„Evergrande“ fenomenas

Rugpjūčio viduryje Kinijos nekilnojamojo turto (NT) milžinė „Evergrande“ Niujorke paprašė apsaugos, kad restruktūrizavimo metu kreditoriai negali naudotis jos turtu, ir pagaliau atskleidė: 2021 m. bendrovė patyrė 476 mlrd. juanių, pernai – 106 mlrd. juanių nuostolį. Skaičiuojant eurais – skola praėjusių metų pabaigoje siekė beveik 300 mlrd. eurų.

Kompanijai vengiant viešinti savo veiklos rodiklius, pernai kovą ji buvo išbraukta iš biržos sąrašų, o šią savaitę atnaujinus prekybą akcijomis jų vertė smigo žemyn. Pirmadienį Honkongo vertybinių popierių biržoje iki prekybos pabaigos akcijų kaina sumažėjo apie 80 proc. Didžiausia vertė, kurią buvo pasiekusios bendrovės „Evergrande“ akcijos, – 2017 m. 50 mlrd. dolerių. Pirmadienio vidurdienį jos buvo vertinamos tik 590 mln. dolerių.

Kovą bendrovė „Evergrande“ pateikė restruktūrizavimo planą, kuriame buvo pasiūlymas kreditoriams atiduoti jiems patronuojamųjų įmonių, pavyzdžiui, elektromobilių kompanijos „Evergrande NEV“, akcijas. Spalį Honkongo teismas skelbs sprendimą, ar grupė bus išskaidyta.

Rugpjūčio 27-ąją „Evergrande“ paskelbė šių metų pirmo pusmečio duomenis, pagal kuriuos grupei pavyko sumažinti nuostolius 4,2 mlrd. eurų. Tačiau skola vis tiek liko didelė – maždaug 304 mlrd. eurų. eurų, o likvidumas mažėja: „Evergrande“ turi tik apie 515 mln. eurų grynųjų pinigų – palyginti su maždaug 1,85 mlrd. eurų praėjusiais metais.

Kinijos vystymosi modelis, grįstas investicijomis į gamyklų, dangoraižių ir kelių statybą, išsikvėpė.

„Evergrande“ yra Kinijos statybų sektoriaus krizės simbolis. Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigos ši pramonės šaka klestėjo, tačiau daugelis verslininkų vis labiau įsiskolino. 2020 m. valdžios institucijos priėmė priemones, kuriomis buvo siekiama sustabdyti pernelyg didelį įsiskolinimą. Nuo to laiko stambūs plėtotojai ne kartą nebaigė vykdyti projektų.

„Evergrande“ – Kinijos statybų krizės simbolis. Bent tris dešimtmečius Kinijos NT rinka kaito. Į šį sektorių buvo pumpuojama vis daugiau pinigų, tapo madinga pirkti dar nepastatytus butus. Netrukus jau parduotų butų statyba buvo finansuojama parduodant naujus butus – tarsi garsiosiose finansinėse piramidėse.

Didžiosios NT vystytojos, įskaitant „Evergrande“, nesugebėjo laiku užbaigti dalies būsto statybos projektų, sukeldamos virtinę būsto pirkėjų protestų. Mažesnės kompanijos nepajėgė grąžinti paskolų arba susidūrė su problemomis pritraukdamos grynųjų pinigų srautus, kai vyriausybė sugriežtino skolinimo apribojimus.

2021 m. vyriausybė įsikišo, kad pažabotų skolomis grindžiamą augimą. Nauji reikalavimai (įsipareigojimų ir turto santykis mažesnis nei 70 proc., grynosios skolos santykis ne didesnis nei 100 proc. ir kt.) parodė, kokia gili yra problema. Kad ji neapsiriboja viena ūkio šaka, byloja skaičiai: NT sektoriui tenka maždaug ketvirtadalis šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pastarosiomis savaitėmis Pekino vadovybė stengėsi labiau remti pramonę. Pavyzdžiui, NT plėtotojai vėl gauna daugiau paskolų, sušvelnintos kreditavimo sąlygos.

Prekybos sąstingis

Vakarų ekonomistų teigimu, Kinijos vystymosi modelis, grįstas investicijomis į gamyklų, dangoraižių ir kelių statybą, išsikvėpė – kai kuriuose miestuose infrastruktūros objektai, oro uostai ir daugiabučiai stovi nenaudojami. „Tai gali būti ne tik ekonominio silpnumo laikotarpis, bet ir ilgos eros saulėlydis“, – rašo „The Wall Street Journal“.

Kai kurie ekspertai Kinijos ekonomiką lygina su dviračiu, kuris važiuoja tol, kol sukami pedalai, – sustoti negalima. Per pandemija prievarta sustabdyta ji niekaip negali išjudėti, investuotojai vis labiau nerimauja dėl NT sektoriaus būklės.

Problemos susijusios ne tik su NT sektoriaus įsiskolinimais, bet ir su vartojimo nuosmukiu, augančiu jaunimo nedarbu – pastarojo statistikos, aiškinant noru tobulinti analizę, nuspręsta net nebeskelbti viešai. Ėmus trūkti darbuotojų, padidėjo darbo užmokestis, o tai išprovokavo sąnaudų augimą ir sumažino Kinijos prekių konkurencingumą.

Vis didesnės kliūtys prekybai su JAV – ekonomine partnere, kuri per pastaruosius 45 metus sudarė sąlygas iškilti Kinijai, ir investicijoms į ją.

Kinija kenčia nuo užsienio paklausos nuosmukio. Tačiau sumažėjo ne tik eksporto, bet ir importo apimtis. Pekino muitinės duomenimis, jau ankstesniais mėnesiai smarkiai sumažėjusios eksporto apimtis liepą, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 14,5 proc. Importas sumažėjo 12,4 proc. Abu rodikliai buvo dar blogesni, nei tikėjosi analitikai. Nors su Rusija Kinijos prekyba, palyginti su praėjusiais metais, išaugo (liepą buvo daugiau nei pernai tuo pat metu), tai nekompensuoja susitraukusio prekybos su ES ir JAV masto.

Sensta netapusi turtinga

Problemas gilina tai, kad iki šiol ūkio augimas buvo grindžiamas tik eksporto masto ir investicijų didinimu, o ne vidaus vartojimu. Nacionalinio statistikos biuro (NBS) duomenimis, mažmeninės prekybos apyvarta – pagrindinis vartojimo rodiklis – liepą, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, padidėjo 2,5 proc. Šis prieaugis buvo mažesnis negu birželį, kai buvo 3,1 proc., ir mažesnis negu prognozavo analitikai.

Praėjusių metų pabaigoje valdžia pagaliau atšaukė labai griežtas pandemijos taisykles, tikėdamasi, kad žmonės dosniai leis savo santaupas. Tačiau taip neatsitiko: Kinijos žmonės leidžia pinigus kelionėms ir restoranams, bet susilaiko nuo stambių pirkinių.

Kinija šiuo metu patiria vidutinių pajamų spąstų reiškinį – spąstus, į kuriuos patenka kylančios ekonomikos šalys, kai pasiekia tam tikrą gerovės lygį, bet vėliau nesugeba pasivyti labai išsivysčiusių pramoninių šalių. Kadangi Kinijos gyventojų skaičius mažėja dėl mažo gimstamumo (vadinamoji vieno vaiko politika sustabdyta tik 2016 m.), menkos imigracijos, šaliai gresia pavojus pasenti dar netapus turtinga, o tai ypač pavojinga padėtis.

Vartojimą bandoma paskatinti aukščiausiu lygiu: liepą Valstybės taryba paskelbė 20 punktų planą, kuriuo siekiama skatinti piliečius leisti daugiau pinigų transporto priemonėms, turistinėms kelionėms ir buitinei technikai.

Dabar keičiasi net Pekino politinės vadovybės retorika. Prezidentas Xi Jinpingas kalba apie ilgalaikius švietimo, sveikatos apsaugos ir aprūpinimo maistu tikslus, kuriuos jis iškelia aukščiau už trumpalaikę materialinę gerovę. Jis ragina gyventojus būti kantrius.

Naujausi duomenys rodo, kad Kinijai gali būti sunku pasiekti šiems metams užsibrėžtą 5 proc. ūkio prieaugio tikslą, nes, remiantis oficialiais duomenimis, 2023 m. antrą ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, šalies BVP išaugo tik 0,8 proc.

Antrasis rizikos faktorius – politinė sistema. Skirtingai nei Deng Xiaopingas, žadėjęs palikti ramybėje piliečius, jei jie bus apolitiški, Xi Jinpingas sulaužė šią nerašytą taisyklę. Drakoniški pandemijos suvaržymai sukrėtė visuomenę, sumažino jos pasitikėjimą valstybe, ėmė slopinti verslumo energiją ir norą leisti pinigus – tai, kas padėtų sunkumus patiriančiai ekonomikai.

Ar padės patirtis?

Iš Pekino girdėti optimistiškesni balsai. Esą šalies ekonomikos atsigavimo kelias „bus nelygus ir vingiuotas“, tad Vakarų kritikai „tikrai įsitikins klydę“.

„Po sklandaus perėjimo po epidemijos prevencijos ir kontrolės Kinijos ekonomikos atsigavimas vyksta tarsi bangomis ir tai yra vingiuotas kelias, kuriame neišvengiamai bus sunkumų ir problemų“, – AFP ir BNS citavo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovą spaudai Wang Wenbiną.

Šie komentarai pasirodė, kai buvo paskelbta virtinė naujausių ekonominių duomenų, kurie pakurstė nuogąstavimus dėl stringančio Kinijos ekonomikos atsigavimo po pandemijos.

Pastaraisiais dešimtmečiais Kinijos ekonomika ne kartą patyrė sunkumų, jos ekonomikos stebuklo pabaiga taip pat skelbta ne kartą. Tačiau kaskart Pekinas rasdavo išeitį ir atsitiesdavo. Šį kartą gali būti kitaip. Dabartinė krizė yra daug gilesnė ir meta iššūkį visam ekonomikos modeliui. Be to, girdėti nuogąstaujančių balsų, kad krizė gali paskatinti Xi leistis į karines avantiūras.

Auksinis projektas

Sionganas, vos už dviejų valandų kelio į pietus nuo Pekino esantis miestas, yra dar vienas neprotingos ekonomikos simbolis. Viduryje pelkės, žemiausiame Šiaurės Kinijos lygumos taške, statomas modernus socialistinis miestas. Kai jis bus baigtas, turėtų būti triskart didesnis už Niujorką. Tačiau kol kas šis projektas tvarkingai ryja pinigus be grąžos: kinai nenori į jį kraustytis.

Kai 2017 m. Kinijos vyriausybės užsakymu buvo pradėtos statybos, kalbėta apie „aukščiausios klasės tarptautinį miestą“, kuris būtų ekologiškas ir tvarus, išmanus, jo gyventojus – jų turėtų būti 2,5 mln. – aptarnaus bepiločiai automobiliai, į jį persikraustytų įmonės, universitetai, dalis valdžios institucijų. Iki šiol į Sionganą investuota apie 70 mlrd. eurų, dar tiek pat kainuotų tolesnės statybos.

Kai kas šį projektą lygina su Šendženo miestu – Deng Xiaopingo kūriniu, Kinijos silicio slėniu, kuriame 1980 m. buvo paskelbta pirmoji Kinijos laisvoji ekonominė zona. Xi Jinpingas nori pranokti Deng Xiaopingą, tad nekyla abejonių, kad Siongano projektas bus baigtas, nesvarbu, kiek kainuotų.