Visžaliai vanilės augalai išsiraizgę po šiltnamį. Jie, kaip vijoklinės orchidėjos, yra iš gegužraibinių šeimos. Gali augti net Prancūzijoje – tiesa, po stogu, šiltnamiuose.

„Skirtingos augalo stadijos, iš pumpurų bus žiedų. Tie žiedai bus apdulkinami ir ima augti ankštis – po mėnesio pilnai išauga, bet lieka ant augalo 9 mėnesius. Kai subręsta, geltonuoja – po 9 mėnesių ir kelių dienų nuimamas jų derlius“, – šnekėjo pašnekovas.

Laukti reikia ilgai – lyg kūdikio. Ankštys renkamos gerai prinokusios, kad būtų daug vanilino – to ryškaus aromato. Beje, darbininkai pluša lyg tikros bitės.

„Paėmę dantų krapštuką, kas rytą einame apdulkinti žiedų. Dar patriname pirštais ir vystysis ankštis“, – teigė pašnekovas.

Reikia daug rankų ir dar daugiau laiko.

„Tada džiovinsime dar 9 mėnesius ir gausime gaminį. Siekiama išlaikyti vanilino koncentraciją ankštyje, pačios ankšties pernelyg neišsausinant“, – aiškino pašnekovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ir dar ne pabaiga.

„Galiausiai dedame į dėžes. Ten išgulės dar septynis ar aštuonis mėnesius“, – sakė pašnekovas.

Prancūziška vanilė išsiskiria kokybe, bet yra ir kur kas brangesnė dėl įdėto darbo.

„Vanilę auginti labai sunku. Tai labai trapus augalas. Didžioji dalis darbo atliekama rankomis – nuo apdulkinimo iki džiovinimo ir rafinavimo, tad Europos vanilė negali sukonkuruoti su atvežta iš Madagaskaro“, – nurodė „Les Maraichers d'Armor“ inovacijų vadybininkas Florianas Josselinas.

Ir vanilės lazdelės keliauja ant prekystalių.

„Pakuotėje trys lazdelės – kaina apie 20 eurų“, – tvirtino pašnekovas.

Vanilė, kaip ir vynai, su laiku esą tik gerėja.