Vakarų žiniasklaida tvirtina, kad Kremliaus grupuotės veikia nekontroliuojamos

Kremliuje vėl kilo arši grupuočių kova, tvirtina Prancūzijos laikraštis “Le Mond”. Intrigos dėl naftos kompanijos likučių pasidalijimo ir sandėrio dėl koncerno “Gazprom” susijungimo su kompanija “Rosneftj” atšaukimas - tai tik tos kovos fasadas, nurodo laikraštis.

Vakarų žiniasklaidos teigimu, įvykių eiga išryškino tai, kas svarbiausia: prezidentas Vladimiras Putinas jau nekontroliuoja grupuočių, dalyvaujančių žaidime, kur statomi milijardai dolerių.

Tačiau klanų kovoje pagrindinis klausimas yra valdžios perdavimas 2008 metais, kai baigsis V.Putino antroji kadencija.

Praranda valstybės aparato kontrolę

Pasak “Le Mond”, tarpusavyje grumiasi dvi grupuotės, bet kova tarp jų nėra tik rietenos tarp jėgos struktūrų atstovų (išeivių iš slaptųjų tarnybų) ir vadinamųjų liberalų, vis dar esančių Rusijos prezidento aplinkoje.

JAV laikraštis “The Wall Street Journal” priduria: “Kremliuje vyksta arši kova, ir Putinas jos fone atrodo silpnas, tai yra pavojinga žmogui, taip labai vertinančiam savo kaip tvirto vaikino įvaizdį”. Leidinys primena, kad mokesčių inspektoriai ignoravo prezidento raginimus palikti ramybėje verslininkus ir pareiškė pretenzijų naftos kompanijai TNK-BP, Anatolijaus Čiubaiso vadovaujamam energetikos koncernui RAO EES ir - pastarosiomis dienomis - didžiausiam mobiliojo ryšio operatoriui - MTS.

“Šiomis dienomis priimtas sprendimas neribotam laikui atidėti “Gazprom” ir “Rosneftj” susijungimą, už kurį agitavo prezidentas, sustiprina įspūdį, kad Putinas praranda gremėzdiško valstybės aparato kontrolę”, - konstatuoja “The Wall Street Journal”.

“Nacionalistai”

Interneto svetainė “NEWSru.com” irgi teigia, kad Kremliuje kaunasi dvi grupuotės. Vieną jų svetainė vadina “nacionalistais”, kitą - “pragmatikais”.

Pasak “NEWSru.com”, vadinamiesiems nacionalistams vadovauja Igoris Sečinas (44 metų), vienas artimiausių V.Putino bendražygių. Jiedu kartu dirbo Sankt Peterburge, kai dabartinis Kremliaus šeimininkas buvo antrojo Rusijos miesto mero pavaduotojas.

Sovietmečiu I.Sečinas, kaip ir V.Putinas, tarnavo KGB, tik dabartinis “nacionalistų” lyderis Mozambike turėjo kuklias vertėjo pareigas. Anot “NEWSru.com”, “turėdamas svarbias pareigas Kremliuje, I.Sečinas nuo praėjusių metų vasaros dar vadovauja valstybinei naftos kompanijai “Rosneftj”, kuri 2004-ųjų pabaigoje abejotinais veiksmais įsigijo “Jukos” filialą”.

Šmėkščioja D.Rogozino figūra

Rusijos žiniasklaida kaip tik I.Sečiną vadina “Jukos” bylos” iniciatoriumi, kuris nuo pat pradžių siekė sužlugdyti Michailo Chodorkovskio kompaniją ir savo tikslą pasiekė.

“NEWSru.com” teigia, kad šiai grupuotei taip pat priklauso tokie žinomi veikėjai, kaip Viktoras Ivanovas, buvęs Rusijos slaptosios tarnybos ekonominio skyriaus viršininkas, ir Sergejus Pugačiovas, buvęs bankininkas, mėgstantis demonstruoti savo religingumą. Jie abu norėtų matyti Rusiją šalimi, kuriai būdingas stačiatikiškas ir slaviškas savitumas, atsiskyrusia nuo Vakarų pasaulio, garbinančia valstybę ir armiją.

“Le Mond” teigia, kad ši grupuotė savo favoritu 2008 metų prezidento rinkimuose norėtų matyti Dmitrijų Rogoziną, nacionalistinės partijos “Rodina” (“Tėvynė”) vadovą.

Su D.Rogozinu teko susidurti ir Lietuvos politikams, kai kartu su Europos Sąjunga reikėjo nustatyti naują tranzito į Kaliningradą tvarką. Jis tada buvo Rusijos prezidento įgaliotinis. Lietuvos politikai tuomet žiniasklaidai aiškino, kad D.Rogozinas - labai “kietas” politikas, atkakliai ginantis savo šalies interesus.

Finansinis rezervuaras

Pasak “NEWSru.com”, “nacionalistų” finansinis rezervuaras yra “Rosneftj”, kuri ką tik laimėjo dar vieną pergalę. Kaip tik todėl buvo svarbu, kad ši naftos kompanija nepatektų po “Gazprom”, kurį kontroliuoja priešiška grupuotė, sparnu.

Gegužės 17 dieną Rusijos valdžia paskelbė, kad “Rosneftj” ir “Gazprom” susijungimo projekto realizavimas atidedamas neribotam laikui, o tai sudaro sąlygas “nacionalistams” veikti autonomiškai.

“Pragmatikai”

“Le Mond” nurodo, kad antrajai Kremliaus grupuotei, kurią sudaro “pragmatikai europiečiai”, vadovauja Vladislavas Surkovas. Prezidento Boriso Jelcino laikais jis dirbo įvairiose oligarchų kompanijose. Iš pradžių “Menatep” holdinge, kontroliavusiame “Jukos”, po to “Alfa banke”. Vėliau V.Surkovas tapo labai svarbiu V.Putino komandos žmogumi, nurodo “Le Mond”.

V.Surkovo grupuotė norėtų, kad Rusija turėtų europietišką veidą ir - bent išoriškai - suartėtų su Vakarais. “Tačiau praktikoje tai dar labiau makiaveliškas požiūris, nes šios ciniškos grupuotės ištikimybė demokratinėms vertybėms yra labai sąlygiška”, - Prancūzijos laikraščiui sakė buvęs disidentas Viačeslavas Irgunovas.

“Pragmatikams” priklauso Federalinės saugumo tarnybos direktorius Nikolajus Patruševas, gynybos ministras Sergejus Ivanovas, visai negerbiamas armijoje, taip pat prezidento administracijos vadovas Dmitrijus Medvedevas, kuris vadovauja “Gazprom”, finansuojančio šio klano operacijas, direktorių tarybai.

Šios grupuotės vadovu Rusijos žiniasklaida laiko gynybos ministrą S.Ivanovą.

“Pragmatikai” balandį įkūrė jaunimo judėjimą “Naši” (“Mūsiškiai”), kuris pasivadino antifašistine organizacija. Tačiau apžvalgininkai teigia, kad ši organizacija pirmiausiai privalės slopinti bet kokią kritiką V.Putino adresu.

Prezidentas - kryžkelėje

V.Putinas, kurį kiekviena grupuotė stengiasi patraukti į savo pusę, nė vienai jų nerodo ypatingų simpatijų, teigia “Le Mond”. Laikraštis nurodo, kad Kremliaus šeimininkas vis dar yra sutrikęs dėl nesėkmių buvusios SSRS erdvėje, ypač Ukrainoje.

“Socialinio nepasitenkinimo didėjimas, negatyvi “Jukos” bylos” įtaka ekonomikai ir aklavietė, kurioje atsidūrė reformos (administracijos ir armijos), slegia V.Putiną, todėl jis randa pasitenkinimą tik dideliuose tarptautiniuose forumuose ir kelionėse į užsienį”, - rašo “Le Mond”.

Balandį Rusijos prezidentas dar kartą pareiškė, kad neketina keisti konstitucijos, draudžiančios jam kelti savo kandidatūrą trečiajai kadencijai. Bet Rusijos politinis elitas nerimauja, kad iki šiol nėra kitos solidžios alternatyvios kandidatūros. Todėl Maskvoje neatmetama galimybė, kad V.Putinas liks valdžioje ir po 2008 metų.

Prieš mėnesį Rusijos prezidentas svarstė apie savo galimybes balotiruotis 2012 metais. Analitikai tuoj pradėjo samprotauti, ką V.Putinas veiks nuo 2008-ųjų iki 2012 metų.

Apžvalgininkai prisiminė “Vokietijos modelį”, pagal kurį V.Putinas taptų kancleriu prie prezidento, turinčio labai ribotas galias.

Politologė Olga Krištanovskaja kalba apie du variantus: “Manau, kad Putinas kels savo kandidatūrą 2012 metais. O laikotarpiui nuo 2008-ųjų iki 2012 metų taps premjeru. Tačiau neatmestini ir kiti variantai. Jis gali tapti parlamento pirmininku”.