultatus penktadienį paskelbė dienraštis „Polska The Times“, rodė, kad A.Duda, turėdamas 51 proc. paramą, lenkia B.Komorowskį.

Dvi kitos apklausos taip pat parodė, kad A.Duda minimalia persvara pirmauja, bet „Millward Brown“ apklausa rodė, kad pirmauja B.Komorowskis.

„Apklausos rodo, kad tūkstančiai balsų, galbūt – net šimtai, gali nulemti (tai), ar Lenkija paskęs ginčuose, ims kelti nepatogumų pasauliui dėl tokių žmonių pažiūrų“, – penktadienį apie A.Dudą ir PiS partiją, kuri jį remia, sakė B.Komorowskis.

Andrzejus Duda - Lenkijos konservatorių patriarchų Kaczynskių  „dvasinis įpėdinis“

Andrzejus Duda (Andžejus Duda), 43 metų konservatyvių pažiūrų teisininkas, išplėšęs netikėtą pergalę pirmajame Lenkijos prezidento rinkimų ture, glaudžiai siejamas su įtakingaisiais dvyniais Kaczynskiais (Kačynskiais).

Šis uolus katalikas buvo artimas velioniui Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui (Lechui Kačynskiui), kuris 2010-aisiais žuvo lėktuvo katastrofoje, ir vadina save jo „dvasiniu įpėdiniu“.

Tačiau A.Duda tapo geriau žinomas visuomenei tik po to, kai Lecho brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) - buvęs vyriausybės vadovas ir dabartinis konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis - paskelbė jį kandidatu į prezidentus.

PiS yra didžiausia opozicinė partija ir valdančiosios centristinės pakraipos Pilietinės platformos (PO) politinė varžovė.

PO į valdžią atėjo 2007-aisiais, pakeitusi dvejus metus šaliai vadovavusią PiS vyriausybę.

Pietiniame Krokuvos mieste 1972 metais gimęs A.Duda dainavo berniukų chore ir buvo harceras, kaip Lenkijoje vadinami skautai. Vėliau jis Jogailos universitete baigė teisės studijas.

Kai PiS 2005 metais atėjo į valdžią, A.Duda buvo paskirtas teisingumo viceministru. Iš šių pareigų jis pasitraukė 2008-aisiais, kad taptų L.Kaczynskio patarėju. 2011 metais A.Duda buvo išrinktas į Seimą, o pernai - į Europos Parlamentą.

Savo ugningose rinkimų kampanijos kalbose A.Duda žadėjo lenkams įvairias socialines išmokas, papildomas mokesčių lengvatas daugiavaikėms šeimoms, taip pat tikino, jog sumažins pensinį amžių, kurį PO vyriausybė padidino iki 67 metų.

Nemažai apžvalgininkų sutinka, kad Lenkijos ekonomikai šių A.Dudos pažadų įgyvendinimas būtų pernelyg sunki našta.

„Jo pažadai smarkiai prasilenkia su prezidento galiomis, o jo dosnūs ekonominiai siūlymai galėtų sužlugdyti netgi (gerokai didesnį) Vokietijos biudžetą“, - sakė politologas Radoslawas Markowskis (Radoslavas Markovskis) iš Politikos mokslų akademijos.

Užsienio politikos srityje A.Duda žada stiprinti Lenkijos ryšius NATO, tvyrant nerimui dėl Rusijos veiksmų kaimyninėje Ukrainoje.

„Lenkijai geriausias veiksmų planas būtų amerikiečių karių dislokavimas jos teritorijoje. Tai vienintelis būdas garantuoti šalies saugumą“, - aiškino jis.

A.Duda sako, kad nepritaria šalies narystei euro zonoje, kol „lenkų gyvenimo lygis yra žemesnis negu vokiečių ar olandų“.

Jis, kaip ir įtakinga šalies Katalikų Bažnyčia, pasisako prieš dirbtinį apvaisinimą ir griežtai kritikavo 2011 metų Stambulo konvenciją - pirmąjį privalomą teisinį instrumentą pasaulyje, skirtą kovai su smurtu prieš moteris ir jo prevencijai, kurį Lenkija ratifikavo praėjusį mėnesį.

A.Duda išmaišė visą šalį, agituodamas rinkėjus, o likus penkioms dienoms iki antrojo turo jam pavyko pelnyti profsąjungos „Solidarumas“ palaikymą.

Jis pasisako už tai, kad būtų priimta konstitucijos pataisa, kuri garantuotų, kad dėl piliečių iniciatyvų, surinkusių mažiausiai milijoną parašų, automatiškai būtų rengiami referendumai. Šiuo metu Seimas gali vetuoti piliečių iniciatyvas, ir tai daro.

A.Dudos žmona Agata yra mokytoja, pora augina dukterį Kingą. Jo uošvis yra rašytojas, poetas ir literatūros kritikas Julianas Kornhauseris (Julijanas Kornhauzeris).

„Stebiuosi, kur gausite pinigų“

Vieno proc. persvarą pirmajame ture A.Duda pasiekė patraukęs nusivylusius rinkėjus dosnių socialinių išlaidų, amžiaus, kada išeinama į pensiją, sumažinimo ir mažesnių mokesčių pažadais.

„Galbūt visi šie metai buvo geri, bet – tik vienai nedidelei grupei, – penktadienį šalininkams savo gimtojoje Krokuvoje sakė A.Duda. – Taip, atėjo laikas permainoms, laikas užbaigti šį vangų prezidentavimą.“

„Laukiu pažadėtų 500 zlotų (121 euro) išmokų vienam vaikui, o aš (jų) turiu penkis“, – šeštadienį komentare A.Dudos kampanijos oficialiame „Facebook“ puslapyje rašė šio kandidato rinkėja Malgorzata Dorota Slizankiewicz (Malgožata Dorota Slizankevič).

„Tik stebiuosi, kur gausite tuos pinigus, pone Duda“, – pridūrė ji. Ši jos pastaba atspindi daugelio nuogąstavimus dėl jo pažadų įvykdomumo.

B.Komorowskis ir A.Duda iki pačios kampanijos pabaigos visoje šalyje bučiavo kūdikius ir spaudė rankas, taip bandydami patraukti savo pusėn dar neapsisprendusius rinkėjus.

Svarbiausia, kas užsitikrins tų žmonių, kurie pirmajame rate balsavo už isteblišmentui priešišką roko dainininką ir politikos naujoką Pawelą Kukizą (Pavelą Kukizą), paramą.
Jis netikėtai liko trečioje vietoje, su 20 proc. balsų, kuriuos gavo iš nusivylusių rinkėjų, ypač – jaunų lenkų, susiduriančių su sunkumais darbo rinkoje.

„Noriu kai ko nauja“

Aštuonerius metus valdanti centro dešinės Pilietinė platforma vadovavo sparčiam ekonomikos augimui ir atlyginimų didėjimui didžiausioje Rytų Europos ekonomikoje. Tačiau nepaisant precedento neturinčio klestėjimo, daug lenkų jaučia, kad jų darbo vaisiai dalijami neteisingai, todėl didėja nelygybė, ir trokšta naujų veidų valdžioje.

„Dabartinis prezidentas turėjo penkerius metus pasirodyti ir dabar aš noriu kai ko nauja“, – sakė 22 metų studentė Dominika Gaszcz (Dominika Gašč).

Nuo 2010-ųjų valstybės vadovu esantis B.Komorowskis, priešingai, yra patyręs gynybos specialistas, kurį remia Lenkijoje gimęs buvęs JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis (Zbignevas Bžezinskis) ir virtinė lenkų aktorių bei sportininkų.

Lenkijos valstybės vadovas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, vadovauja užsienio politikai, gali inicijuoti ir vetuoti įstatymus.

Lenkija, kurioje gyvena 38 mln. žmonių, yra vienintelė Europos Sąjungos (ES) narė, pastarąjį ketvirtį amžiaus išvengusi recesijos.

Šiemet jos ekonomika turi augti 3,5 proc., tačiau nedarbas vis tiek išlieka didelis – 11,3 procento.

„Sekmadienį Lenkija rinksis iš dviejų frakcijų. Pirma, proto ir nuspėjamumo, kuriems atstovauja Komorowskis, gerai pažįstamas lenkams“, – sakė S.Mocekas.

„Ir, antra, tikėjimo bei nenuspėjamumo, įkūnijamų Dudos, nes tai nėra nepriklausomas politikas: už jo slepiasi Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis)“, – tvirtino jis.

Bronislawas Komorowskis - radikalas, kuris tapo konsensuso ir kompromiso šalininku

Buvęs politinis kalinys, kalintas už savo radikalias antikomunistines pažiūras, Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis), kuris sekmadienį stoja į žūtbūtinę kovą dėl antros kadencijos, tapo tėviška, į konsensusą orientuota figūra.

62 metų buvęs gynybos ministras prisipažįsta bėgant metams švelnėjęs, išskyrus nacionalinio saugumo sritį, kurioje yra laikomas „vanagu“.

„Mes norime taikos, bet žinome, kad silpnumas yra didžiausias padrąsinimas potencialiam agresoriui ir kad nėra geresnio atgrasymo už jėgos demonstravimą ir pasiryžimą gintis“, - sakė B.Komorowskis, kuris išsilavinimo yra istorikas, Antrojo pasaulinio karo 70-ųjų metinių, kurios buvo minimos gegužės 8 dieną, išvakarėse.

Šis buvęs medžiotojas suvaidino svarbų vaidmenį modernizuojant Lenkijos ginkluotąsias pajėgas po to, kai šalis 1989-aisiais atsikratė komunizmo bei Varšuvos pakto ir dešimtmečiu vėliau įstojo į NATO.

Penkis vaikus turintis praktikuojantis katalikas taip pat rizikavo užsitraukti įtakingos Lenkijos Katalikų Bažnyčios rūstybę paremdamas įstatymą, kuriuo leidžiamas apvaisinimas mėgintuvėlyje, ir 2011 metų Stambulo konvenciją - pirmąjį privalomą teisinį instrumentą pasaulyje, skirtą kovai su smurtu prieš moteris ir jo prevencijai, kurį Lenkija ratifikavo praėjusį mėnesį.

Abi šias priemones Bažnyčia vertina kaip žingsnius, kurie pakerta tradicines šeimos vertybes.

Radikali praeitis

Tačiau pareigas einantis šaltakraujiškas šalies lyderis pripažįsta, kad jo „radikalios“ dienos jau nebesugrąžinama praeitis.

„Priešinausi Apskritojo stalo deryboms“, – sakė jis, kalbėdamas apie 1989 metais vykusias istorines derybas tarp Lenkijos komunistinio režimo ir uždrausto opozicijos judėjimo „Solidarumas“, kuris tais metais nukreipė šalį demokratijos keliu.

„Maniau, kad Apskritojo stalo derybos yra išdavystė ir kad komunistai nori mus apgauti“, – aiškino B.Komorowskis.

Kitaip nei milijonai lenkų, B.Komorowskis boikotavo 1989 metų birželį vykusius istorinius rinkimus, kurie padėjo taikiai išstumti iš valdžios keturis dešimtmečius šaliai vadovavusį komunistinį režimą.

Tačiau jis pakeitė kursą praėjus keliems mėnesiams po rinkimų: nors Lenkija formaliai dar priklausė sovietiniam blokui, B.Komorowskis tapo pirmojo premjero nekomunisto Tadeuszo Mazowieckio (Tadeušo Mazoveckio) aukšto rango padėjėju.

„Jis man suteikė galimybę iš radikalo virsti kompromiso ir nuosaikaus kelio šalininku“, – nurodė politikas.

1981 metais, kai generolas Wojciechas Jaruzelskis (Voicechas Jaruzelskis) paskelbė Lenkijoje karo padėtį, mėgindamas užgniaužti „Solidarumą“, B.Komorowskis, T.Mazowieckis ir kiti įtakingi antikomunistinės opozicijos veikėjai buvo atsidūrę už grotų.

Praėjusio dešimtmečio pradžioje B.Komorowskis dirbo gynybos viceministru trijose vyriausybėse, kol galiausiai perėmė Gynybos ministerijos vairą 2000-2001 metais.

Jis priklausė T.Mazowieckio centristinei Laisvės sąjungai, o 2001 metais įstojo į naujai susikūrusią liberalią Pilietinės platformos partiją, prie kurios vairo stovėjo dabartinis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir buvęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.

B.Komorowskis ir D.Tuskas tapo artimi sąjungininkai, tačiau dabartiniam prezidentui trūksta savo bebdražygio, pasirinkusio darbą Briuselyje, charizmos.

Istoriko išsilavinimą įgijęs B.Komorowskis, anksčiau dirbęs mokytoju, nuo 1991 metų šešis kartus buvo išrinktas į šalies parlamentą.

2007 metais, kai Pilietinė platforma per rinkimus įveikė buvusią valdančiąją konservatyvią partiją „Įstatymas ir teisingumas“, B.Komorowskis tapo Seimo pirmininku.

Pagal šalies konstituciją jis perėmė šalies vadovo įgaliojimus, kai prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) žuvo 2010 metų balandžio 10 dieną per lėktuvo katastrofą Rusijoje.

Vėliau tais pačiais metais jis laimėjo pirmalaikius prezidento rinkimus.

Su laiku jis nusiskuto savo garsiuosius ūsus, bet liko su akiniais storais stiklais.

Mėlynasis kraujas

Politikas, kuris yra vedęs ir turi penkis suaugusius vaikus, yra kilęs iš garsios Lenkijos aristokratų šeimos ir netgi turi giminystės ryšių su Belgijos karališkąja šeima.

Tačiau jo tėvai nebuvo turtuoliai: visas Komorowskių šeimos turtas, išskyrus kelis giminaičių portretus, buvo konfiskuotas komunistų.

B.Komorowskis gimė 1952 birželio 4 dieną Silezijos Obornikuose pietų Lenkijoje. Jo tėvai anksčiau gyveno Lietuvoje, tačiau buvo išsiųsti į Lenkiją po Antrojo pasaulinio karo, kai Lietuvą užėmė Sovietų Sąjungos pajėgos.

Vėliau politiko šeima persikėlė gyventi į Varšuvą ir įsikūrė rajone, kuriame gyveno daugiausiai darbininkai.

Savo tinklalapyje B.Komorowskis pabrėžia glaudžius ryšius su Lietuva. Savo šeimos aprašyme kandidatas nurodo, kad vienas iš jo protėvių žuvo 1399 metais vykusiame Vorsklos mūšyje, kaudamasis kartu su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu.

Komorowskių giminė turėjo dvarų Lenkijoje ir Lietuvoje, tačiau B.Komorowskis nurodo, kad jo tiesioginių protėvių kilmės centras nuo XVIII amžiaus buvo Kauno apylinkėse.

B.Komorowskis tapo antikomunistinio judėjimo aktyvistu, o „kovos krikštą“ patyrė būdamas dar paauglys per 1968 metais vykusius studentų bruzdėjimus.

„Sužinojau viską apie policijos lazdas ir jų panaudojimą“, – prisiminė jis.