Latvija vis labiau įsitvirtina kavos perdirbimo versle – akcinė bendrovė „Melna kafija“ lyderiauja Baltijos šalyse pagal gaminamos produkcijos kiekį bei apyvartą (šiais metais ji turėtų viršyti 300 tūkst. eurų), praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Latvijos verslo naujienas. Įmonė ne tik pati spragina kavos pupeles regione moderniausiame ceche netoli Rygos, bet platina ir savo pagrindinės įmonės Švedijoje produkciją.

Pasak įmonės atstovų, padėtis kavos auginimo rinkoje pasaulyje įtempta, ypač – Brazilijoje, kur dalis kavos augintojų žada atsisakyti šio verslo. Tai turi įtakos ir Latvijos įmonės veiklai. Daug žalos įmonei, kaip teigiama, daro ir nuolat besikeičianti mokesčių politika pačioje Latvijoje.

Vieninteliu išsigelbėjimu laikoma naujų rinkų paieška – jau dabar daug produkcijos eksportuojama į kitas Baltijos šalis, Rusiją ir Baltarusiją. Naujų rinkų ieškoma ir Lenkijoje, Bulgarijoje bei Rumunijoje.

Populiarėja kaimo turizmas

Latvijoje vis labiau populiarėja kaimo turizmas – šiais metais kaime poilsiautojų padaugėjo daugiau kaip 10 proc. 80 proc. visų poilsiaujančiųjų kaime sudaro patys latviai, tačiau daugėja ir užsieniečių – rusų, vokiečių, lietuvių bei estų.

Pasak kaimo turizmo industrijos atstovų, tai – akivaizdus įrodymas, kad gyventojai jau atsigavę po krizių ir gali sau daugiau leisti. Kitų nuomone, didėjantis poilsiaujančiųjų kaime skaičius yra akivaizdus įrodymas, kad žmonės gyvena skurdžiau ir nebegali sau leisti išvykų į užsienį.

Vis dėlto kaimo turizmo industrijos atstovai nusiteikę optimistiškai. Į šį verslą bus bandoma įtraukti daugiau kaimo žmonių – arklius auginantys ūkininkai pakvies pajodinėti, stručių augintojai entuziastams leis keletą dienų prižiūrėti šiuos paukščius, poilsiautojams taip pat bus siūloma žiesti puodus.

Neabejojama, kad tai į Latvijos kaimą pritrauks dar daugiau turistų.

ES saugomų produktų sąraše – latviški žirniai

Latvijoje išvesti ir tik čia auginami didieji pilkieji žirniai įtraukti į Europos Sąjungos saugomų produktų sąrašą. Tai – pirmas latvių nacionalinis produktas, kuriam suteiktas toks titulas.

Tiesa, garbingų tarptautinių apdovanojimų yra gavę ir kiti latvių nacionaliniai produktai. Vienas jų – sklandrausis, Kuržemės regiono nacionalinis valgis, kurio pagrindą sudaro rugine tešla. Dar vienas patiekalas – sūri ruginė duona.

Kalbant apie pilkuosius žirnius, būtina pabrėžti, kad jie Latvijoje labai populiarūs, ypač mėgstami troškinti su spirgučiais. Šiuo patiekalu mielai vaišinasi ir užsieniečiai. Jiems tai – tikra egzotika.

Latviški pilkieji žirniai nuo auginamų kitose šalyse skiriasi savo dydžiu – 1 000 latviškų žirnių sveria iki 400 gramų. Latviški pilkieji žirniai išvesti Valstybiniame Priekulių žemės ūkio institute. Jų veislė nuolat tobulinama.

„airBaltic“ padėtis – sudėtinga

Latvijos premjerė Laimduota Straujuma trečiadienį pareikalavo, kad iš pareigų trauktųsi susisiekimo ministras Anrijus Matysas. Jam priekaištaujama dėl pernelyg didelio delsimo ieškant strateginio investuotojo į nacionalinę aviacijos bendrovę „airBaltic“ bei rengiant įmonės privatizavimo planą.

Po ilgų ginčų vyriausybė šią savaitę pagaliau pritarė strateginio investuotojo į „airBaltic“ kandidatūrai. Pasak žiniasklaidos, tai gali būti vyriausybės kol kas garsiai neįvardijamas vienas Vokietijos verslo atstovų. Jis per dvejus metus į „airBaltic“ investuos 50 mln. eurų, o šalies vyriausybė – 80 mln. eurų. Po poros metų tikimasi rasti strateginį investuotoją.

Beje, pasigirdo nuomonių, kad vokiečių verslininkas gali būti susijęs su Rusija, o Latvijai jis pasiūlytas tam tikrų jėgų siekiant apeiti ES sankcijas Rusijai. Neabejojama, kad dėl jo vyriausybėje dar bus laužomos ietys.

O žurnalistai pabrėžia, kad „airBaltic“ padėtis nėra itin lengva – nesulaukusi investicijų, kompanija patirtų rimtų bėdų. Pradinė investicijų suma, anot analitikų, turėtų siekti bent 100 mln. eurų.