Vokietijos kancleris priverstas teisintis tiek opozicijai, tiek koalicijos partneriams

Vokietijos vyriausybės vadovas Gerhardas Šrioderis, atsisakęs kritikuoti Rusijos politiką Čečėnijoje, atsidūrė tarp kūjo ir priekalo. Kancleriui daug priekaištų turi ne tik opozicija, bet ir valdančiosios koalicijos partneriai - žalieji, aršiai ginantys žmogaus teises.

G.Šrioderis teigiamai įvertino šiomis dienomis Čečėnijoje surengtus prezidento rinkimus, kuriuos laimėjo Kremliaus iš esmės paskirtas veikėjas.

Toks balsavimo, kurį dauguma tarptautinių žmogaus teisių gynimo organizacijų pavadino farsu, įvertinimas, nuskambėjęs iš Vokietijos vyriausybės vadovo lūpų, daug ką pasaulyje tiesiog šokiravo.

Nukrypta nuo temos

Nenuostabu, kad G.Šrioderis buvo priverstas išklausyti daug priekaištų praėjusios savaitės pabaigoje, kai bundestage buvo svarstomas ateinančių metų federalinio biudžeto projektas. Dauguma deputatų iš karto nukrypo nuo temos, nes parlamentarai dar gyveno įkaitų dramos, įvykusios Šiaurės Osetijoje, įspūdžiais.

Prie opozicijos balsų prisijungė ir valdančiosios koalicijos partneriai - žalieji. Jų frakcijos vadovė Katrin Gering-Ekart, kaip teigė radijo stotis “Vokiečių banga”, pareiškė, kad “po įkaitų dramos reikia peržiūrėti ankstesnę nuostatą, pagal kurią Rusijos prezidentas už žmogaus teisių pažeidimus turėjo būti negailestingai smerkiamas”. Tačiau parlamentarė sakė, kad negalima nepastebėti to, “kas darosi Čečėnijoje”, kartu pripažindama, kad derybos su teroristais neįmanomos.

Iš oratorės kalbos liko neaišku, ar ji teroristais laiko ir čečėnų kovotojų lyderius - Aslaną Maschadovą bei jo artimiausius vienminčius, ar tik piktadarius, užgrobusius Beslano mokyklą.

Apkaltino dvigubais standartais

Opozicinės Krikščionių demokratų partijos (KDP) pirmininkė Angela Merkel per debatus sakė, kad žmonėms, kurių teisės yra pažeidžiamos, didelę reikšmę turi moralinė parama iš užsienio. Būtent tokios paramos tikisi karo iškamuoti Čečėnijos žmonės, teigė oratorė.

Partijos lyderė ragino G.Šrioderį “ir toliau bendradarbiauti su Kremliaus šeimininku ekonomikos srityje, kartu iškeliant įvairias svarbias problemas, įskaitant kruviną karą Čečėnijoje”.

A.Merkel priminė G.Šrioderiui jo žodžius, pasakytus JAV vyriausybei, apie tai, kad “draugai vienas su kitu turi kalbėtis aiškiai, suprantamai ir atvirai”. Bet KDP lyderė nurodė, kad Rusijos atžvilgiu G.Šrioderis šio principo netaiko ir laikosi dvigubų standartų.

Pasak “Vokiečių bangos”, Vokietijoje daug kam nepatiko kanclerio žodžiai apie tai, kad “pastarieji rinkimai Čečėnijoje pasitarnaus taikos labui”. Dauguma Vakaruose veikiančių žmogaus teisių gynimo organizacijų maištingoje respublikoje surengtą balsavimą atvirai pavadino farsu.

Vizitas atidėtas

Aplinkybių verčiamas, V.Putinas atidėjo dviejų dienų vizitą Vokietijoje, kuris turėjo baigtis penktadienį. Vokietijos vyriausybės atstovas žurnalistams paaiškino, kad Kremliaus šeimininkas dėl tragedijos Šiaurės Osetijoje negalėjo išvykti į užsienį, todėl vizitas atidėtas.

Tai G.Šrioderiui galbūt išėjo tik į naudą. Nors Vokietijoje po įvykių Šiaurės Osetijoje vėl aktuali tapo tarptautinio terorizmo tema, tačiau tai neužgožė žmogaus teisių problemos. Kaip tik dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo Čečėnijoje Rusijos prezidentas ir vienas aktyviausių jo rėmėjų - kancleris - susilaukia daug priekaištų.

Tokius priekaištus atspindi žodžiai opozicinės Laisvųjų demokratų partijos lyderio Gido Vestervelės, kuris pareiškė, kad G.Šrioderio politika Čečėnijos atžvilgiu yra “vienaakė”. Pasak jo, tarptautinio terorizmo neįmanoma nugalėti, jei bus pažeidinėjamos žmogaus teisės.

Praėjus trims dienoms po to, kai pranešta, kad V.Putino vizitas į Vokietiją buvo atidėtas, abiejų šalių lyderiai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame akcentuojama, jog visais atvejais būtina laikytis žmogaus teisių, o pagrindinį vaidmenį kovojant su tarptautiniu terorizmu turi vaidinti Jungtinės Tautos. Dokumente pažymima, kad ši kova tapo itin svarbi po tragiškų įvykių Šiaurės Osetijoje.

Bendrame pareiškime abu vadovai pasmerkė įkaitų pagrobimą Beslano mieste, kur žuvo daugiau kaip trys šimtai žmonių, pusė iš jų - vaikai.

Bendrame pareiškime sakoma, jog abu vadovai yra vienos nuomonės, kad būtina kovoti su teroru ir užtikrinti piliečių saugumą, laisvę ir apsaugą nuo ekstremizmo apraiškų. Drauge jie pažymi, jog ši kova turi turėti tam tikras ribas ir vykti laikantis žmonių pamatinių teisių ir laisvių, taip pat įstatymo viršenybės principo.

Apžvalgininkai teigia, kad bendras pareiškimas yra svarbus dviejų šalių lyderiams. G.Šrioderis gali juo dangstytis kaip įrodymu, kad jis rūpinasi žmogaus teisių pažeidinėjimu kariaujančioje Čečėnijoje; V.Putinui šis dokumentas duoda teisę dar griežčiau tramdyti maištingąją Šiaurės Kaukazo respubliką.

Supratimas ir parama

Jau anksčiau, atsižvelgiant į Beslano tragedijos mastą, daug Vokietijos politinių veikėjų, taip pat tie, kurie sistemingai kritikavo G.Šrioderį už jo besąlygišką paramą V.Putino politikai Čečėnijoje, teigė manantys, jog po įkaitų dramos į pirmą planą iškilo solidarumo su Rusija akcentavimas. Tai, anot “Vokiečių bangos”, pareiškė Krikščionių demokratų sąjungos atstovas bundestage Fridbergas Pfliugeris.

G.Šrioderis užvakar dar kartą išreiškė paramą Rusijai, pasak jo, “ginančiai savo teritorinį vientisumą”. Vyriausybės vadovą kalnu užstojo užsienio reikalų ministras Joška Fišeris. Jis, anot “Vokiečių bangos”, sakė, kad Čečėnijos konflikto politinio sprendimo ir žmogaus teisių paisymo temos nuolat svarstomos derybose su Rusijos atstovais. Pasak jo, kaltinimai, metami kancleriui, “yra neteisingi, pramanyti”.