Vakarams nerimaujant, kad Rusija gali tapti totalitarine valstybe, šioje šalyje vis plačiau girdėti raginimai V.Putinui atsistatydinti

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmaisiais valdymo metais pasiekė neblogų laimėjimų, bet antrąją kadenciją vis dažniau priverstas patirti žeminančius pralaimėjimus.

Vakarų žiniasklaidos nuomone, taip yra todėl, kad jis siaurina demokratines laisves ir viską nori spręsti pats, pasitenkindamas tuo, kad jo kursui pritaria klusnūs prezidento aplinkos žmonės.

V.Putino patirtiems pralaimėjimams analitikai priskiria įkaitų tragediją Beslane, prezidento rinkimų Ukrainoje baigtį ir susidorojimą su naftos milžine “Jukos”.

Pastarosiomis dienomis didelį smūgį V.Putino autoritetui sudavė masinės akcijos visoje šalyje, kurių dalyviai protestavo prieš lengvatų panaikinimą.

Užčiaupė burną

Kai V.Putinas pažemino vieno savo patarėjų - Andrejaus Ilarionovo pareigas už tai, kad šis “Jukos” sutriuškinimą pavadino “metų afera”, kai kurie politikos apžvalgininkai teigė, kad liberaliomis pažiūromis garsėjantis ekonomistas pernelyg aštriai kritikavo savo šefą, nusprendusį naftos milžinės aktyvus sugrąžinti valstybės žinion.

Tačiau A.Ilarionovo balsas buvo bene vienintelis Kremliaus komandoje ir jo nutildymas tapo dar vienu įrodymu, jog V.Putinas nepakęs kitokios nuomonės ir toliau varžys ekonomines bei politines laisves didindamas vien prezidento įgaliojimus, teigia interneto svetainės “www. Knaight Ridder. com” apžvalgininkas Markas Makdonaldas.

Šios stiprėjančios tendencijos kelia didelį nerimą Vakaruose ir varo į neviltį susiskaldžiusią opoziciją Rusijoje.

Spirale žemyn

“Judame spirale žemyn, ir tai yra tragedija”, - M.Makdonaldui teigė verslininkas Aleksejus Kandaurovas, vienas negausių opozicijos atstovų Valstybės Dūmoje. - Neturiu jokių iliuzijų, kas valdys Rusiją artimiausioje ateityje, ir aiškiai matau, kas šioje šalyje vyksta dabar. Visos mano prognozės - negatyvios”.

Gynybos problemų tyrimo centro, esančio Vašingtone, analitikas Nikolajus Zlobinas tvirtina, kad “Jungtinėse Valstijose Rusija jau nelaikoma demokratine šalimi, o Putinas nelaikomas demokratu”. Konservatyvus britų žurnalas “The Ekonomist” neseniai paragino į Rusijos prezidentą žiūrėti kaip į lyderį, metantį iššūkį Vakarams, o ne kaip į draugą.

Didžiausia silpnybė

Politologas Andersas Aslundas savaitraštyje “Standard” nurodo: “Didžiausia Putino yda - jo beatodairiškas siekis visiškai kontroliuoti politinę situaciją. Tam tikslui pasiekti jis atleido netgi du stiprius vadovus - prezidento administracijos viršininką ir premjerą, pakeisdamas juos žmonėmis, žinomais savo neryžtingumu. Dabar visus sprendimus priima prezidentas, o informacija manipuliuoja slaptosios tarnybos”.

Politologas sako, kad V.Putinas pasirodė esąs labai užsispyręs žmogus. “Kartą pasirinkęs kursą, jis jo nekeis, kad ištaisytų klaidą. Ryškiausi pavyzdžiai - po politika Čečėnijoje ir susidorojimas su “Jukos”, - tvirtina A.Aslundas.

Negailestingas “Jukos” puolimas Vakaruose sukėlė itin didelį susirūpinimą dėl Rusijos kaip partnerės ateities. Naftos milžinės faktinis sunaikinimas ir jos svarbiausio padalinio atidavimas valstybinei kompanijai “Rosneftj” smarkiai atbaidė investuotojus.

“Rosneftj” valdybos pirmininkas yra paslaptingasis Igoris Sečinas, žinomas KGB veteranas ir artimiausias V.Putino padėjėjas, nurodo M.Makdonaldas ir priduria: “Dauguma Vakarų ekspertų pranašauja Rusijai totalitarinę ateitį. Vienas anoniminis Amerikos diplomatas sakė, kad Vašingtone dar nėra suderinto termino, kuris apibūdintų dabartinę politinę situaciją Rusijoje, tačiau vienas faktas yra labai iškalbingas: vis daugiau Vakarų diplomatų vietoje ankstesnių žodžių “Putino administracija” vartoja žodį “režimas”.

Išryškino trūkumus

Įkaitų drama Beslane tapo didele Rusijos tragedija, kartu išryškinusia V.Putino režimo trūkumus. Smogikai mokyklą galėjo užpulti tik todėl, kad slaptosios tarnybos yra paskendusios korupcijoje. Krizės dienomis valdžia sutriko, nežinojo, kaip elgtis, bet melavo į valias. Todėl vietos gyventojai patys atakavo mokyklą, bet per kilusį chaosą žuvo daugiau kaip trys šimtai įkaitų. Rusijos žmonės pakenčia valdžios žiaurumą, bet nepakenčia, kai valdžia nedaro nieko, konstatuoja politologas A.Aslundas.

Po tokios katastrofos V.Putinas nenubaudė nieko iš slaptųjų tarnybų vadovų, nors kaip tik jiems tenka atsakomybė, kad jie išpuoliui neužkirto kelio. Rusijos prezidentas ir toliau Čečėnijoje vykdo neįžvalgią politiką, kuri kelia sumaištį visame Šiaurės Kaukaze, pažymi žinomas politologas.

Antausis Ukrainoje

Pasak A.Aslundo, “didžiausią avantiūrą Putinas įvykdė Ukrainoje, kai grubiai kišosi į Ukrainos prezidento rinkimų kampaniją”.

Opozicijos lyderio Viktoro Juščenkos, laimėjusio rinkimus gruodžio pabaigoje, šalininkų teigimu, V.Putinas privertė Rusijos verslininkus skirti 300 milijonų dolerių, kad nugalėtų premjeras Viktoras Janukovičius. Pastarąjį Rusijos prezidentas su pergale pasveikino net du kartus, nors jau buvo matyti, kad balsavimo rezultatai buvo klastojami.

A.Aslundas iš to daro tokią išvadą: “Per Ukrainos prezidento rinkimus Putinas parodė, kad jis yra blogai informuotas, kad jis yra antidemokratiškas, antivakarietiškas ir neefektyvus politikas”.

Resursai išnaudoti

Kaip Michailas Gorbačiovas 1989 metais, taip ir V.Putinas dabar jau išnaudojo visus rezervus, kuriuos jis turėjo valdžios struktūrose. Rusijos prezidentas vis dar galingas, bet jo populiarumas vis mažėja, nes Kremliaus šeimininkas atstūmė įtakingus elito atstovus ir paralyžiavo vyriausybės darbą, teigia politologas.

V.Putino režimas nėra tvirtas, nes neturi patikimos socialinės bazės, ir nėra efektyvus. Nors sunku pranašauti, kaip greitai jis žlugs ir kas jį pakeis, galima manyti, kad jis žlugs anksčiau, negu kas nors suspės su prognozėmis, konstatuoja A.Aslundas.

Politologas ragina Jungtines Valstijas atsižvelgti į vis stiprėjančias tendencijas Rusijoje ir pakoreguoti savo politiką šios šalies atžvilgiu.

Ragina atsistatydinti

Žinomas Rusijos ekonomistas, mokslų daktaras, Globalizavimo problemų instituto direktorius Michailas Deliaginas, duodamas interviu interneto svetainei “www. Utro. ru”, teigė, kad, valdant V.Putinui, šalyje didėja įtampa ir baimė dėl ateities”.

“Ta baimė dar sunkiai paaiškinama, bet ji virsta fobija, griauna žmonių psichiką. Susidaro įspūdis, kad jeigu Boriso Jelcino laikais šalį valdė “šeima”, tai dabar valdo “brigada”. Savo ruožtu V.Putinas paskelbė karą iš karto visiems: vargšams, iš jų atimdamas lengvatas; verslui, ant jo užsiundydamas jėgos struktūras; regionams, atimdamas iš jų galimybę rinkti gubernatorius; Vakarams, užgniauždamas demokratijos likučius”, - tvirtina garsus ekonomistas.

M.Deliaginas teigia, kad netrukus V.Putinas bus priverstas pašalinti kai kuriuos ministrus, kurie masinėms protesto akcijoms išprovokavo pensininkus, netekusius lengvatų, griebtis kitų populistinių veiksmų, bet visa tai šalyje susiklosčiusios situacijos nepakeis iš esmės. Išvados, kurias daro M.Deliaginas, Rusijos prezidentui nėra paguodžiančios: “Putinas - beviltiškas politikas. Jam padėti jau niekas negali, jis pasmerktas. Jis tempia šalį į naujus suirutės, Rusijoje siautėjusius prieš kelis šimtus metų, laikus. Juo greičiau jis atsistatydins, tuo mažiau skausminga bus jo suformuotos sistemos krizė”, - tvirtina ekonomistas.

M.Deliaginas ragina ne tik stebėti susidariusią situaciją, bet ir imtis aktyvių veiksmų. “Siekti Putino atsistatydinimo reikia visais įmanomais būdais, žinoma, įstatymų numatyta tvarka. To turi siekti visos sveikos ir atsakomybę už savo šalies ateitį jaučiančios Rusijos jėgos. Putinas turi atsistatydinti, kol nevėlu”, - tokiu kategorišku teiginiu savo interviu baigia žinomas ekonomistas. Visoje šalyje kilus masiniams protestams prieš lengvatų panaikinimą įvairių kategorijų žmonėms, V.Putiną atsistatydinti paragino ir kiti garsūs ekonomistai bei politikai.