- Darius Mikutavičius/AFP
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konflikto su Turkija centre atsidūrę kurdai yra ne arabų etninė grupė, kurią sudaro tarp 25 ir 35 mln. gyventojų, išsibarsčiusių po Iraną, Iraką, Siriją ir Turkiją, tačiau neturinčių savo valstybės.
Pateikiame trumpą apžvalgą apie kurdus, Kurdistaną ir svarbiausius įvykius, kurie lėmė dabartinį status quo regione.
Per keturias šalis
Kurdai gyvena daugiausia kalnuotose vietovėse pietryčių Turkijoje, šiaurės Sirijoje ir Irake bei vidurio Irane.
Daugiausia kurdų gyvena Turkijoje, kur jie sudaro apie 20 proc. šalies gyventojų. Kurdai taip pat sudaro 10 proc. Irano, 15-20 proc. Irako ir 15 proc. Sirijos populiacijos.
Mažesnes kurdų bendruomenes galima rasti Armėnijoje, Azerbaidžane ir Libane. Europoje, ypač Vokietijoje, gausi kurdų diaspora.
Tarp arabų šalių įsimaišę kurdai išlaikė savitą kultūrą, kalbą ir gentimis paremtus socialinius santykius.
Sudužusi svajonė
Po Pirmojo pasaulinio karo žlugus Osmanų imperijai, atsivėrė kelias sukurti kurdų valstybę, kurią sukurti Vakarai pasižadėjo 1920-ųjų Sevro taikos sutartimi.
Vis dėlto turkų nacionalistai, vedami armijos generolo Mustafos Kemalio Ataturko, pasipriešino taikos sutarties sąlygoms ir pradėjo dar vieną karą prieš Vakarus.
Norint nutraukti karą buvo nuspręsta pasirašyti 1923-ųjų Lozanos taikos sutartį, kuria buvo nustatytos dabartinės Turkijos sienos ir iš esmės buvo palaidotos kurdų svajonės turėti savo valstybę – nepriklausomą Kurdistaną.
Visgi kurdai išlaikė ambicijas sukurti savo valstybę, kurią keturių kurdų gyvenamų valstybių vadovai mato kaip grėsmę savo šalių suverenitetui.
Turkijos grėsmė
Turkijoje veikianti Kurdistano darbininkų partija (PKK), 35 metus kariavusi partizaninį karą daugiau kurdų apgyvendintuose šalies rytuose, yra uždrausta kaip teroristinė organizacija.
PKK įkūrėjas Abdullah Ocalanas už grotų sėdi jau nuo 1999-ųjų.
Sirijoje kurdai daugelį dešimtmečių buvo engiami. Kai 2011 m. prasidėjo Sirijos pilietinis karas, jie pasinaudojo chaosu ir įkūrė autonominį regioną šalies šiaurėje – taip vadinamą Rojavą, prie pat Turkijos pasienio, tuo įsiutindami turkus.
Turkija nuo tada įvykdė dvi karines operacijas prieš Sirijoje gyvenančius kurdus, 2016 ir 2018 m. Trečioji turkų operacija prasidėjo trečiadienį, spalio 9 dieną.
Nepriklausomybės referendumo fiasko
Tuo tarpu Irake kurdai buvo persekiojami sunitų dominuojamo Saddamo Husseinio režimo. Kurdams šalyje pavyko atsitiesti po Irako pralaimėjimo 1991-ųjų Persijos įlankos kare.
Jie įkūrė de facto autonominę šalį Irako šiaurėje, kuri buvo įtvirtinta 2005-ųjų Irako Konstitucijoje.
2017 m. Irako kurdai su didžiule persvara referendume nubalsavo už nepriklausomybę.
Bagdadas įsiuto dėl tokio žingsnio ir, atsakydamas į referendumą, užėmė didelę dalį kurdų gyvenamų teritorijų, įskaitant naftos telkinius, kurie buvo pagrindinis autonominio regiono lėšų šaltinis.
Irano, kur 1979-aisiais kurdų sukilimas buvo brutaliai numalšintas, pasienyje kelios kurdų grupuotės ėmėsi puldinėti už sienos esančias Irako karines bazes.
Kovos su IS priešakyje
Kurdų vedamos Sirijos demokratinės pajėgos (SDF) buvo pagrindinės JAV sąjungininkės kovoje su „Islamo valstybe“ (IS) Sirijoje. IS „kalifatas“ buvo sunaikintas šiemet kovą, kovoje su džihadistais kurdai neteko 11 tūkst. karių.
Vakarų šalys rėmė SDF oro antskrydžiais, ginkluote ir pratybomis. Tiesa, sunkiosios Vakarų ginkluotės kurdams išvysti neteko dėl nuolatinio Ankaros spaudimo.
Vidiniai nesutarimai
Kurdai niekada negyveno vadovaujami vienos centralizuotos valdžios. Ši tauta yra pasidalijusi po daugelį konkuruojančių partijų ir frakcijų.
Dalis kurdų grupių palaiko glaudžius santykius. Tuo tarpi kitos yra pasiryžusius gerklę viena kitai perrėžti dėl kontroversiško bendradarbiavimą su valstybėmis, po kurias ir yra išsibarsčiusi kurdų tauta.
Pavyzdžiui, pagrindinės dvi Irako kurdų partijos – Kurdistano demokratų partija (KDP) ir Kurdistano patriotų sąjunga (PUK) 1994-1998 m. kovojo tarpusavyje. Vidaus kare žuvo 3 tūkst. žmonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Briuselis: ES sieks sukurti Europos geopolitinę bendriją
Europos Sąjunga trečiadienį pareiškė, kad sieks sukurti „Europos geopolitinę bendriją“, kuri būtų tarsi laukiamasis su privilegijomis kaimyninėms šalims, norinčioms ateityje prisijungti prie bloko. ...
-
ES svarsto idėją teikti didžiulę pagalbą atstatant Ukrainą
Aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnai trečiadienį paragino valstybes nares ambicingai padėti Ukrainai atsistatyti po karo – be kita ko, per galimą bendrą skolinimąsi didžiulėms išlaidoms padengti. ...
-
Žiniasklaida: Nyderlandų premjeras ne vienus metus trynė pranešimus iš savo seno telefono
Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte sulaukė griežtos opozicijos politikų kritikos, kai paaiškėjo, kad jis ne vienus metus trynė tekstinius pranešimus iš savo seno mobiliojo telefono, kuriuo naudojosi darbo reikalais, prane&...
-
Moldovos prezidentė paragino Rusiją išvesti kariuomenę iš Uždniestrės
Rusija turi išvesti savo kariuomenę iš Uždniestrės teritorijos, kadangi jos kareivių buvimas ten pažeidžia Moldovos neutralumą. ...
-
Žytomyro mokyklose nebebus mokomasi rusų kalbos
Žytomyro mokyklose mokiniai nebesimokys rusų kalbos. Kaip praneša UNIAN, tai trečiadienį pareiškė šio Ukrainos miesto tarybos pirmininkas Serhijus Suchomlinas. ...
-
Rusija uždaro Kanados transliuotojo CBC biurus Maskvoje
Rusija trečiadienį pranešė, kad uždaro Kanados transliuotojo CBC biurus Maskvoje, atsakydama į Otavos sprendimą uždrausti Kremliaus remiamą naujienų organizaciją RT. ...
-
ES papildomai siūlo iki 9 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai
Europos Sąjungos (ES) vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pasiūlė šiais metais suteikti Ukrainai iki 9 mlrd. eurų papildomos pagalbos, kuri padėtų jai susidoroti su karo padariniais. ...
-
V. Zelenskis: Ukraina, tauta ir tiesa grįžta
Ukrainos gynėjai atremia įnirtingas Rusijos kariuomenės pastangas šalies rytuose. Tai trečiadienį savo kreipimesi pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“. ...
-
Rusija išsiunčia dešimtis Europos šalių diplomatų
Maskva trečiadienį išsiuntė dešimtis Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos diplomatų, atsakydama į Rusijos diplomatų išsiuntimą iš šių Europos šalių, tokiu būdu sureagavusių į Rusijos karą Ukrainoje. ...
-
Suomijos premjerė ragina greitai ratifikuoti stojimo į NATO protokolą: pritaria ne visos šalys4
Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin (Sana Marin) trečiadienį pareiškė besitikinti, kad NATO narės „kaip įmanoma greičiau“ ratifikuos Helsinkio stojimo į Aljansą protokolą. ...