Tarptautinė žiniasklaida konstatuoja, kad V.Putinas Ukrainoje patyrė didžiausią nesėkmę per penkerius buvimo valdžioje metus

Pasaulis toliau atidžiai stebi dramatišką kovą Ukrainoje, kuri geopolitiniu požiūriu yra svarbi ne tik Kremliui. Žiniasklaida, komentuodama įvykius Ukrainoje, vos ne vienu balsu teigia, kad per konfliktą tarp valdžios, nenorinčios permainų, ir opozicijos, jų siekiančios, labiausiai nukentėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Padarė didelę žalą reputacijai

JAV savaitraštis “Weeklee Standard” V.Putiną vadina “labiausiai pralaimėjusiu žaidėju”. Šiame leidinyje paskelbtame Stenfordo universiteto politologijos profesoriaus Maiklo Makfolo straipsnyje, pavadintame “Putinas šiame žaidime daug stato ir pralaimi”, rašoma: “Kad ir kaip baigtųsi ši krizė, V.Putinas patyrė rimtą nesėkmę. Jo elgesys artimiausios kaimynės atžvilgiu susilpnino Rusijos pozicijas strategiškai svarbioje šalyje ir padarė didelę žalą Rusijos prezidento reputacijai Vakaruose. Tai turėtų sukelti didelių abejonių, ar yra padoru su Kremliaus šeimininku glėbesčiuotis, nors tai patinka Džordžo V.Bušo administracijai”.

Žinomas politologas tęsia mintį: “Putinas įsivaizduoja esąs pragmatikas užsienio politikoje, mokantis ginti Rusijos nacionalinius interesus racionaliai, be jokių emocijų. Tačiau Ukrainos atveju jis demaskavo save kaip lyderis, kuris iki šiol vadovaujasi pasenusiomis ideologinėmis dogmomis, tokiomis, kaip “įtakos sferos” ir “Vakarai prieš Rytus”.

Pirmasis agresyvus bandymas

“Rezultatas liūdnas: nesėkmė Ukrainoje tapo didžiausiu V.Putino pralaimėjimu tarptautinėje arenoje per penkerius jo buvimo valdžioje metus. Antroje pagal didumą slavų šalyje Rusijos prezidentas padarė pirmąjį agresyvų bandymą primesti jai “valdomą demokratiją” (tai terminas, kuriuo jo padėjėjai maskuoja naujo tipo režimą). Tikėdamasis užkirsti kelią proveržiams, kokie 2000-aisiais buvo Serbijoje ir 2003-iaisiais Gruzijoje, V.Putinas iš pat pradžių rėmė premjero Viktoro Janukovičiaus rinkimų kampaniją, o po balsavimo mėgino viską taip sujaukti, kad pasaulis negalėtų susigaudyti, kas ten įvyko”, - straipsnyje konstatuoja profesorius M.Makfolas.

“Bet šios pastangos nuėjo niekais. V.Putino patarėjai teisingai numatė, jog opozicijos lyderio Viktoro Juščenkos šalininkai užprotestuos suklastotus rinkimų rezultatus, bet vis dėlto tikėjosi, kad susilauks tik pavienių Vakarų diplomatų kritikos. Kartu tie patarėjai vylėsi, kad opozicijos demonstracijų dalyviai anksčiau ar vėliau išsiskirstys po namus dėl didelio šalčio. Tačiau opozicija šiam momentui rengėsi ilgai, ir ji ištvėrė visus išmėginimus. Tuo tarpu V.Putinas padarė didžiulę klaidą, kai visas viltis sudėjo į korumpuotą ir nepatrauklų V.Janukovičių”, - teigia žinomas JAV politologas.

Užuomina į Vaterlo

JAV laikraštis “Wall Street Journal” Rusijos vadovo veiksmus vertina ne mažiau skeptiškai. “V.Putinas po kiekvieno ėjimo Ukrainos šachmatų lentoje atrodo vis mažiau reikšmingesnis ir įžvalgesnis. Jau vien ko vertas prezidento Leonido Kučmos iškvietimas į Maskvą - tarsi SSRS vis dar egzistuotų. Šiam Napoleonu tapti pretenzijų turinčiam politikui Ukraina gali tapti Vaterlo. Į nieką neatsižvelgdamas jis bandė prastumti promaskvietišką kandidatą, tačiau visiškai klaidingai interpretavo šalyje dominuojančias nuotaikas.

Rusijos lyderio įrodinėjimai, jog tai yra šaltojo karo pobūdžio nesutarimai tarp Rytų ir Vakarų, akivaizdžiai įrodė, kad “KGB demokratija” galutinai atitrūko nuo realaus pasaulio”.

Jokio susitarimo nėra

Įtakingas JAV savaitraštis “Newsweek” rašo, kad “įvykiai Ukrainoje - klasikinis geopolitinės kovos dėl įtakos ir valdžios pavyzdys. Rusijos lyderis manė, kad Ukraina ir toliau bus jo kišenėje. Bet ukrainiečiai manė kitaip. Galiausiai laimėjo ukrainiečiai, o kartu su jais ir Vakarai”.

“Putinas buvo įsitikinęs, kad jis su Dž.V.Bušu yra sudaręs “džentelmenų susitarimą”: mes dalyvausime kare su tarptautiniu terorizmu, o jūs nesikišite į kaimyninius su Rusija regionus. Iš tokių regionų svarbiausias - Ukraina.

Bet Putinas klysta (tuo pastarosiomis dienomis jis galėjo dar kartą įsitikinti): jokio susitarimo tarp jo ir Amerikos prezidento nėra. Dž.V.Bušas, kaip ir dauguma Europos lyderių, pritarė nutarimui pakartoti Ukrainos prezidento rinkimų antrąjį turą, nors Kremliaus šeimininkas sakė, jog reikia visai naujų rinkimų. Pastarųjų savaičių įvykiai labai pažemino Putiną. Tai buvo didžiausias jo pralaimėjimas per pastaruosius penkerius metus”, - pažymi “Newsweek”.

Grėsmė puoselėtiems planams

Bet savaitraštis pažymi, kad “V.Putinas vis dar viliasi pasiekti nors nedidelę pergalę: V.Janukovičiaus šalininkai rytinėse Ukrainos srityse grasina siekti autonomijos arba net visai atsiskirti tuo atveju, jeigu prezidentu taps V.Juščenka. Bet atrodo, kad tai - tik mojavimas kumščiais. Akivaizdu, kad pralaimėjimas, kurį V.Putinas patyrė praėjusią savaitę, dar labiau sumenkins Rusijos lyderio autoritetą NVS šalyse. Įvykiai Ukrainoje taip pat sukėlė grėsmę planams sukurti vieningą ekonominę erdvę, kurioje svarbus vaidmuo turėjo tekti Ukrainai”.

Permainų vėjas - į Rusiją?

“Newsweek” prognozuoja, kaip įvykiai Ukrainoje atsilieps ir kitoms NVS šalims. “Dabar Putinui teks rimtai susimąstyti, ar demokratijos vėjai kaimyninėje šalyje nepapūs į Rusiją. Įvykiai Ukrainoje gali įkvėpti ir nusilpusius Rusijos demokratus, kurių balsą V.Putinui pavyko nuslopinti represinėmis priemonėmis. “Šaunuolė Ukraina”, - taip į įvykius kaimyninėje šalyje reagavo “Jabloko” lyderis Grigorijus Javlinskis. - Pirmą kartą posovietinėje erdvėje buvo duotas atkirtis klastojimui ir tyčiojimuisi iš tautos valios”.