Buvusi ministrė pirmininkė Evika Silina, ką tik paskelbusi apie atsistatydinimą, ketvirtadienį per savo spaudos konferenciją taip pat pranešė, kad anksčiau atleido A. Krauzę dėl šios bylos. Ji neužsiminė, ar taip pat atleido R. Kronbergą.
E. Silina pareiškė negalinti toleruoti „net įtarimo šešėlio“ ministrams.
Paklaustas, ar ministras buvo sulaikytas, KNAB atsakė, kad A. Krauzė „dalyvauja prokuratūros vykdomame procese“.
KNAB padeda prokuratūrai baudžiamajame procese.
Prokuratūra patvirtino, kad sulaikymai yra susiję su baudžiamuoju procesu medienos pramonės byloje.
Kalbėdamas apie sulaikytą žemės ūkio ministrą ir buvusį Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorių, prezidento Edgaro Rinkevičiaus patarėjas Martinis Dregeris pabrėžė, kad prezidentas pasitiki teisėsaugos institucijų darbu.
Remiantis premjerės prieš atsistatydinimą pasirašytu dekretu, žemės ūkio ministro pareigas laikinai, kol bus priimtas kitas sprendimas, eis ekonomikos ministras Viktoras Valainis iš Žaliųjų ir valstiečių sąjungos.
Generalinė prokuratūra tiria baudžiamąją bylą dėl galimų nusikalstamų veikų, susijusių su piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir įtariamu neveikimu teikiant neteisėtą paramą medienos pramonės atstovams.
Vyko kratos
Generalinė prokuratūra naujienų agentūrai LETA patvirtino, kad ketvirtadienį šioje baudžiamojoje byloje buvo atlikti procesiniai veiksmai, įskaitant kratas kelių asmenų, tarp jų A. Krauzės ir R. Kronbergo, gyvenamosiose ir darbo vietose.
Žemės ūkio ministerija agentūrai LETA patvirtino, kad KNAB ministerijoje atlieka procesinius veiksmus. Ministerija bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis. Procesui vadovauja KNAB, todėl ministerija šiuo metu negali pateikti išsamesnių komentarų.
Tiek A. Krauzės, tiek buvusio Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus, dabartinio Valstybės kanceliarijos vadovo R. Kronbergo telefonai yra išjungti.
Taip pat pranešta, kad kovą Generalinė prokuratūra pradėjo baudžiamąjį procesą dėl galimų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu paramos teikimu medienos gamintojams, taip padarant nuostolių valstybinei miškų valdymo įmonei „Latvijas valsts meži“ (LVM).
Pernai lapkričio 20 dieną Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą siekiant išsiaiškinti, ar valstybės pareigūnai, priimdami sprendimus dėl paramos medienos gamintojams, veikė laikydamiesi įstatymų reikalavimų.
Tyrimo metu nustatyta, kad gauta informacija rodo galimas nusikalstamas veikas valstybės institucijų tarnyboje, susijusias su neteisėtu paramos teikimu medienos pramonei koreguojant kainas ilgalaikėse LVM sutartyse, informavo prokuratūra.
Dėl to Generalinė prokuratūra pradėjo baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamų veikų.
Tyrimo interesais prokuratūra daugiau informacijos, įskaitant konkrečią nusikalstamų veikų kvalifikaciją, neteikia.
Kaip skelbta anksčiau, nuo gruodžio valstybės pagalbos medienos gamintojams sąlygas vertinusi komisija pažadėjo savo išvadas perduoti teisėsaugos institucijoms, tačiau kol šie vertinimai nebus baigti, vyriausybė jokių konkrečių drausminių procedūrų nepradėjo.
Komisija padarė išvadą, kad 2023 metų pabaigoje vyriausybės paramą gavusių medienos įmonių finansinė padėtis nebuvo sistemingai ar struktūriškai nestabili. Komisija atkreipia dėmesį į virtinę faktų, keliančių abejonių dėl medienos pramonei suteiktos pagalbos būtinybės.
Pranešama, kad komisija, išsamiai išnagrinėjusi viešai prieinamų šaltinių duomenis, padarė išvadą, jog paramą gavusių įmonių finansinė padėtis buvo stabili ir patenkinama, nors tuo metu gerokai išaugo gamybos išlaidos ir sumažėjo eksportas.
Komisija pažymėjo, kad 2023 metų informacinis pranešimas „Dėl veiksnių, neigiamai veikiančių Latvijos medienos pramonės konkurencingumą, švelninimo“ buvo nekokybiškas, o pateikta informacija – vienpusė, nes rėmėsi tik pramonės asociacijos nuomone ir nepateikė išsamios Žemės ūkio ministerijos analizės.
Tačiau A. Krauzė tvirtino, kad Žemės ūkio ministerijos atliktas vidaus auditas nerado jokių įrodymų, jog valstybė patyrė nuostolių dėl 2023 metais suteiktos paramos medienos gamintojams.
Naujausi komentarai