To priežastis – gresiantys įstatymo projekto dėl griežtesnių prieglobsčio taisyklių pakeitimai. Šį projektą pateikė į koalicijos sudėtį įeinanti jo radikali dešinioji Laisvės partija (PVV). Jo partija nesutiks su jokiomis projekto pataisomis, Hagoje pareiškė G. Wildersas. Jei jo koalicijos partneriai vis dėlto norės pakoreguoti įstatymą, „tai šiai vyriausybei bus galas“, pridūrė jis.

PVV prieglobsčio reikalų ministrė Marjolein Faber pateikė du įstatymo projektus dėl prieglobsčio teisės sugriežtinimo. Juos pradžioje vertino Valstybės taryba. Tačiau ši aukščiausia vyriausybės patariamoji institucija pareiškė, kad projektai yra netinkami ir kad reikalingos pataisos. Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją (VVD) pirmininkė Dilan Yesilgöz G. Wilderso grasinimus pavadino „bereikalingais ir neatsakingais“.

Savo vertinime Valstybės taryba pareiškė abejones, kad pateiktus įstatymo projektus apskritai įmanoma įgyvendinti. Ministrė, be kita ko, nori, kad prieglobsčio statusas būtų sutrumpintas nuo dabar penkerių iki trejų metų ir kad būtų apribotas šeimų susijungimas. Nuogąstaujama, kad prieglobsčio institucijos ir teismai bus apkrauti naujomis procedūromis.

2023 m. pabaigoje vykusiuose parlamento rinkimuose G. Wilderso partija tapo stipriausia jėga. PVV pirmą kartą buvo įtraukta į koaliciją – kartu su dešiniąja liberalia partija VVD, Ūkininkų protesto partija (BBB) bei centro partija (NSC). Po koalicijos partnerių pasipriešinimo G. Wildersas atsisakė ambicijų tapti premjeru. Dešinioji keturių partijų koalicija dirba aštuonis mėnesius.