Lenkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį Varšuvoje susitiko su savo kolege iš Suomijos.

Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su E. Valtonen po jųdviejų derybų, R. Sikorskis sakė, kad nė viena iš dviejų valstybių neužmerks akių į tai, kad Maskva apeina Vakarų sankcijas.

„Netoleruosime sankcijų apėjimo, sabotažo veiksmų, nukreiptų prieš mūsų ypatingos svarbos infrastruktūrą, taip pat milžiniškos ekologinės katastrofos Baltijos jūroje pavojaus sukėlimo“, – sakė jis žurnalistams, turėdamas omenyje žalą, kurią potencialiai gali padaryti šešėlinio laivyno laivai.

Jis sakė, kad kova su šešėliniu laivynu, dėl kurio Maskva kelia rimtą grėsmę aplinkai ir laivybai bei apeina sankcijas, yra viena iš Suomijos ir Lenkijos „ypatingų interesų sričių“.

R. Sikorskis taip pat sakė, kad nori pasinaudoti Lenkijos pirmininkavimu Baltijos jūros valstybių tarybai (BJVT), kad būtų sustiprintas koordinavimas kovojant su šešėliniu laivynu ir apsaugant povandeninę infrastruktūrą.

Kremliaus vadinamasis šešėlinis laivynas – tai senstančių tanklaivių tinklas, kurį Rusija naudoja savo naftai ir dujoms gabenti, apeidama Didžiojo septyneto (G-7) nustatytą kainų ribą, kuri iš pradžių buvo įvesta siekiant sumažinti šalies pajamas.

Šie laivai, kuriems dėl Maskvos karo Ukrainoje taikomos griežtos sankcijos, naudojami siekiant išvengti ribojimų ir dažnai plaukia neturėdami tinkamo draudimo, todėl didėja naftos išsiliejimo rizika.