Lietuvos ir Estijos vadovų atsisakymą dalyvauti iškilmėse Maskvoje tarptautinė žiniasklaida komentavo operatyviai

Praėjus vos pusvalandžiui po to, kai Lietuvos ir Estijos prezidentai Valdas Adamkus ir Arnoldas Riuitelis oficialiai paskelbė, kad jie nedalyvaus Maskvoje rengiamose Pergalės prieš nacių Vokietiją 60-mečio iškilmėse, tarptautinė žiniasklaida operatyviai paskelbė pirmuosius komentarus.

Daugelyje komentarų akcentuota ta aplinkybė, kad sprendimai Vilniuje ir Taline buvo priimti vienu metu.

Sutarčių dėl sienų likimas - neaiškus

Britų nacionalinis transliuotojas - korporacija BBC - paskelbė komentarą, pavadintą “Kremliaus sumanymas nepavyko”. Jame pažymima, kad Maskva tikėjosi su Ryga ir Talinu gegužės pradžioje pasirašyti sutartis dėl valstybinių sienų ir atskiras deklaracijas dėl tarpvalstybinių santykių.

Tačiau, nurodo BBC, Latvija ir Estija nesutiko su tokiu Kremliaus scenarijumi, nes abi Baltijos šalys manė, kad deklaracijose turėjo būti paminėta šių valstybių okupacija, kurią įvykdė tuometinė SSRS, bet šio istorinio fakto Kremlius dabar nepripažįsta.

Komentare pažymima, kad dabar Rusijos ir Estijos, taip pat Rusijos ir Latvijos valstybinės sienos sutarčių likimas liko visiškai neaiškus.

BBC klausytojams priminė, kad Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga patvirtino ketinimą vykti į iškilmes Maskvoje, taip pat tai, kad Lietuvos sutartis su Rusija dėl valstybinės sienos jau įsigaliojo, o deklaraciją dėl tarpvalstybinių santykių abi šalys pasirašė jau anksčiau.

Sinchronizuotas sprendimas

Amerikos kongreso finansuojama radijo stotis “Svoboda” pažymėjo, kad Lietuvos ir Estijos prezidentų sprendimas buvo paskelbtas vienu metu. Tai turėtų liudyti, kad tarp Baltijos šalių esama šiek tiek vienybės.

Dėl to buvo smarkiai suabejota, kai Latvijos prezidentė dar sausį paskelbė, kad ji nusprendė priimti prezidento Vladimiro Putino kvietimą dalyvauti Pergalės 60-mečio paminėjime.

V.Vykė-Freiberga, teisindama savo sprendimą tada sakė, kad ji “norėtų būti kartu su visos Europos lyderiais”. Kremlius paskelbė, kad kvietimus priėmė beveik 50 valstybių ir vyriausybių vadovai.

Trečiaeiliai klerkai - nepageidaujami

Lietuvos ir Estijos prezidentų sprendimui daugiausia dėmesio skyrė, suprantama, Rusijos žiniasklaida. Interneto svetainė “www. Strana. Ru” nurodė, kad “dar praėjusį mėnesį buvo aišku, kad Valdas Adamkus į Maskvą nevažiuos”.

Kita svetainė “www. Gazeta. Ru” savo komentare jau pagarbiau, nei tai buvo iki šiol, atsiliepė apie Latvijos prezidentę, kuri vienintelė iš Baltijos valstybių lyderių nusprendė dalyvauti iškilmėse Maskvoje.

Tuo tarpu Rusijos telekanalas “Rossija” vakar savo komentare nurodė, kad Estija svarsto galimybes į Maskvą nusiųsti žemesnio lygio delegaciją.

Bet telekanalas priminė, kad Kremlius kvietė “tik valstybių ir vyriausybių vadovus, o ne trečiaeilius klerkus”.

Prezidentės sprendimas teisinamas

Po to, kai Lietuvos ir Estijos prezidentai paskelbė gegužės 9-ąją nevyksią į Maskvą, diskusija Latvijoje dėl prezidentės sprendimo priimti Kremliaus kvietimą vėl prasidėjo su nauja jėga, teigia Latvijos žinių agentūra LETA. Agentūra pažymi, kad dauguma Latvijos politologų pritaria V.Vykės-Freibergos sprendimui.

Politologė Žaneta Ozolinė LETA korespondentui sakė esanti įsitikinusi, kad tarptautinė bendruomenė neatkreips dėmesio į V.Adamkaus ir A.Riuitelio sprendimus, tačiau jie susilauks plataus atgarsio Rusijoje.

Politologė taip pat nurodė, kad Kremliaus kvietimas buvo adresuotas ne visoms Baltijos valstybėms kartu, o kiekvienai atskirai. “Laisvos valstybės vadovas gali laisvai apsispręsti - vykti į Maskvą ar nevykti”, - sakė Ž.Ozolinė.

Politologė įsitikinusi, jog V.Vykės-Freibergos ketinimas vykti į Maskvą ir paskelbti Latvijos poziciją apie Antrojo pasaulinio karo rezultatus susilaukė didelio pasaulio bendruomenės susidomėjimo.

Latvijos užsienio politikos instituto direktorius Atis Leinšas taip pat mano, kad V.Vykė-Freiberga pasielgė teisingai. Svarbiausia, jog aukščiausiuose Europos Sąjungos sluoksniuose prasidėjo diskusijos dėl Antrojo pasaulinio karo rezultatų, teigė jis ir pridūrė, jog toks įvykių posūkis naudingas ir Lietuvai bei Estijai.