Ilgametis buvusios kanclerės centristės Angelos Merkel varžovas CDU partijoje F. Merzas kritikavo jos atvirų durų migrantų politiką ir sulaukė jos kritikos už tai, kad parlamente dėl šio jautraus klausimo priėmė kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) paramą. 

69-erių teisininko išsilavinimą turintis F. Merzas įgavo stiprią patirtį versle – jis dirbo investicijų fonde „BlackRock“ ir buvo daugelio bendrovių valdybose, kas padėjo jam tapti milijonieriumi, tačiau jis niekada nėra užėmęs vyriausybinio vadovaujančio posto.

Vis dėlto jis siekia kurti valstybininko įvaizdį ir sakė tikintis, kad sugebės susitarti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), kurį yra pavadinęs „prognozuojamai neprognozuojamu“. 

Kol trijų partijų centro kairės kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) koalicija blaškėsi, F. Merzas, vadovaudamas opoziciniam CDU/CSU blokui, negailestingai kritikavo besitraukiančią „žaliųjų-kairiųjų“ vyriausybę. 

Nors jo asmeninis populiarumas buvo vidutiniškas, apklausos jau seniai rodė, kad F. Merzas yra realiausias kandidatas išstumti O. Scholzą ir užbaigti, kaip jis pats vadina, Vokietijos „trejus prarastus metus“ .

Savo neseniai pasakytoje griežtoje parlamento kalboje F. Merzas palygino O. Scholzą ir jo sąjungininkus su verslo vadovais, kurie sužlugdė įmonę, bet vis dar tikisi ketveriems metams pratęsti savo sutartis. 

„Ar žinote, ką savininkai pasakytų, kai liautųsi juokęsi? – pašaipiai klausė F. Merzas. – Jie mandagiai paprašytų jūsų palikti įmonę. Taip veikia normalus gyvenimas.“ 

Esminis F. Merzo kampanijos pažadas buvo atgaivinti silpstančią ekonomiką ir atkurti Berlyno tarptautinį prestižą, siekiant „Vokietijos, kuria vėl galime didžiuotis“. 

Sekmadienį triumfuojantis F. Merzas, nekantraujantis pagaliau įgyvendinti savo dešimtmečius puoselėtą svajonę vadovauti šaliai, paragino skubiai pradėti derybas dėl naujos koalicijos, įspėdamas: „Pasaulis mūsų nelauks.“

„Nulinė tolerancija“

Tarp griežčiausių F. Merzo pažadų – uždaryti Vokietijos sienas nelegaliems migrantams, net jei jie siekia prieglobsčio, ir sulaikyti deportacijos laukiančius asmenis. 

Anksčiau F. Merzas yra pavadinęs musulmonų imigrantų sūnus „mažaisiais pašomis“ bei kaltinęs kai kuriuos ukrainiečius karo pabėgėlius „socialinės paramos turizmu“, nors vėliau už šiuos žodžius atsiprašė. 

Praėjusį mėnesį F. Merzas sukėlė didžiulį rezonansą parlamente – ir išprovokavo masines gatvių protestų bangas – kai, sulaukęs kraštutinių dešiniųjų partijos AfD palaikymo, prastūmė rezoliuciją dėl griežtesnės imigracijos kontrolės. Taip jis sulaužė ilgametį politinį tabu, kad su šia prieštaringai vertinama partija negali būti jokio bendradarbiavimo.

Kiti signalai, rodantys būsimą posūkį į dešinę, yra F. Merzo pažadai dėl „nulinės tolerancijos“ teisės ir tvarkos politikos, marihuanos legalizavimo atšaukimo, „woke“ (perdėtu jautrumu socialiniams, kultūriniams ir rasiniams klausimams paremtos) politikos ir lyčiai jautrios kalbos apribojimo bei svarstymo grįžti prie branduolinės energetikos.

F. Merzas teigia, kad tokie žingsniai padės susigrąžinti rinkėjus iš AfD.

Tačiau jis gali būti priverstas sušvelninti kai kurias savo nuostatas, ieškodamas koalicijos partnerių.

Rinkimų kampanijos metu O. Scholzas bandė pavaizduoti F. Merzą kaip karštakošį ir kaltino jį flirtu su AfD, teigdamas, kad tai gali reikšti ateities koaliciją su kraštutine dešine. Tokius kaltinimus F. Merzas griežtai atmetė.

Žurnalas „Der Spiegel“ yra pastebėjęs, kad F. Merzas linkęs asmeniškai priimti konfliktus ir kartais pasiduoda pykčio protrūkiams. Jo teigimu, „jei Merzas būtų matadoras, jis tikriausiai laikytų raudoną skraistę priešais savo pilvą“.

Licencijuotas pilotas

F. Merzas, kuris yra Romos katalikas, gimė 1955 metų lapkričio 11 dieną ir gyvena Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės Zauerlando regione, apsuptame kalvų ir miškų. 

Be to, jis yra licencijuotas pilotas ir kartais pats pilotuoja savo privatų lėktuvą. 

F. Merzas jau daugiau nei 40 metų yra susituokęs su Charlotte Merz (Šarlote Merc), kuri yra teisėja. Pora turi tris suaugusius vaikus.

Jam patinka šiek tiek flirtuoti su į politiką iš verslo pasaulio grįžusiojo įvaizdžiu – kaip patyrusio pramonės kapitono, o ne tik karjeros politiko, kaip Scholzas.

1989 metais F. Merzas buvo išrinktas į Europos Parlamentą, o netrukus – į Bundestagą, kur jo mentoriumi tapo velionis, įtakingas CDU veikėjas Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė). 

Kai po finansinio skandalo baigėsi ilgametė kanclerio Helmuto Kohlio (Helmuto Kolio) era, A. Merkel greitai nustūmė F. Merzą į šalį ir perėmė partijos vairą, vėliau 16 metų vadovavo Vokietijai. 

Daugiau nei dešimtmetį F. Merzas dirbo privačiame sektoriuje, tačiau niekada neatsisakė savo gyvenimo tikslo – tapti kancleriu. 

Jis yra laisvosios rinkos šalininkas, pasisakantis už verslo mokesčių mažinimą ir biurokratijos apkarpymą, siekiant sustiprinti Vokietijos ekonomiką. Savo pažiūras jis išdėstė 2008 metais išleistoje knygoje „Dare More Capitalism“.

F. Merzas siekė paversti savo ilgą patirtį verslo pasaulyje pagrindiniu politiniu pranašumu, teigia Berlyno Laisvojo universiteto politikos mokslininkas Antonios Sourisas (Antonijus Surisas). 

„Jam patinka šiek tiek flirtuoti su į politiką iš verslo pasaulio grįžusiojo įvaizdžiu – kaip patyrusio pramonės kapitono, o ne tik karjeros politiko, kaip Scholzas“, – sakė jis.

Tačiau jo biografija ir asmeninis turtas lėmė kaltinimus, kad jis yra atitrūkęs nuo eilinių rinkėjų – į ką F. Merzas atsikirto teigdamas, jog priklauso „aukštesniajai vidurinei klasei“.