Koronaviruso pandemija Europoje: karštasis taškas – Čekija

Europos politikai vengia įvardyti, kad prasideda antroji koronaviruso pandemijos banga, tačiau problemų nuo to ne mažėja. Šalys skuba imtis prevencinių priemonių, o kai kurioms tenka spręsti pirmosios bangos paliktas problemas.

Karštasis taškas – Čekija

Užsienio vyriausybių akys dabar krypsta į Čekiją, kuri pavasarį anksti ėmėsi prevencijos priemonių, pirmoji ES įvedė prievolę dėvėti kaukę, o vėliau viena pirmųjų galėjo atšaukti apribojimus. Istorija kartojasi, Čekija vėl pirmauja, tik šįkart skelbiamų sprendimų prevenciniais vargu ar pavadinsi: statistika iš tiesų bauginanti, tad naujais apribojimais viruso plitimą bus bandoma bent kiek pristabdyti.

Nors Čekijos vyriausybė ir bandė išvengti naujo visuotinio karantino, jo nepavyko išvengti. Nuo trečiadienio šalyje uždaryti barai ir restoranai, švęsti galima ne daugiau kaip šešiems žmonėms. Uždarytos mokyklos – kol kas išimtys taikomos tik ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.

Aukštųjų mokyklų studentams, kurie negali skubiai grįžti pas kituose miestuose gyvenančius tėvus, leista likti bendrabučiuose, tačiau paskaitos vyks nuotoliniu būdu. Išimtis – studijuojantieji mediciną, kurių pagalbos gali prireikti priešakinėse pandemijos fronto linijose.

Pirmadienį, kai paskelbta apie įvedamus griežtus apribojimus, buvo pranešta apie 4 310 naujų užsikrėtimo atvejų, trečiadienį jų buvo daugiau nei 8 000, ketvirtadienį – 9 544. Tai didžiausias per vieną parą Čekijoje nustatytų naujų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios. Iš viso iki ketvirtadienio šalyje buvo pavirtinta beveik 140 tūkst. COVID-19 atvejų. Šalyje, turinčioje 10,7 mln. gyventojų, su COVID-19 susijusių mirčių skaičius siekia 1 172.

Jei dienos skaičius palyginsime, pvz., su Vokietijos, kur gyvena aštuonis kartus daugiau žmonių, tačiau skaičiuojama perpus mažiau naujų atvejų, jis pasirodys dar grėsmingesnis.

Panašiai kaip pavasarį Italija, šiandien Čekija per trumpą laiką tapo karščiausiu koronaviruso židiniu ES.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, atskirose Čekijos savivaldybėse, pvz., sostinėje Prahoje, rodikliai dar grėsmingesni ir lenkia net pavasarį nuo pandemijos smarkiai nukentėjusią Ispaniją. Panašiai kaip pavasarį Italija, šiandien Čekija per trumpą laiką tapo karščiausiu koronaviruso židiniu ES.

Trečiadienį per televiziją kalbėjęs sveikatos apsaugos ministras Romanas Prymula daug paguodžiančių žodžių nepasakė. Jis paragino tautiečius laikytis nurodymų ir taip padėti kovoti su virusu. "Per kelias ateinančias savaites pamatysime, kaip vis daugiau žmonių turi būti guldomi į ligonines, atvejai bus vis sunkesni, bus vis daugiau mirčių", – sakė rugsėjį ministru paskirtas žinomas epidemiologas, pavasarį dirbęs kovos su krize štabe.

Manoma, kad šie apribojimai Čekijoje galios mažiausiai tris savaites, iki lapkričio 3 d.

Masinis imunitetas – realybė?

Purkštaujantiems dėl apribojimų, tikintiems masinio imuniteto galia ir manantiems, esą persirgti koronavirusu turės visi, puikiu pavyzdžiu galėtų būti Manauso miestas Brazilijoje. Čia rastas atsakymas į klausimą, kas atsitiktų, jei COVID-19 būtų leidžiama be apribojimų plisti milijoniniame mieste. Atsakymas nehipotetinis, pagrįstas ne modeliniais skaičiavimais, bet realia statistika.

Antikūnų tyrimai, atlikti ištyrus 6 000 kraujo mėginių, surinktų Manause nuo kovo iki rugpjūčio, parodė, kad iš 1,8 mln. miesto gyventojų koronavirusu užsikrėtė nuo 44 iki 66 proc. gyventojų.

Kartu su britų mokslininkais tyrimą atlikusi San Paulo universiteto Atogrąžų medicinos instituto mokslininkė Ester Sabino mano, kad tai didžiausias pasaulyje rodiklis. Mokslininkai bando paaiškinti, kodėl net ir po to, kai kovą gyventojai ėmė laikytis socialinio atstumo, balandį miesto ligonines užplūdo sunkūs ligoniai, kapinėse kapų radosi šimtais, o balandžio ir gegužės mėnesiais karstų paklausa (palyginti su praėjusiais metais) išaugo keturis penkis kartus. Nors oficialiai skelbiama, kad nuo COVID-19 mirė 2 700 miesto gyventojai, šis skaičius neatitinka realybės, nes mirusiuosius namuose skubėta laidoti neatliekant jokių tyrimų. Vien per devynis šių metų mėnesius mieste užfiksuotos 10 392 mirtys – daugiau nei per visus 2019-uosius.

E.Sabino su kolegomis įtaria, kad viruso protrūkis šiame mieste susijęs su švaraus vandens stoka ir dideliu gyventojų tankumu.

Infekuotųjų mirtingumas Manause siekė 0,28 proc. Viena vertus, tai nėra labai didelis rodiklis ir jį galima paaiškinti tuo, kad šiame Amazonės metropolyje tik 6 proc. gyventojų vyresni nei 60 metų. Kita vertus, nors sirgo palyginti jauno amžiaus asmenys, mirčių būta daug, nes, kaip manoma, vietos gyventojai, skirtingai nei šiauriečiai, sunkiau atlaiko koronavirusą.

Dabar infekuotųjų mirtingumo rodikliai Manause drastiškai sumažėjo: nuo 140 per dieną gegužę iki dviejų trijų rugsėjo mėnesį. E.Sabino su kolegomis viliasi, kad tai masinio imuniteto rezultatas. Įvertinti jo kainą – jau ne šių mokslininkų darbas.

Slidininkai teikia ieškinį

Oficialiai nepaskelbus antrosios bangos pradžios, kai kuriose šalyse kyla naujų su pandemija susijusių problemų. Dėmesio centre vėl atsidūrė Išiglio slidinėjimo kurortas Austrijoje. Kovo pradžioje nuo vieno "Apres Ski" barmeno koronavirusu užsikrėtė daugybė turistų, kurie užkratą parsigabeno į savo šalis. Tokiu keliu COVID-19 pasiekė net ir Islandiją bei Norvegiją. Nepaisant pasirodžiusių pirmųjų pranešimų apie užkratus, kurorte karantinas buvo įvestas tik po dviejų savaičių.

Šalyje, kurios 15 proc. bendrojo vidaus produkto sukuria turizmo sektorius, kilus pasipiktinimo bangai, buvo suburta nepriklausomų ekspertų komanda.

Ji peržiūrėjo 5 798 puslapius dokumentų ir apklausė 53 žmones, įskaitant užkrėstuosius, federalinės ir vietos valdžios institucijų atstovus. Šiomis dienomis paskelbta jos ataskaita rodo, kad Išiglio kurortas COVID-19 epicentru Europoje tapo dėl to, kad buvo priimti neteisingi sprendimai: regioninės ir federalinės valdžios institucijos tinkamai nekoordinavo savo veiksmų, priėmė pavėluotus sprendimus.

Kai karantinas čia vis dėlto buvo paskelbtas, valdžios institucijos nepasirūpino, kad svečiai išvyktų koordinuotai, jų neregistravo, todėl buvo nebeįmanoma atsekti galimo viruso paplitimo kelių. Vietos gyventojai savo ruožtu liko nepatenkinti, nes skubėdami slidininkai be tvarkos paliko išnuomotus apartamentus ir įrangą – kai kurie į automobilius sėdo su slidinėjimo apranga ir batais, slides numetę prie artimiausios parduotuvės.

Nors logika ir įstatymai reikalavo, neturėta plano, kaip žmonės galėtų saugiai ir tvarkingai evakuotis iš slėnių, į kuriuos veda tik siauri keliai.

Ir tai ne vienintelės nemalonios žinios. Privati vartotojų apsaugos asociacija keturių žmonių vardu yra pateikusi Austrijos Respublikai pretenzijas dėl žalos atlyginimo. Iš viso į asociaciją kreipėsi daugiau nei 6 000 Tirolyje poilsiavusių 45 šalių piliečių. Insbruko prokuratūra taip pat atlieka tyrimą dėl keturių su Išigliu susijusių žmonių, kurie sąmoningai ar dėl aplaidumo sukėlė pavojų žmonių sveikatai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Bausti reikia

Bausti reikia portretas
Lietuvoje norite suvaryti visus į konclagerius kai neliks vietų ligoninėse.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių