Viena tauta – viena kalba ir kitaip nebus. Toks Latvijos gyventojų verdiktas. Istorinis referendumas jo iniciatoriams baigėsi fiasko.

Ryga (Latvija)

Antros kalbos nereikia

"Latvija – per maža, kad turėtų dvi kalbas", – tai pabrėžė daugelis latvių, einančių į referendumą ginti savo gimtosios kalbos.

Vieni piktinosi provokacija, kuria vadino referendumą, kiti pliekė jo iniciatorius, kad šie skaldo visuomenę.

"Manau, kad ši iniciatyva – absurdiška. Net neįsivaizduoju, kam mums reikia dviejų kalbų. Kalbėti rusiškai juk galima, tačiau nebūtina, kad ši kalba būtų oficiali. Tikrai nemanau, kad Latvijoje kada nors bus dvi kalbos. Jei tai nutiktų, vietos rusakalbių ir latvių santykiai tik blogėtų", – dienraščiui sakė balsuoti atėjusi Kristina.

Buvo ir tokių, kurie savo protestą išreiškė daina, lyg referendumas būtų antra Dainuojanti revoliucija.

Grupelė žmonių, nešina Latvijos vėliavėlėmis, sustojo prie balsavimo apylinkės pačiame Rygos centre ir sudainavo kelias tautines dainas. Tuo pat metu gatve prašvilpė mikroautobusas su plevėsuojančia didžiule Latvijos vėliava.

Atrodė, kad Latvijos žmonės susibūrė draugėn, kaip prieš daugiau nei dvidešimtmetį skelbiant nepriklausomybę.

Premjeras balsavo prieš

Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis interviu dienraščiui sakė, jog balsavo prieš tai, kad rusų kalba būtų antroji valstybinė.

"Vyriausybė nepalaikė šios iniciatyvos nuo pat pradžių. Kad ir kaip būtų, iniciatyva skaldo visuomenę, o kai kurie ją išnaudojo siekdami gauti daugiau politinių taškų, – pabrėžė Latvijos vyriausybės vadovas. – Tačiau šio referendumo pliusas yra tai, kad Latvijoje pastaruoju metu įsiplieskė labai aktyvios diskusijos dėl mūsų šalies konstitucinių pagrindų – demokratijos principų, piliečių ir žmogaus teisių, teritorinio integralumo, galiausiai kalbos. Latvių kalba – vienintelė valstybinė kalba Latvijoje, Latvija – vienintelė vieta, kurioje mes galime puoselėti savo kalbą ir kultūrą."

V.Dombrovskis pabrėžė dėkojantis žmonėms, kad jie aktyviai dalyvavo referendume ir neliko abejingi savo kalbai.

"Aktyvumas buvo didelis, kur kas didesnis nei ankstesniame referendume. Esu tikras, kad žmonės įtikinamai atmes šią iniciatyvą", – vykstant balsavimui sakė V.Dombrovskis.

Jis pridūrė, jog labai svarbu buvo ir tai, kad daugelis tautinių mažumų atstovų taip pat pasakė aiškų "ne" šiai iniciatyvai.

Kalbėdamas apie santykius su Rusija, nuolat kritikuojančią Rygą dėl rusakalbių teisių Latvijoje, V.Dombrovskis pabrėžė, kad Latvijos pozicija nesikeis.

"Kol kas tikrai nematome kokių nors reikšmingų lūžių mūsų santykiuose. Latvija jau kurį laiką formuoja gerus politinius ir ekonominius santykius su Rusija. Tikrai reikšmingų pokyčių nėra", – tvirtino latvių premjeras.

Santarvės centras pralaimėjo?

Latvijos Saeimos deputatas ir buvęs Latvijos tarptautinių santykių instituto vadovas Atis Lejinis dienraščiui pabrėžė, kad balsavimo rezultatai – puikūs.

"Rezultatas – labai labai puikus. Neliko galimybės, kad rusų kalba taps oficiali. Tai gera žinia ne tik mums, bet ir Europai", – džiaugėsi Saeimos narys.

Maža to, pasak A.Lejinio, politikams, agitavusiems už referendumą, po tokio rezultato bus sunku pritraukti ne tik latvių, tačiau ir rusakalbių dėmesį.

"Net Rygoje, kurioje gyvena 50 proc. rusakalbių ir 50 proc. latvių, vos trečdalis balsų buvo už. Ponui Nilui Ušakovui (Rygos meras – red. past.) tai yra blogos žinios. Akivaizdu, kad po viso šito latviai tikrai nebalsuos už jo vadovaujamą Santarvės centrą. Be to, nebalsuoti gali ir rusakalbiai, nes rinksis radikalesnes rusų partijas, – prognozavo A.Lejinis. – Būtent N.Ušakovas atsakingas už referendumą, jis už tai ir sumokės. Tai jo strateginė klaida."

A.Lejinis pridūrė, kad N.Ušakovas turi ir kitų bėdų. Tai ir ryšiai su rusų diplomatais, kurie kai kuriose šalyse buvo paskelbti persona non grata, ir praėjusių metų rinkimų finansavimas.

"Latvijoje pastaruoju metu vyksta diskusijos, kiek pinigų Santarvės centras gavo rinkimams. Partijos atstovai tvirtino, jog surinko kelis šimtus tūkstančių, tačiau dabar aiškėja, kad sumos siekė milijonus latų. Todėl vyksta tyrimas", – sakė A.Lejinis.

Politikas pabrėžė, jog referendumo rezultatai atskleidė, kad Latvijos politikai turi daug dėmesio skirti rytiniams šalies regionams, ypač Latgalai.

"Latgala – didžiulė problema. Mes turime kuo skubiau rengti strategiją šiam regionui. Ypač svarbu informuoti visuomenę. Kai kuriose Latgalos vietose žmonės net negali matyti Latvijos nacionalinės televizijos ir klausyti radijo. Iki šiol šią sritį "prižiūrėjo" Santarvės centras ir oligarchinės politinės jėgos. Tačiau neseniai parlamente išrinkome naujus priežiūros institucijos atstovus. Jie iš naujo įvertins situaciją. Kitaip sakant, turime investuoti į Latgalą", – sakė parlamentaras.

Šeštadienio priede "Pasaulis" – interviu su Latvijos ministru pirmininku V.Dombrovskiu.

Istorinis referendumas

• 74,8 proc. iš daugiau nei milijono referendume dalyvavusių Latvijos piliečių balsavo prieš tai, kad rusų kalba būtų antroji valstybinė kalba šalyje, 24,63 proc. tokiam siūlymui pritarė.

• Rusakalbių dominuojami Rytų Latvijos regionai palaikė iniciatyvą. Daugpilyje pritarimą išreiškė 85,15 proc. gyventojų, rytiniame Latvijos Rėzeknės mieste – 60,29 proc. rinkėjų, su Rusija besiribojančiame Zilupės rajone – 90,25 proc. visų šio rajono rinkėjų.

• Referendume iš viso dalyvavo 1 087 284 Latvijos piliečiai, arba apie 70,37 proc. visų rinkimų teisę turinčių Latvijos gyventojų. Tai – didžiausias rinkėjų skaičius Latvijoje, koks buvo referendumuose per visą nepriklausomybės laikotarpį.

Ragina imtis reformų

Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis pareiškė, kad reikia pradėti rimtą diskusiją dėl Konstitucijos pagrindų stiprinimo ir valdžios modelio pakeitimo.

"Referendumas – tai ne starto ir galutinė riba. Tai buvo rimtas išbandymas ir pamoka mums visiems. Balsavimas už antrąją valstybinę kalbą kėlė grėsmę vienam šventų Konstitucijos pagrindų. Todėl dabar atėjo laikas rimtai diskusijai, kaip stiprinti Konstitucijos pagrindus ir pakeisti valdžios modelį, siekiant vienintelio tikslo – sustiprinti Latvijos valstybę ir pagal galimybes apsidrausti nuo bet kurių grėsmių valstybės pagrindams ateityje", – pabrėžė prezidentas.

Jis pridūrė, kad po referendumo niekas nesibaigia.

"Visiems, kurie nori čia gyventi tarpusavio supratimo ir gerbimo aplinkoje, reikia nedelsiant pradėti diskusiją, ar reikia dialogo, kaip atsikratyti įtarimų, nuoskaudų ir nesupratimo. Priešingu atveju mūsų visuomene stengsis manipuliuoti tie, kurie išreiškia ekstremistines nuomones, kaip tai neretai buvo iki šiol", – sakė Latvijos vadovas.