P. Porošenka: Ukraina pasirinko šalies vientisumą ir „Europos integracijos“ kelią

Milijardierius Petro Porošenka, kuris po sekmadienį vykusių rinkimų turi tapti naujuoju Ukrainos prezidentu, sekmadienį pareiškė, kad šalies rinkėjai pasirinko šalies vientisumą ir „Europos integracijos“ kelią.

„85 proc. ukrainiečių palaikė Ukrainos europietišką pasirinkimą. Šiandien europietiškos krypties, europietiško Ukrainos siekio realizacija yra ypatingai svarbi, ir visos valdžios šakos turi vadovautis savo veikloje šia ryžtinga Ukrainos valia“, - sakė jis per trumpą spaudos konferenciją savo štabe.

„Daugiau kaip 90 proc. ukrainiečių, kurie dalyvavo balsavime, ryžtingai palaikė vieningą nedalomą Ukrainą, ne federacinė, bet unitarinė Ukraina šiandien gavo ukrainiečių liaudies pasitikėjimo bilietą“, - pabrėžė jis.

Jis taip pat pridūrė, kad remia idėją jau šiais metais surengti Ukrainos parlamento rinkimus.

P. Porošenka sakė, kad jo, kaip prezidento, pirmoji misija bus „užbaigti karą ir atnešti taiką“ šaliai.

Jis taip pat paminėjo, kad jo pirmoji kelionė bus į šalies rytus, kur vyksta kruvinas promaskvietiškų separatistų sukilimas.

Balsavusiųjų Ukrainos rinkimuose apklausa sekmadienį parodė, kad šokolado magnatas Petro Porošenka gavo absoliučią daugumą jau pirmajame rate ir buvo išrinktas šalies prezidentu.

Apklausa parodė, kad už 48 metų provakarietišką P.Porošenką balsavo 55,9 proc. rinkėjų – daug daugiau nei už antroje vietoje likusią buvusią premjerę Juliją Tymošenko, kuri gavo 12,9 proc. balsų.

Pagal kitą apklausą už P.Porošenką balsavo 57,3 proc. rinkėjų – daug daugiau nei už antroje vietoje likusią buvusią premjerę Juliją Tymošenko, kuri gavo 12,4 proc. balsų.

Pagal abi šias apklausas trečią vietą užėmė buvęs žurnalistas Olehas Liaško.

Jei šias prognozes pirmadienį patvirtins rezultatai, antrojo rinkimų rato kitą mėnesį nereikės.

P.Porošenka žadėjo glaudesnius ekonominius ir politinius ryšius su Vakarais nepaisant Rusijos prezidento Vladimiro Putino, bet taip pat turės bandyti gerinti santykius su šia didžiule Ukrainos kaimyne šiaurėje, kuri tiekia šaliai didžiausią dalį jai reikalingų gamtinių dujų ir yra svarbi rinka jos eksportui.

Ukrainiečiai masiškai balsavo sostinėje Kijeve ir šalies vakaruose, bet kruvinas prorusiškas sukilimas sužlugdė balsavimą didelėse separatistinės Rytų Ukrainos teritorijose.

„Pirma, ką turime padaryti, tai atnešti taiką visiems Ukrainos piliečiams“, – Kijeve sakė P.Porošenka, atidavęs savo balsą prezidento rinkimuose.

„Žmonės su ginklais turi pasitraukti iš miestų ir kaimų gatvių“, – sakė šis provakarietiškas magnatas ir politikos veteranas.

„Netrukus užbaigsime šį karą. Netrukus išgyvendinsime korupciją. Netrukus pradėsime integraciją į Europą ir įkursime demokratiją“, – žadėjo jis.

Donecke patruliuoja kaukėti separatistai

Ginkluoti separatistai su maskuojamąja apranga ir balaklavomis patruliavo pagrindiniame Rytų Ukrainos mieste Donecke, o demonstrantų minios atvirai atmetė sekmadienį vykstančius Ukrainos prezidento rinkimus.

Nė vienas rinkimų punktas nebuvo atidarytas šiame sukilėlių kontroliuojamame mieste, o Donbaso regione, kur vyrauja prorusiški separatistai, rinkimai vyksta tik 11-oje iš 34 apygardų.

„Ukraina dabar yra kita šalis, todėl nematau priežasčių, kodėl mes turėtume dalyvauti šiuose rinkimuose“, – sakė viena moteris Donecko miesto centre, prisistačiusi kaip Elisabeta.

„Nesvarbu, kokie bus rezultatai, šiandien mums tai nerūpi“, – pridūrė ji.

Pranešimų apie smurtą nebuvo, nors sukilėliai, kovojantys su Kijevo vyriausybe, grasino sužlugdyti balsavimą Donecke ir Luhanske – pagrindiniuose savo kontroliuojamuose regionuose Ukrainos anglių ir plieno industrijos širdyje.

Dar prieš balsavimą rinkimų pareigūnai pranešė apie daugelį bauginimo ir išpuolių prieš rinkimų apylinkes atvejų šalies rytuose, kur ukrainiečių pajėgoms balandžio viduryje pradėjus puolimą prieš sukilėlius žuvo dešimtys žmonių.

Donecko pagrindinėje Lenino aikštėje maždaug 2 tūkst. žmonių dalyvavo demonstracijoje ir reiškė paramą separatistams, skanduodami „Jūs esat didvyriai“ ir „Neimkit belaisvių, žudykit juos“.

Aikštėje buvo maždaug 200 vyrų, kuriuos rėmė šarvuočiai, o kaukėti sukilėliai saugojo Aleksandrą Borodajų, paskelbtą Donecko liaudies respublikos premjeru.

Vis dėlto nepaisydami įtampos ir problemos surasti balsavimo apylinkę daug gyventojų vis vien norėjo pasinaudoti savo demokratine teisę pareikšti valią.

Donecko Kalinino rajone namų šeimininkė Raisa buvo akivaizdžiai sutrikusi, kai atėjusį į mokyklą, kurioje ji paprastai balsuoja, rado uždarytas duris.

„Mes nuvažiavome į oro uostą, nes buvome pasiryžę balsuoti, bet ten nieko nebuvo, - sakė ji. - Mes negalime balsuoti, todėl norisi verkti.“

„Nepakeliu šios padėties, noriu balsuoti už permainas, nes myliu Ukrainą“, - sakė ji.

Ukraina Rusijos premjero vizitą Kryme vadina provokacija

Ukraina Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo netikėtą vizitą aneksuotame Kryme sekmadienį pavadino „tyčine provokacija“, kuria rinkimų dieną siekiama destabilizuoti šalį.

„Rusijos premjero vizitas okupuotoje Ukrainoje prezidento rinkimų Ukrainoje dieną yra ypatingas įžūlumas ir tyčinė provokacija, kuria siekiama destabilizuoti situaciją Ukrainoje“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kuris buvo paskelbtas netrukus po D.Medvedevo atvykimo į Rusijos aneksuotą Juodosios jūros pusiasalį.

Minios ukrainiečių plūsta balsuoti už taiką

Netgi Ukrainos laikinajam vadovui Oleksandrui Turčynovui teko 45 minutes lūkuriuoti, kad galėtų atiduoti savo balsą sekmadienį šalyje vykstančiuose prezidento rinkimuose.

Nors prorusiškų separatistų kontroliuojamuose šalies rytuose daug balsavimo apylinkių taip ir nebuvo atidarytos, už šimtų kilometrų nuo šių regionų minios ukrainiečių nuo ankstyvo ryto plūdo atiduoti savo balso už prezidentą, kuris, jų nuomone, išves šalį iš daug mėnesių besitęsiančios kruvinos politinės suirutės.

„Tikiuosi, kad šie rinkimai galiausiai atneš taiką Ukrainai“, - sakė 38 metų verslininkas Olehas, balsavęs Ukrainos vakaruose, prie sienos su Lenkija esančiame Lvove, kuris laikomas ukrainiečių nacionalistų bastionu.

Kijevo centre esančiame dailiame mokyklos pastate, ant kurio parašyta - „48-oji gimnazija“, įvairaus amžiaus rinkėjai kantriai lūkuriavo eilėje, kad galėtų užeiti į kabiną už ryškiai geltonos užuolaidos ir pagaliau atiduoti savo balsą.

Rinkimų pareigūnai energingai registravo rinkėjus ir plastikiniais tamsiai raudonos spalvos raiščiais plombavo permatomas balsalapių dėžes.

„Turime išrinkti prezidentą, kad Rusija paliktų mus ramybėje“, - sakė 55 metų namų šeimininkė Nelia Isajenko, balsavusi Kijevo šiauriniame Obolonės rajone.

Šioje balsavimo apylinkėje žmonių eilė iš pastato buvo nusidriekusi net į gatvę.

„Dar nesu matęs tokių rinkimų, - sakė vienas rinkėjų. - Puiku, kad čia yra tiek daug žmonių“.

Buvęs kareivis Igoris Volkovas sakė, kad prezidento rinkimuose balsavo už aiškų favoritą, provakarietišką kandidatą, milijardierių Petro Porošenką.

„Mums reikia teisėto prezidento. Ramybė pamažu bus atkurta, bet – ne Donbase“, – sakė jis, paminėdamas pramoninį regioną, kuriame vyrauja prorusiški separatistai.

Tačiau 73 metų Raissa Podlesniuk sakė, kad atidavė balsą už buvusią premjerę Juliją Tymošenko, 2004 metų Oranžinės revoliucijos didvyrę, kuri, kaip rodė apklausos, yra antroje vietoje ir smarkiai atsilieka nuo favorito.

„Porošenka bus kitas Janukovyčius. Jis yra oligarchas, jis net nedrįsta dalyvauti televizijos debatuose su Julija“, – sakė R.Podlesniuk.

Apklausos rodė, kad P.Porošenką remia maždaug 45 proc., o J.Tymošenko – 7,5 proc. rinkėjų, bet jam gali nepavykti išvengti antrojo rinkimų rato, kuris įvyktų po trijų savaičių.

„Pirma, ką turime padaryti, tai atnešti taiką visiems Ukrainos piliečiams. Žmonės su ginklais turi pasitraukti iš miestų ir kaimų gatvių“, – Kijeve sakė šokolado magnatas P.Porošenka, atidavęs savo balsą prezidento rinkimuose.

48 metų rinkimų favoritas pabrėžė, kad būtinas „tiesioginis dialogas su Donbaso, Donecko ir Luhansko gyventojais“.

J.Tymošenko savo ruožtu pareiškė atidavusi balsą „už europietišką Ukrainą, kuri gali pakeisti kiekvieno ukrainiečio gyvenimą“.

Ji pridūrė, kad pirmasis jos žingsnis, jei ji bus išrinkta, bus paraiška dėl narystės Aljanse. „(Taip pat) laikas surengti referendumą dėl narystės NATO, kad į šalį būtų sugrąžinta taika, ... kad niekas niekada daugiau negalėtų kėsintis į mūsų teritoriją“, – sakė ji.

Jos komentarus atkartojo 31 metų mokytoja Iryna Mysak, savo balsą atidavusi Lvove.

„Noriu, kad naujasis prezidentas nuvestų Ukrainą į ES ir NATO. Noriu, kad aš ir mano vaikai gyventume Europoje ir daugiau niekada nenoriu matyti to, kas vyksta (Ukrainos) rytuose“, – sakė ji.

Charkove šalies rytuose, kurį tebekontroliuoja centrinė Kijevo vyriausybė, rinkėjai sakė, jog naujajam lyderiui reikės didžiausią dėmesį skirti tam, kad Rusijos pajėgos laikytųsi atokiai ir kad būtų išgyvendinta korupcija.

„Tikiuosi, kad šie rinkimai pradės permainų į gera procesą, ... bet burtų lazdelės nesitikiu“, – sakė Ina, redaktorė iš Charkovo.

J. Tymošenko balsavo už „europietišką Ukrainą“

Ekspremjerė ir 2004 metų Oranžinės revoliucijos didvyrė Julija Tymošenko, sekmadienį atidavusi savo balsą sekmadienio rinkimuose, sakė, kad Ukraina privalo įstoti į Europos Sąjungą (ES) ir NATO.

„Šiandien aš balsavau už europietišką Ukrainą, kuri gali pakeisti kiekvieno ukrainiečio gyvenimą, – sakė ji. – Esu įsitikinusi, kad Ukraina gali būti stipri, laiminga ir klestinti, jei taps Europos Sąjungos nare“.

Ji pridūrė, kad pirmasis jos žingsnis, jei ji bus išrinkta, bus paraiška dėl narystės Aljanse.

„(Taip pat) laikas surengti referendumą dėl narystės NATO, kad į šalį būtų sugrąžinta taika, ... kad niekas niekada daugiau negalėtų kėsintis į mūsų teritoriją“, - sakė ji.

Į rinkimų apylinkę Dniepropetrovske J.Tymošenko atvyko lydima vyro Oleksandro Tymošenkos ir dukters Jevhenos Tymošenko.

53 metų partijos „Batkivščyna“ (Tėvynė“) lyderė yra nepalaužiama Ukrainos suvereniteto gynėja, bet jos kritikai sako, kad ji yra oportunistė, praturtėjusi korupcijos temdomame 10-ajame dešimtmetyje ir dėl savo ambicijų dažnai kaitaliojusi pozicijas.

J.Tymošenko buvo nuteista už piktnaudžiavimą įgaliojimais, bet išėjo į laisvę iš kalėjimo, kai sukilimas vasario mėnesį nuvertė jos politinį priešininką Viktorą Janukovyčių.

Vis dėlto ji nesugebėjo pasinaudoti savo išėjimu į laisvę ir apklausos prieš rinkimus rodė, kad ją remia vos 6 proc. rinkėjų.

P. Porošenka akcentuoja tiesioginio dialogo būtinybę

Kandidatas į Ukrainos prezidentus Petro Porošenka sekmadienį kalbėdamasis su žurnalistais akcentavo būtinybę atkurti taiką visoje Ukrainos teritorijoje ir pradėti tiesioginį dialogą su rytinių regionų, kuriuos krečia prorusiškų separatistų sukilimas, gyventojais.

„Pirma, ką turime padaryti, tai atnešti taiką visiems Ukrainos piliečiams. Žmonės su ginklais turi pasitraukti iš miestų ir kaimų gatvių“, – Kijeve sakė magnatas P.Porošenka, atidavęs savo balsą prezidento rinkimuose.

Aiškus rinkimų favoritas pabrėžė, kad būtinas „tiesioginis dialogas su Donbaso, Donecko ir Luhansko gyventojais“.

Pasak P.Porošenkos, bandymai pakirsti prezidento rinkimus Ukrainoje žlugo. „Šiandien rinkimų apylinkėse netelpa rinkėjai“, – pažymėjo jis.

P.Porošenka - savo jėgomis turtus iš šokolado susikrovęs milijardierius ir politikos veteranas, kuris Ukrainos ateitį mato Europoje, - didžiuliu atotrūkiu lenkia visus kitus kandidatus, tarp jų ir ekspremjerę Juliją Tymošenko, tad neatmetama galimybė, jog jis gali laimėti šalies vadovo rinkimus jau pirmajame ture.

Jeigu P.Porošenkai vis dėlto nepavyktų užsitikrinti 50 proc. rinkėjų balsų, tai tada jis tęstų kovą dėl teisės išvesti šalį iš suirutės birželio 15 dieną.

Per sprogimą žuvo italų žurnalistas

Rytų Ukrainoje šeštadienį per minosvaidžio sviedinio sprogimą netoli separatistų kontroliuojamo Slovjansko miesto žuvo italų žurnalistas, pranešė Italijos užsienio reikalų ministerija.

„Deja, visa informacija rodo faktą, kad jis žuvo“, - sekmadienį sakė ministerijos atstovė.

Andrea Ronchelli (Andrėja Ronkelis), kuris, kaip nurodo Italijos žiniasklaida, buvo laisvai samdomas fotografas, žuvo drauge su vienu Rusijos piliečiu, bet jo tapatybė dar nėra oficialiai nustatyta, sakoma sekmadienį paskelbtame italų ministerijos pareiškime.

Abu lavonai buvo nuvežti į ligoninę Slovjanske, nurodoma pareiškime.

A.Ronchelli šeimos nariai sekmadienį turi atvykti į Kijevą.

Magnatai, ultranacionalistai ir „geležinė ledi“

Beveik dvidešimt kandidatų varžosi sekmadienį vykstančiuose Ukrainos prezidento rinkimuose.

Toliau pateikiami glausti pagrindinių kandidatų portretai, nors daugelis tikisi, kad rinkimus laimės Petro Porošenka – šokolado baronas, kuris pritaria glaudesniems ryšiams su Vakarais.

Petro Porošenka

Šis savo jėgomis milijardus susikrovęs „šokolado karalius“, vadovaujantis didžiulei saldainių imperijai, yra aiškus favoritas. Apklausos rodo, kad jį remia 34 proc. rinkėjų, ir jis yra vadinamas „konsensuso kandidatu“.

P.Porošenka turtus susikrovė 10-ajame dešimtmetyje, žlugus Sovietų Sąjungai, ir dabar jo turtas vertinamas maždaug 1,3 mlrd. dolerių, nurodo žurnalas „Forbes“. Jam taip pat priklauso kompanijos, gaminančios automobilius ir autobusus, laivų statykla ir opoziciją per Maidano revoliuciją rėmusi televizija.

Šis 48 metų magnatas yra dirbęs keliuose ministrų postuose, pirmą kartą – valdant dabar nuverstam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, bet kelis kartus keitė politines stovyklas.

Jis žada stengtis surasti taikų sprendimą dabartinei krizei, galinčiai suskaldyti šalį, ir atkurti ryšius su Rusija.

Julija Tymošenko

Buvusi premjerė J.Tymošenko buvo 2004 metų Oranžinės revoliucijos didvyrė, o vėliau didysis jos priešininkas V.Janukovyčius ją įkalino apkaltindamas piktnaudžiavimu įgaliojimais dėl sutarties pirkti iš Rusijos gamtines dujas.

„Geležine ledi“ vadinama J.Tymošenko yra įtakingiausia moteris politikoje, iškilusi iš buvusios Sovietų Sąjungos, tačiau ji yra laikoma itin skaldančia figūra.

Savo šalininkams 53 metų partijos „Batkivščyna“ (Tėvynė“) lyderė yra nepalaužiama Ukrainos suvereniteto gynėja, o jos kritikai sako, kad ji yra oportunistė, praturtėjusi korupcijos temdomame 10-ajame dešimtmetyje ir dėl savo ambicijų dažnai kaitaliojusi pozicijas.

Iš kalėjimo ji buvo paleista, kai sukilimas vasario mėnesį nuvertė V.Janukovyčių, tačiau nesugebėjo pasinaudoti savo išėjimu į laisvę ir apklausos rodo, kad ją remia tik 6 proc. rinkėjų.

Serhijus Tihipka

54 metų buvęs bankininkas, milijardierius S.Tihipka yra vienintelis atvirai prorusiškas kandidatas šiuose rinkimuose.

Jis vadovavo V.Janukovyčiaus rinkimų kampanijai 2004 metais, kuri baigėsi fiasko kilus Oranžinei revoliucijai. Po to balsavimo jis atsiribojo nuo V.Janukovyčiaus ir 2010 metais pats dalyvavo rinkimuose, o paskui vėl prisidėjo prie jo komandos kaip premjero pavaduotojas.

Šis buvęs centrinio banko valdytojas labai nori atkurti ekonominius ryšius su Rusija, iš kurios tiekiamos gamtinės dujos yra gyvybiškai svarbios Ukrainai.

Anatolijus Hrycenka

Kovingas buvęs gynybos ministras ir Ukrainos narystės NATO šalininkas A.Hrycenka kaltino V.Putiną siekiant sukelti „trečiąjį pasaulinį karą“ ir spaudžia priimti priemones Rusijos agresijai atsverti.

56 metų A.Hrycenka yra palyginti populiarus tarp tų, kurie Kijevo Nepriklausomybės aikštėje protestavo prieš V.Janukovyčių, bet apklausos rodo, kad jį remia tik 4 proc. ukrainiečių.

Mychaila Dobkinas

Šalies rytuose esančio Charkovo, kuris iki 1935 metų buvo sovietinės Ukrainos sostinė, eksgubernatorius M.Dobkinas rėmė griežtas priemones prieš proeuropietiškus protestuotojus Kijeve, kuriuos vadino „monstrais“ ir „klounais“.

Šis 44 metų buvęs verslininkas flirtavo su separatistiniais idealais, o kovo mėnesį net atsidūrė namų arešte dėl kaltinimų kurstant separatizmą, bet dabar remia „vieningą Ukrainą“.

Jis yra labai nemėgstamas Kijeve, kur jo kampanijos plakatai dažnai tapdavo vandalizmo taikiniu. Jis pats kartą buvo apmėtytas žaliais miltais. Apklausos rodo, kad jį remia tik 2,6 proc. ukrainiečių.

Olehas Tiahnybokas

Ultranacionalistų partijos „Svoboda“ („Laisvė“) lyderis iškilo ir kaip vienas pagrindinių Maidano protestų judėjimo lyderių.

Šio 45 metų buvusio chirurgo iš šalies vakaruose esančio Lvovo miesto kažkada buvo vengiama dėl plačiai nuskambėjusių antisemitinių ir rasistinių komentarų.

Tačiau O.Tiahnyboko partijos pastangos ginti Maidano protestuotojus nulėmė, kad keli jos nariai prisidėjo prie laikinosios vyriausybės.

Dmytro Jarošas

Kraštutinių dešiniųjų grupės „Pravyj sektor“ („Dešinysis (teisusis) sektorius“) lyderis skelbiasi esąs nesutaikomas Rusijo priešas, bet taip pat nenori, kad jo šalyje įtaką darytų Vakarai.

„Pravyj sektor“ suvaidino svarbų vaidmenį protestuose prieš V.Janukovyčių, dažnai naudodama smurtą prieš vyriausybines pajėgas, o prorusiškuose rytiniuose Ukrainos regionuose ji yra laikoma „neonacių“ grupe.

42 metų D.Jarošo ieško Rusija – dėl kaltinimų kursčius terorizmą. Teigiama, kad jis internete paskelbė kreipimąsi į vieną čečėnų sukilėlių lyderį, susijusį su „al Qaeda“, ragindamas jį pademonstruoti paramą Ukrainai.

Ukrainos rytuose beveik nematyti, kad vyksta rinkimai

Ukrainos rytuose, įskaitant pagrindinį pramoninio rytų regiono miestą Donecką, kur prorusiški separatistai anksčiau šį mėnesį paskelbė nepriklausomybę nuo Kijevo, beveik nematyti ženklų, kad vyksta balsavimas prezidento rinkimuose, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Donecko srities administracija nurodė, kad Donecko mieste sekmadienį neveikia nė vienas balsavimo punktas, o pačiame regione duris atvėrė tik 426 rinkimų apylinkės iš 2 430.

„Ukraina dabar yra kita šalis, todėl nematau priežasčių, kodėl mes turėtume dalyvauti šiuose rinkimuose“, - sakė viena moteris Donecko miesto centre.

„Nesvarbu, kokie bus rezultatai, šiandien mums tai nerūpi“, - pridūrė ji.

Balsavimas nevyksta ir rytiniame Luhansko mieste, kaimyninės srities centre, tačiau pačioje srityje, pasak vietos pareigūnų, kažkiek rinkimų apylinkių veikia.

Luhanske, esančiame netoli sienos su Rusija, Oleksandru Čeredničenka prisistatęs vyriškis sakė abejojantis, ar žmonės čia apskritai galės dalyvauti rinkimuose.

„Žmonės bijo, kad atėję į balsavimo apylinkę ten ras ginkluotus vyrus“, - sakė jis.

„Geriausias scenarijus - jei ginkluoti vyrai tiesiog lieps jiems išeiti, blogiausias - juos nušaus“, - aiškino vyriškis.

Faktas, kad rinkimuose gali nedalyvauti daugiau nei 15 proc. elektorato, gyvenančio Rusijos aneksuotame Kryme ir separatistų kontroliuojamose rytinėse srityse, kur šeštadienį tebevyko sukilėlių ir vyriausybinių pajėgų susirėmimai, pakenks bet kokiai rinkimų baigčiai ir suteiks pagrindą Kremliui kelti klausimą dėl nugalėtojo legitimumo, nepaisant Rusijos prezidento Vladimiro Putino pažadų gerbti žmonių valią.

Aiškus rinkimų favoritas

Ukrainoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimai, kurie turėtų padėti sušvelninti kruvino separatistų sukilimo sukeltą krizę, sukėlusią pavojų pačiam šalies išlikimui.

Balsavimo apylinkės atsidarė 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir dirbs iki 20 val. vakaro. Netrukus po rinkimų pabaigos bus paskelbtos balsavime dalyvavusių rinkėjų apklausos, o pirmieji daliniai rezultatai bus pradėti skelbti nuo 23 valandos.

Aiškus rinkimų favoritas yra Petro Porošenka - savo jėgomis turtus iš šokolado susikrovęs milijardierius ir politikos veteranas, kuris Ukrainos ateitį mato Europoje, - ir dar 17 nuo jo didžiuliu atotrūkiu atsiliekančių kandidatų, tarp jų ir ekspremjerė Julija Tymošenko.

Šalies ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas kreipėsi į 36 mln. šalies balsuotojų su raginimu masiškai dalyvauti, anot jo, pačiuose svarbiausiuose šalies rinkimuose nuo pat 1991 metų, kai buvo paskelbta nepriklausomybė, kad būtų „apginta Ukraina.“

„Tai bus ukrainiečių iš vakarų, rytų, šiaurės ir pietų valios pareiškimas“, - sakė jis šeštadienį.

Bet sukilėliai rinkimus savo kontroliuojamose Donecko ir Luhansko srityse, esančiose pasienyje su Rusija, pažadėjo blokuoti „esant reikalui ir jėga“, neleisdami atslūgti kruvino sukilimo aštrinamai įtampai, kuri sukėlė didžiausią krizę Vakarų ir Rytų santykiuose nuo Šaltojo karo laikų.

Nuogąstavimų sukėlė ir kibernetinė ataka prieš balsų skaičiavimo sistemą, apie kurią buvo pranešta pačiose rinkimų išvakarėse.

Vakarai šį balsavimą laiko lemiamu žingsniu, kuri padės apsaugoti Ukrainą nuo tolesnio skilimo po to, kai kovą Rusija aneksavo jai priklausantį Krymo pusiasalį, ir pagrasino Maskvai tolesnėmis sankcijomis, jei ji mėgins sutrikdyti rinkimus.

Prezidentas Vladimiras Putinas, kuris tebeturi parlamento įgaliojimą įsiveržti į Ukrainą, jei bus būtina „apsaugoti“ etninius rusus, penktadienį, regis, padarė didelę nuolaidą pareikšdamas, jog „gerbs ukrainiečių liaudies pasirinkimą“ ir bus pasiruošęs dirbti su naująja Kijevo komanda.

„Mes juk suprantame ir matome, jog žmonės Ukrainoje nori, kad šalis išeitų iš šios užsitęsusios krizės ... Mes taip pat norime, kad galų gale ateitų bent koks nusiraminimas (Ukrainoje), mes su pagarba vertinsime ukrainiečių liaudies pasirinkimą“, – sakė Rusijos lyderis.

Tačiau V.Putinas taip pat pridūrė, kad Rusijoje „žiūrės, kas vyksta“.

Maskva taip pat nurodė, kad ji pradėjo maždaug 40 tūkst. karių, dislokuotų prie Ukrainos sienos ir pasiryžusių esant reikalui įsiveržti į kaimyninę šalį, atitraukimo procesą.

Balsuoja kaip nepriklausoma valstybė

Ukraina saugumui per rinkimus užtikrinti mobilizavo daugiau nei 55 tūkst. policininkų ir 20 tūkst. savanorių. Balsavimo procesą taip pat prižiūri 1 200 tarptautinių stebėtojų.

Tačiau Kijevo valdžia pripažįsta, kad nėra paprasta užtikrinti balsavimą plieno ir akmens anglių centruose Donecke ir Luhanske, kur sukilėlių lyderiai po gegužės 11 dieną skubiai surengtų referendumų paskelbė šių sričių nepriklausomybę.

Rinkimai turėtų suteikti naujajam prezidentui ir vyriausybei legitimumą po to, kai per proeuropietiškus protestus vasarį buvo nušalintas Kremliaus remtas valstybės vadovas Viktoras Janukovyčius ir prasidėjo įvykių, kuriuos anksčiau būtų buvę sunku net įsivaizduoti ir kurie dabar kelia grėsmę šalies vienybei, grandinė.

„Šie rinkimai bus lemtingi Ukrainai“, - sakė Pasaulinių strategijų instituto Kijeve vadovas Vadymas Karasiovas.

„Tai pirmasis kartas, kai Ukraina balsuoja ne kaip posovietinė šalis, bet kaip nepriklausoma valstybė“, - pabrėžė jis.

Paskutinė prieš balsavimą surengta viešosios nuomonės apklausa parodė, kad magnatą P.Porošenką remia kiek mažiau nei 50 proc. rinkėjų, o tai reiškia, kad birželio 15 dieną teks rengti antrąjį rinkimų turą ir politinė suirutė tęsis dar tris savaites.

Sekmadienį dėl antrosios vietos rinkimuose turėtų grumtis viena Oranžinės revoliucijos lyderių J.Tymošenko, kurios reputaciją temdo įtarimų dėl korupcijos per karjerą versle ir politikoje šešėlis, ir kovingas buvęs gynybos ministras bei Ukrainos narystės NATO šalininkas Anatolijus Hrycenka.

Nepriklausomai nuo to, kuris iš šių kandidatų pateks į antrąjį rinkimų turą, įtikinama pergalė jame prognozuojama P.Porošenkai.

Provakarietiškas kursas

Manoma, kad naujasis prezidentas imsis pastangų pataisyti 46 mln. gyventojų turinčios Ukrainos santykius su didžiąja kaimyne, tuo pat metu laikydamasis aiškaus provakarietiško kurso.

Ukraina taip pat viliasi, kad 27 mlrd. dolerių tarptautinė pagalba, kuri jai buvo pažadėta po to, kai žlugo V.Janukovyčiaus režimas, padės išvengti gresiančio bankroto ir paskatins vėl augti ekonomiką, kuri, Tarptautinio valiutos fondo vertinimais, šįmet turėtų susitraukti maždaug 5 procentais.

Prieš balsavimo pradžią vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas savo interneto svetainėje pranešė, kad prieš rinkimų kompiuterinę sistemą buvo įvykdyta kibernetinė ataka, todėl balsai turės bus skaičiuojami rankiniu būdu.

Tačiau kiek vėliau A.Avakovo atstovė spaudai informavo, kad į ministro tinklalapį buvo įsilaužta, ir ankstesnis pranešimas yra melagingas.

Pirmalaikius prezidento rinkimus paskyrė Kijevo laikinoji vadovybė, kuri atėjo į valdžią po to, kai tris mėnesius trukę protestai, kuriuos išprovokavo V.Janukovyčiaus sprendimas nepasirašyti istorinės asociacijos sutarties su Europos Sąjunga, pasiekė kulminaciją prasiveržus smurtui, kokio Europa nematė nuo Balkanų karų. Po dvi dienas trukusių skerdynių parlamentas nušalino V.Janukovyčių, kuris spruko iš šalies.

Tačiau Kijevą ir etninių ukrainiečių dominuojamas vakarines sritis apėmusi euforija dėl korumpuoto režimo žlugimo greitai išblėso, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, o viltį dėl geresnės ateities pakeitė didžiulis nusivylimas ir nepasitikėjimas naująja valdžia.

Negana to, septynias savaites trunkantis sukilimas Ukrainos rytuose, jau pareikalavęs mažiausiai 150 gyvybių, verčia rimtai žiūrėti į galimybę, kad beveik 7 mln. ukrainiečių gali nutraukti ryšius su Kijevu.