Latvijai pavyko susidoroti su ekonomine krize, o Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – ne toks žiaurus ir nesukalbamas kaip gąsdinama, išskirtiniame interviu "Vilniaus dienai" teigė Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis.

– Trys Baltijos šalys ir Lenkija planuoja kartu statyti naują atominę elektrinę Ignalinoje. Ar, jūsų manymu, Lietuva nevėluoja įgyvendinti naujos atominės elektrinės projekto? Gal Latvija svarsto kokias nors kitas alternatyvas, kaip apsirūpinti elektros energija?

– Kalbant apie šį projektą, turiu pasakyti, kad mes jame vis dar dalyvaujame ir turime savo įsipareigojimų. Žinoma, norėtume greitesnio progreso šioje srityje. Tačiau mes vis dar domimės šiuo projektu ir vykdome savo įsipareigojimus.

O dėl kitų Latvijos vykdomų projektų, mes ieškome būdų, kaip padidinti mūsų pačių produkcijos gamybos pajėgumus. Modernizuojame savo šilumines elektrines, kurios aprūpinamos gamtinėmis dujomis.

– Pernai kovo mėnesį pareiškėte, kad ekonominė padėtis Latvijoje turėtų pagerėti 2010 m. antroje pusėje. Ar tebemanote taip pat? Jei taip, ar jau matote ekonomikos atsigavimo požymius?

– Tada sakiau, kad tuo laikotarpiu mes grįšime prie ekonomikos augimo. Ekonominė padėtis Latvijoje iš tikrųjų jau gerėja. Pirmą šių metų ketvirtį mūsų ekonomika augo 0,3 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tai, žinoma, labai mažas augimas, tačiau po aštuonių iš eilės ketvirčių recesijos mes sugrįžome prie augimo. Taigi iš tikrųjų manau taip pat ir šiandieninės tendencijos rodo, kad taip iš tikrųjų ir bus.

– Kaip manote, ar pasiteisino sprendimas imti paskolą iš TVF? Ar dabar nesijaučiate pernelyg suvaržyti? Juk nebegalite vykdyti savarankiškos ekonominės politikos, o visus veiksmus privalote derinti su TVF.

– Ši tema Latvijoje plačiai aptariama. Tačiau pagrindinė TVF paskolos sąlyga yra sumažinti Latvijos biudžeto deficitą. Šiuo atveju mes darome panašius dalykus kaip, pavyzdžiui, Lietuva, siekdama sumažinti savo biudžeto deficitą. Latvija ir Lietuva eina ta pačia kryptimi.

Žinoma, visada kyla klausimas dėl taktinių dalykų. Taip, patogiau veikti savarankiškai ir nederinti priimtų sprendimų su niekuo, tačiau paskola iš TVF turi ir tam tikrų pranašumų. T. y. už TVF paskolą mokame tik apie 3,5 proc. palūkanų, o tai gerokai pigiau nei kad skolintumės iš rinkų. Taigi sutaupome daug pinigų.

– Latvijos ekonomikos ministerija yra parengusi planą, kuriame siūlo, kaip skatinti šalies ekonomiką ir padėti šaliai išbristi iš krizės. Kokiomis priemonėmis planuojate stimuliuoti Latvijos ekonomiką?

– Jeigu kalbama apie plataus masto finansines investicijas, šioje srityje galimas vienas šaltinis – tai ES fondai. Praeitais metais perskirstėme ES fondus ir daugiau pinigų skyrėme eksporto sritims.

Pernai birželį pristatėme vadinamąją eksporto garantavimo schemą. Padvigubinome galimą skirti sumą vadinamajai efektyvaus energijos naudojimo namuose programai, ir tai taip pat yra ekonominis stimulas artimiausiu laikotarpiu, ypač statybų sektoriui. Be to, tai padės šiek tiek sutaupyti pinigų ilgalaikėje perspektyvoje. Labai kruopščiai einame per įvairias pramonės šakas ir mažiname administracinę naštą.

Šių metų pavasarį paskelbėme didžiųjų bendrovių paramos programą, supaprastinome didžiųjų įmonių reguliavimą. Vyriausybė taip pat pritarė siūlymui suvienodinti didžiųjų bendrovių mokestį, dėl kurio dabar diskutuojame parlamente. Tikiuosi, kad parlamentas šiuo klausimu nedels.

Manau, tokiu laikotarpiu, kai šalyje didelis nedarbas, labai svarbu, kad didžiosioms įmonėms būtų lengviau dirbti; kad žmonės ne tik galvotų, kaip susirasti darbą, bet taip pat galėtų tapti darbdaviais patys sau ir dar keliems kitiems žmonėms.

– Ar rengiant ekonomikos gaivinimo planus buvo konsultuotasi su Lietuvos pareigūnais?

– Mes koordinuojame veiksmus ir konsultuojamės gana intensyviai įvairiomis temomis, ir ypač klausimais, susijusiais su fiskaliniu konsolidavimu. Pavyzdžiui, keičiant mokesčių sistemą ir pan. Aišku, kad tai turi būti daroma mažiau ar daugiau koordinuojant veiksmus. Jeigu kuri nors šalis pakelia mokesčius ir iškrinta iš regiono konteksto, tai provokuoja kitą šalį. Todėl tokiomis temomis mes bendradarbiaujame.

Per susitikimą (Vilniuje birželio 1 ir 2 d. vyko Baltijos jūros valstybių vyriausybių vadovų susitikimas ir Baltijos plėtros forumas – red. past.) gana intensyviai diskutavome dėl administracinių kliūčių mažinimo ir pabrėžėme to svarbą Baltijos šalių regione. Kitame Baltijos šalių premjerų susitikime, kuris rugsėjį vyks Latvijoje, siūlysime pradėti mažus bendrus projektus. Pavyzdžiui, abipusiškai pripažinti įvairiausius sertifikatus, palengvinti įvairiausias administracines kliūtis – tai būtų palengvinimas ir paskata verslui bei padėtų stimuliuoti šalių ekonominį augimą.

– Nuo 2008 m. pabaigos iki dabar Latvijos policininkams, mokytojams, kitiems valstybės tarnautojams algos mažėjo nuo 10 iki 40 proc. Neseniai Latvijos finansų ministras pareiškė, kad per 2011–2012 m. Latvijai reikės sutaupyti dar 1,2 mlrd. eurų. Kiek procentų valstybės tarnautojams kitąmet vidutiniškai gali mažėti atlyginimai?

– Reikėtų šiek tiek patikslinti skaičius. Dvejų metų fiskalinei konsolidacijai reikės nuo 800 iki 900 mln. latų. Dalis šių pinigų bus surinkta pradėjus augti ekonomikai – mes jau dabar matome, kad sugrįžtame prie ekonominio augimo. Kita dalis pinigų bus surinkta mažinant valstybės biudžeto išlaidas.

Jau pradėjome peržiūrėti ministerijų funkcijas, taip siekdami sumažinti išlaidas. Dabar aišku, kad neketiname pradėti kito raundo ir dar drastiškai mažinti algų. Tai jau padarėme, ir dabar darbuotojų algos vidutiniškai sumažintos apie 25 proc., palyginti su 2008-aisiais.

Ką tik pradėjome dirbti prie 2011 m. valstybės biudžeto, todėl negaliu pateikti tikslių skaičių, kiek kitąmet gali mažėti atlyginimai.

– Praėjusiais metais Latvijoje buvo uždaryta arba reoganizuota 100 mokyklų. Įvairiais skaičiavimais, mokytojams algos galėjo mažėti iki 40 proc. Kokį poveikį tai turėjo švietimo sistemai? Kaip sprendžiate mokytojų nedarbo problemą? Ar mokytojams sudaromos galimybės persikvalifikuoti?

– Kalbant apie mokytojų atlyginimų mažinimą, reikia pasakyti, kad labai dramatiškas mokytojų atlyginimų mažinimas buvo paskutinius keturis praėjusių metų mėnesius. Bet šiemet mokytojų algos buvo pakeltos apie 30 proc. Taigi bendras efektas – mokytojų algos dabar sumažėjusios vidutiniškai apie 20 proc., palyginti su 2008 m.

Anksčiau buvo tam tikrų baimių, kad prasidės masiniai mokytojų atleidimai, tačiau taip nenutiko. Tiesa, mes jau turime tam tikras mokytojų perkvalifikavimo programas.

– Pernai Latvijoje, atsižvelgiant į tarptautinių donorų rekomendacijas, buvo uždaryta daugiau nei pusė šalies ligoninių – iš 59 dabar jų liko 24. Šiemet TVF rekomenduoja sumažinti dar 3 tūkst. lovų ligoninėse, vadinasi, gali tekti uždaryti dar šiek tiek ligoninių. Kaip tai atsiliepia gydymo kokybei ir kaip sprendžiate medikų nedarbo problemą ?

– Tiesa, kad Latvijoje gerokai sumažinta ligoninių, bet tai nereiškia, kad visos įstaigos buvo tiesiog uždarytos. Daug šių įstaigų buvo paversta socialiniais paramos centrais.

Norėčiau pabrėžti, kad sveikatos apsaugos srityje, kaip ir visose kitose srityse, struktūrinių reformų, kurias dabar atliekame, priežastys buvo žinomos daugelį metų. Buvo žinomos ligoninių tinklo problemos, bėdos, susijusios su gydytojų ir pacientų skaičiumi, ligoninių veiklos optimizavimu – visa tai buvo žinoma nuo 1990-ųjų. Galbūt sovietų valdymo metais Latvijoje buvo daugiau nei šimtas ligoninių, tačiau aišku, kad jų tiek nereikia. Mažiausiose gydymo įstaigose rūpinimasis žmonių sveikata nebūtinai visada būna aukščiausios kokybės.

Kalbant apie sveikatos apsaugą, turėtume susikoncentruoti į pagrindines ligonines, kurios gali suteikti kvalifikuotas sveikatos paslaugas. Mes siekiame turėti greitosios pagalbos stočių, kur žmonės galėtų būti atvežami kritiniais atvejais, čia būtų stabilizuojama jų sveikatos būklė ir priimamas sprendimas dėl tolesnio gydymo. Būtent tai dabar ir darome.

Daugybę metų buvo žinoma, kad šios struktūrinės reformos reikalingos. Tačiau dėl to, kad nebuvo populiarios, jos nebuvo įgyvendintos. Taigi iš tikrųjų tai ne naujos permainos. Tiesiog turime imtis jau paruoštų reformų ir jas įgyvendinti.

Bėda ta, kad tuo metu, prieš daugelį metų, kai šios reformos turėjo būti įgyvendintos, valdžia tiesiog nepriėmė šių sprendimų.

– Tačiau tarptautiniai donorai Latvijai rekomenduoja ir greitosios pagalbos stočių sumažinti nuo 20 iki 10. Ar Vyriausybė vykdys šias rekomendacijas? Kodėl?

– Neseniai buvo paskirtas naujas sveikatos apsaugos ministras. Dabar jis vertina šiuos pasiūlymus ir, manau, kad greitai Sveikatos apsaugos ministerija pateiks pasiūlymų, kaip elgtis su šiuo įstaigų tinklu. Pirmieji signalai tokie: nemažinsime šio skaičiaus taip dramatiškai – iki dešimties. Be to, pagrindinius pakeitimus šioje srityje padarėme dar praėjusiais metais.

– Į gana sunkią padėtį yra patekę Latvijos teatrai. Valstybės dotacija nuo 2008 m. jiems yra sumažinta apie 40 proc., pernai 15 proc. sumažintos ir aktorių algos. Ar nebijote, kad ateityje Latvija liks be teatrų, nes jaunosios kartos aktoriai emigruos, o dabartiniai bus priversti persikvalifikuoti?

– Kai mažinome biudžeto išlaidas, teatrams nebuvo daryta jokių išimčių. Kai dėl šios temos diskutavome su kultūros ministru, jis nurodė, jog neturėtume sukurti tokios situacijos, kad teatrai būtų priversti užverti duris. Dabar iš tikrųjų jiems paliktas minimalus finansavimas, tačiau kai krizė praeis, galėsime grąžinti jiems buvusį finansavimą.

– Pasaulyje plačiai nuskambėjo istorija apie programišių Neo, kuris viešino valdininkų atlyginimus. Įtariamasis išaiškintas ir jam gresia bausmė, tačiau jis jau vadinamas Latvijos Robinu Hudu ar net nacionaliniu didvyriu. Kokias išvadas iš šios istorijos padarė Latvijos pareigūnai ir kokia jūsų nuomonė apie visą šią istoriją?

– Šioje istorijoje aš nevadinčiau Neo nacionaliniu didvyriu. Tai labai komplikuota tema. Kiek anksčiau šiais metais iš valstybinių įstaigų buvo pavogta tam tikra informacija. Vėliau žmogus, pasivadinęs Neo, pradėjo skelbti šią informaciją žiniasklaidoje. Vėliau policija padarė savo darbą, pagavo šį progamišių, dabar jo likimas priklauso nuo policijos, prokurorų ir teisėjų. Tai tikrai nėra politikų reikalas.

Tačiau buvo bandymų šią istoriją padaryti politinę. Opozicija reikalavo, kad atsistatydintų vidaus reikalų ministras, tačiau nebuvo aišku dėl ko: ar dėl tos priežasties, kad policija padarė savo darbą? Vėliau mes padarėme įstatymo pataisas, ir dabar visoms valstybės institucijoms privaloma publikuoti savo tarnautojų atlyginimus interneto svetainėse. Taigi šiuo atveju galima sakyti, kad Neo laimėjo.

Tačiau įdomu tai, kad pataisa buvo priimta valdančiųjų partijų, tarp jų ir mano partijos, pastangomis. Tai buvo mūsų pasiūlymas viešinti tokią informaciją. Įdomu ir tai, kad kelios opozicinės partijos, pavyzdžiui, Liaudies partija, Pirmoji partija, balsavo prieš šias pataisas. Taigi dėl to buvo neaišku, kodėl šios partijos siekė balsuoti dėl nepasitikėjimo vidaus reikalų ministru. Jų atstovai patys balsavo prieš skaidrumą, tad kyla klausimas, ko šios partijos siekė?