JAV politikų priekaištai Rusijos lyderiui tapo rinkimų kampanijos dalimi

Džordžas V.Bušas ėmė kritikuoti Vladimirą Putiną tik todėl, kad į savo pusę patrauktų neapsisprendusius JAV rinkėjus. Tokią išvadą padarė Italijos laikraštis “Corriere della Sera”, komentuodamas Amerikos administracijos vadovo pastarųjų dienų pareiškimis, skirtus Kremliaus šeimininko suplanuotai valdžios formavimo reformai.

Italijos laikraštis konstatuoja, kad Dž.V.Bušui šiomis dienomis nelengva: V.Putinas, kurį Amerikos prezidentas ne sykį pavadino bičiuliu, yra svarbus sąjungininkas kovoje su tarptautiniu terorizmu. Bet Baltųjų rūmų šeimininkas negali užmerkti akis prieš Rusijos lyderio planus dar labiau centralizuoti valdžią, aukojant demokratiją.

Pirmiausiai į Kremlių paskambino

Dž.V.Bušas, praėjusią savaitę kalbėdamas amerikiečiams, kilusiems iš Lotynų Amerikos, susirinkusiems Baltuosiuose rūmuose, sakė, jog prieš keletą dienų jis paskambino į Kremlių, kad V.Putinui pasakytų, jog “mes esame su juo išvien, petys į petį, kovoje su tarptautiniu terorizmu ir kad mes nekenčiame tų, kurie dėl savo niekšiškų tikslų žudo nekaltus vaikus”.

Po pauzės JAV prezidentas Baltųjų rūmų svečiams sakė: “Bet dabar man sukėlė rūpestį Putino sprendimai. Demokratinėse šalyse tarp valdžios šakų turi būti balansas. Jeigu bus realizuotas Putino sumanymas, to balanso neliks, ir demokratija nukentės”.

Dž.V.Bušo raginimas Rusijos prezidentui nesikėsinti į demokratijos pamatus, nors ir buvo pavėluotas, bet vargu ar galėjo būti aiškesnis, teigia “Corriere della Sera”. Prieš šį raginimą nuskambėjo sausas Baltųjų rūmų spaudos atstovo Skoto Maklelano pareiškimas: “Esame susirūpinę pastarųjų dienų įvykiais Rusijoje, susijusiais su numatyta valdžios formavimo reforma”.

Redakcinis straipsnis ragino paskubėti

Dž.V.Bušą paragino ilgiau netylėti gana piktas redakcinis straipsnis laikraštyje “Washington Post”. “Kaip ir kiti diktatoriai, - rašė laikraštis, - Putinas žino, kad Bušas, nors ir aistringai kalba apie laisvę ir demokratiją, tačiau šių vertybių ginti neketina. Bušas turėjo iš karto pasielgti taip, kaip tai padarė jo varžovas demokratas Džonas Keris, kuris sakė, kad yra pasiryžęs bendradarbiauti su Rusija kovojant su tarptautiniu terorizmu, bet kartu aiškiai nurodė, jog yra labai susirūpinęs Putino veiksmais, kurie apribos demokratines laisves ir monopolizuos valdžią”.

Neatmetama galimybė, kad pakeisti požiūrį Dž.V.Bušą privertė jo patarėjas rinkimų kampanijos klausimais Karlas Rouvas. Po tragedijos Beslane Dž.V. Bušas tik solidarizavosi su V.Putinu; jokios kritikos nebuvo.

Anot “Corriere della Sera”, K.Rouvas tai palaikė klaida, nes Dž.Keris žengė kur kas toliau, kai pareiškė: “Rusija ir ateityje bus svarbi partnerė kovoje su terorizmu, jeigu jos valdžia bus skaidri, atvira kritikai, gerbianti įstatymus bei žmogaus ir piliečių, įskaitant čečėnus, teises. Apsimetimas, jog nepastebi to, kas vyksta, kaip tai daro dabartinė Amerikos administracija, neatitinka nei mūsų šalies, nei Rusijos interesų”.

Įspėjimas, o ne ultimatumas

Tačiau Dž.V.Bušas savo kalboje Baltuosiuose rūmuose nepakartojo reikalavimo, kurį anksčiau pateikė valstybės sekretorius Kolinas Pauelas, pasakęs, jog V.Putinas turi ieškoti politinių Čečėnijos problemos sprendimo būdų.

Pasak “Corriere della Sera”, Baltųjų rūmų atstovai teigia, kad Dž.V.Bušas Kremlių tik santūriai įspėjo ir kokių nors ultimatumų duoti neketinta. Skirtingai nuo Dž.Kerio, Dž.V.Bušas nenori spausti V.Putino prie sienos, nes Amerikai bendradarbiavimas su Rusija visose sferose yra labai svarbus, teigia Italijos laikraštis, pridurdamas, kad “kritikuoti draugą - sudėtinga”.

Dž.V.Bušas nenori turėti nepatogos “Rusijos problemos” rinkimų, kurie lapkritį įvyks JAV, o sausį - Irake, išvakarėse, konstatuoja “Corriere della Sera”.

Vėl kalbos apie atskirą kelią

Nors Vakarai V.Putino planus reformuoti valdžią kritikavo labai atsargiai, į priekaištus Rusijoje reaguota irzliai. Pirmiausiai užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad tai - Rusijos vidaus reikalas.

Suprantama, ministras - oficialus asmuo, jo nuomonė su prezidento pozicija kirstis negali.

Bet krito į akis tai, kad V.Putino planams pritarė kai kurie tituluoti politologai, vėl prabilę apie kažkokį vien Rusijai skirtą vystymosi kelią. Štai, pavyzdžiui, Politinių tyrimų instituto direktorius Sergejus Markovas pareiškė, kad Rusija neprivalo atsiskaityti Jungtinėms Valstijoms apie demokratijos lygį.

“Turime būti dėkingi amerikiečiams, jog jie visą XX amžių laikė iškėlę laisvės vėliavą, tačiau reikia aiškiai įsisąmoninti, kad betarpiškai sekti amerikietiškais receptais - pavojinga”, - citavo S.Markovą agentūra Interfax.

Tuo pat metu politologas pripažino, kad Amerikos lyderis turėjo teisę kritikuoti Rusiją dėl tų politinių pertvarkymų, kuriuos pasiūlė V.Putinas. “Vidaus politikos ir pilietinių laisvių sistema, ypač tokioje šalyje kaip Rusija, negali neveikti likusio pasaulio”, - pažymėjo S.Markovas.

Antra vertus, pabrėžė jis, “kurti savo demokratiją Rusija turi pati, įsiklausydama į Amerikos patarimus, bet ne atsiskaitinėdama it studentė Amerikos profesoriams”.

S.Markovui antrino Efektyvios politikos fondo prezidentas Glebas Pavlovskis, kuris rimtų politinių reformų būtinybę aiškino tuo, kad Rusijoje faktiškai galioja karo padėtis. “Kai teroristų atakos tampa reguliarios, tokią padėtį reikia vadinti karine, ir mūsų politinė sistema jai kol kas nepasirengusi”, - sakė G.Pavlovskis spaudos konferencijoje Maskvoje.

Paskutiniai Rusijos visuomenės nuomonės apklausų rezultatai liudija, kad V.Putinas pasirinko tinkamą laiką dar labiau centralizuoti valdžią. Rusai vis labiau sutinka aukoti kai kurias teises ir laisves, kad tik jaustųsi saugesni.

Reikalauja riboti pilietines teises

DPA-ELTA. Po Beslano įkaitų tragedijos, per kurią žuvo daugiau kaip 330 žmonių, daugelis rusų reikalauja stiprinti žiniasklaidos kontrolę ir riboti pilietines teises.

Anot Maskvoje paskelbtų apklausos rezultatų, pusė respondentų pareiškė esantys už tai, kad milicija ir saugumo tarnybos galėtų nekliudomai klausytis telefono pokalbių. 65 proc. rusų pareiškė pageidavimą, kad valstybė griežčiau kontroliuotų žiniasklaidą. Apklausoje dalyvavo 1500 žmonių.

Anot duomenų, Rusijos gyventojai pritaria V.Putino vertinimui, kad naujausia teroro aktų banga yra tarptautinio terorizmo darbas. Viešosios nuomonės tyrimo instituto atliktoje apklausoje 92 proc. respondentų reikalavo griežčiau kontroliuoti valstybės sienas, kad būtų užkirstas kelias naujiems išpuoliams.

Ši apklausa atlikta rugsėjo 4-ąją, praėjus dienai po kruvinos įkaitų dramos Beslane.