Situacija Ukrainoje tebėra paini, nors tvyrojusi įtampa atslūgo

Konflikto Ukrainoje pagrindiniai veikėjai vieni į kitus žiūri labai įtariai; derybos ir pokalbiai primena žaidimą - kas ką pergudraus. Taip pat stengiamasi nepadaryti grubių klaidų, nuodugniai apgalvojami tolesni veiksmai prognozuojant galimas jų pasekmes.

Prezidentas Leonidas Kučma vakar pripažino, kad derybos tarp konflikto dalyvių vyksta sunkiai.

Tarptautinių tarpininkų pastangos savaitgalį įtampą šalyje sumažino, tačiau jie nurodė, kad išeičių iš krizės turės ieškoti patys Ukrainos politikai.

Ragina ieškoti kompromisų

Kalbėdamas vakar surengtame skubiame Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdyje, L.Kučma, pasak interneto svetainės “bbc. Russian. com”, pareiškė, kad derybos tarp opozicijos ir valdžios atstovų vyksta sunkiai. Abi konflikto pusės tarptautiniams tarpininkams savaitgalį įsipareigojo sudaryti specialias darbo grupes, kurios turėtų ieškoti būdų, kaip įveikti krizę.

Kalbėdamas posėdyje, L.Kučma pareiškė, kad “kompromisas yra vienintelė galimybė išvengti nenuspėjamų padarinių”.

Kadenciją baigiantis šalies vadovas pabrėžė, kad Ukrainos parlamento nutarimas prezidento rinkimų antrojo turo rezultatus paskelbti negaliojančiais neturi teisinės galios ir buvo tik “politinis aktas”.

Išreikštas nepasitikėjimas

Parlamentas šeštadienį balsų dauguma nutarė, kad prezidento rinkimų antrojo turo, surengto lapkričio 21 dieną, rezultatai yra negaliojantys. Parlamentarai taip pat pasiūlė L.Kučmai išformuoti Centrinę rinkimų komisiją (CRK) ir paragino prezidentą paskirti į ją naujus narius.

Bet, kaip nurodo “bbc. Russian. com”, daugumos Ukrainos teisininkų nuomone, šios šalies parlamentas neturi įgaliojimų keisti ar anuliuoti rinkimų rezultatus, nors turi teisę kritikuoti CRK veiklą.

Tai parlamentas šeštadienį ir padarė: jis pareiškė nepasitikėjimą CRK “dėl prastai vykdomų jos funkcijų” ir pasiūlė naująjį balsavimo turą surengti gruodžio 12 dieną.

Bet opozicija mano, kad parlamento nutarimą reikia vykdyti. “Iš prezidento Kučmos reikalausim, kad parlamento sprendimas būtų vykdomas ir kad būtų sudaryta naujoji CRK”, - šiuos opozicijos lyderio Viktoro Juščenkos štabo atstovo Nikolajaus Tomenkos žodžius vakar citavo radijo stotis “Vokiečių banga”.

CRK savo posėdį mėgino surengti šeštadienį, bet iš to nieko neišėjo, kai V.Juščenkos šalininkai vieningai pareikalavo, kad atsistatydintų CRK pirmininkas Sergejus Kivalovas.

Opozicija žada tęsti akcijas

Pilietinio nepaklusnumo akcija Nepriklausomybės aikštėje, taip pat prie administracinių pastatų Kijeve bus tęsiama, vakar sakė N.Tomenka. Jis Vakarų žurnalistams teigė, kad parlamento priimtas sprendimas pripažinti antrojo rinkimų rato rezultatus negaliojančiais nesukėlė opozicijai “didelės euforijos”.

“Tai greičiau tik vienas žingsnis teisinga linkme, todėl visuomenė ir piliečiai, dalyvaujantys pasipriešinimo akcijoje, turi ir toliau daryti įtaką įvykių raidai”, - pareiškė N.Tomenka.

Jis pažymėjo, kad, jau priėmus šį parlamento sprendimą, CRK pareiškė “turinti dirbti ir toliau”. Be to, pasak V.Juščenkos atstovo, L.Kučma taip pat dar “netarė savo žodžio, - ir dėl CRK narių atšaukimo, ir dėl naujų komisijos narių teikimo”.

“Todėl šeštadienį priimtą parlamento sprendimą mes traktuojame kaip parlamento konstitucinės daugumos siekį nukreipti šalį teisine, demokratine vaga, bet kol kas kitų valdžios struktūrų realių žingsnių nematome. Todėl pastatų blokada ir pati pasipriešinimo akcija tęsis”, - pareiškė N.Tomenka.

Komentuodamas Europos Sąjungos (ES) atstovo Chavjero Solanos pareiškimą, jog buvo susitarta nutraukti administracinių pastatų, tarp jų ministrų kabineto, blokadą, N.Tomenka pabrėžė: “Šiuo klausimu buvo kalbama. Jis buvo svarstomas derybose, bet niekas nedavė jokių raštiškų įsipareigojimų”.

N.Tomenka pareiškė, kad šiandien akcijos organizatoriai ketina atvesti prie parlamento “šimtus tūkstančių žmonių”. Pasak V.Juščenkos atstovo, protesto akcijos dalyviai reikalaus šiandien sušaukti dar vieną parlamento posėdį. “Aukščiausioji Rada neturi lūkuriuoti”, - sakė jis.

Entuziazmas gali išblėsti

V.Juščenka ir jo artimiausi bendražygiai, atrodo, supranta, kad laikas nėra jų sąjungininkas. Opozicijos lyderiai baiminasi, kad, konfliktui užsitęsus, jos šalininkai gali išvargti, o jų entuziazmas - išblėsti.

V.Juščenka, kaip atrodo, raginamas laikytis puolimo taktikos, bet jam pačiam kelia baimę Ukrainos susiskaldymas, nes separatistinės nuotaikos rytinėse srityse nuolat stiprėja.

Rusijos remiamas kandidatas į prezidentus premjeras Viktoras Janukovičius vakar nedalyvavo net Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdyje, kad pasakytų kalbą Severodomecke vykusiame rytinių sričių atstovų suvažiavime. Šiame mieste Maskvos remiamo politiko garbei vietos gyventojai surengė daugiatūkstantinį mitingą.

Lugansko srities tarybos pirmininkas Viktoras Tichonovas vakar agentūros Interfax korespondentui pareiškė, kad suvažiavime buvo nutarta gruodį surengti referendumą dėl regiono autonomijos. Rytinių sričių atstovai kalba tik apie autonomiją, bet, atrodo, turi galvoje atskiros respublikos sudarymą, kaip tai atsitiko Moldovoje po 1992 metų etninio konflikto.

Tokios aplinkybės ir nuotaikos verčia V.Juščenką elgtis atsargiai. Gerai informuotos žinių agentūros tvirtina, kad tarptautiniai tarpininkai savaitgalį ragino jį nesikarščiuoti.

Rusijoje - dvi nuomonės

Politinė krizė Ukrainoje išryškino dvi tendencijas Rusijoje, kurios vyriausybė remia premjerą V.Janukovičių. Tuo tarpu dalis žiniasklaidos kritikuoja Kremlių už pernelyg grubų jo kišimąsi į rinkimų Ukrainoje kampaniją, kuris davė atvirkštinį rezultatą, nei buvo tikėtasi - antrojoje pagal didumą slavų šalyje vis labiau įsigali antirusiškos nuotaikos.

Netgi provyriausybinis laikraštis “Rosijskaja gazeta” priekaištauja Kremliui, kad šis beatodairiškai rėmė tik vieną kandidatą, jo oponentą vaizduodamas vos ne kaip etatinį Amerikos žvalgybos agentą.

Vienas šio laikraščio apžvalgininkų rašė, kad, “realizuojant netoliaregišką kursą, buvo padarytos visos klaidos, kokias tik įmanoma padaryti”. Kitas šio dienraščio autorius teigė, kad tik teisėtai, be machinacijų, išrinktas Ukrainos prezidentas gali šioje šalyje garantuoti politinį stabilumą, kuris visiškai atitinka Rusijos interesus.

Laikraščio “Nezavisimaja gazeta”, kurį mėgsta Rusijos politinis elitas, apžvalgininkas nurodė, kad Ukrainos žmonės pajėgė pasiekti tai, ko nepavyko padaryti rusams: apginti savo įsitikinimus ir apsaugoti savo laisvę.

Tačiau Rusijos žiniasklaidos dauguma, pirmiausiai vyriausybės kontroliuojami televizijos kanalai, Ukrainos opozicijos veiksmus traktuoja kaip jos suokalbį su Vakarais. Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida ir kai kurie su valdžia susiję politologai tikina, kad Vakarai siekia paversti Ukrainą savo marionete ir taip dar labiau izoliuoti Rusiją.

Vėl kaltinimai Vakarams

Kremliaus atstovas vakar vėl kaltino Vakarus, kad jie Ukrainoje realizuoja savo planą. “Mes jaučiame, jog tam tikros jėgos Vakaruose nusprendė, kad posovietinių šalių stiprybę galima išbandyti pasitelkiant gatvės anarchiją, arba gatvės demokratiją, jei jūs taip norite vadinti šiuos dalykus”, - Prancūzijos agentūra AFP citavo Sergejų Jastržembskį, Rusijos prezidento atstovą ryšiams su ES.

“Šis braižas mums pažįstamas. Pasitelkiami tie patys ištekliai, panašūs scenarijai, tie patys ir marionečių valdytojai. Visa tai jau buvo išbandyta Lenkijoje “Solidarumo” laikais, visai neseniai Belgrade”, - sakė S.Jastržembskis.

“Tenka apgailestauti dėl susidariusio įspūdžio, jog kažkas nori, kad posovietinių šalių piliečiai būtų mokomi rimtus politinius, konstitucinius, rinkimų klausimus spręsti minios, gatvės pagalba. Tai labai pavojinga”, - sakė jis.

Politinė krizė Ukrainoje tarptautinę bendruomenę padalijo į dvi stovyklas: Vašingtonas ir ES remia opoziciją ir vakarietiškai nusiteikusį V.Juščenką, o Rusija, Kinija ir kai kurios buvusios sovietinės respublikos - premjerą V.Janukovičių.

S.Jastržembskis “pirštu parodė” ir į JAV. “Nebegalime užsimerkti ir nematyti, jog didelį vaidmenį čia vaidina Amerikos Kongresas, juk kai kurie kongreso nariai dienas ir naktis leidžia Kijeve, taip pat JAV nevyriausybinės organizacijos, konsultantai ir ekspertai”, - teigė jis.

Jis taip pat pažymėjo, kad protestai Ukrainoje yra ypač panašūs į tuos, kurie prieš metus vyko Gruzijoje, ir perspėjo, kad dabar Maskvos pozicija bus žymiai kietesnė.

“Tai yra išbandymas. Atsižvelgiant į Ukrainos svarbą, jos geopolitinę poziciją, į planus, kuriuos demonstruoja tam tikri sluoksniai Vakaruose, šis išbandymas yra daug rimtesnis nei metų senumo įvykiai Gruzijoje”, - sakė jis.

Teigiamas įvertinimas

AFP-BNS. JAV valstybės departamentas pagyrė diplomatines pastangas užbaigti Ukrainoje po rinkimų prasidėjusią krizę ir abiejų šalių pasižadėjimus vengti smurto.

“Mes nuoširdžiai sveikiname lapkričio 26 dienos rezultatus ES tarpininkaujamoje apskritojo stalo diskusijoje tarp abiejų Ukrainos kandidatų į prezidentus, kurioje abi pusės, siekdamos išspręsti susidariusią krizę, susitarė pradėti oficialias derybas, - sakė Valstybės departamento atstovė spaudai Darla Džordan. - Mes taip pat sveikiname Ukrainos valdžios pasižadėjimą susilaikyti nuo smurto”.

“Verta dėmesio yra tai, kad Ukrainos parlamentas lapkričio 21 dienos rinkimus dėl daugybės pažeidimų įvardijo kaip prieštaraujančius rinkėjų valiai, taip pat išreiškė nepasitikėjimą Centrine rinkimų komisija, - sakė D.Džordan. - Tikimės, kad pastarųjų dviejų dienų įvykiai paruoš dirvą demokratiniams procesams, kurie atspindės Ukrainos žmonių valią. Mes ir toliau raginame visas puses bendradarbiauti, kad būtų priimtas teisingas ir teisėtas sprendimas”.