Buvęs ambasadorius Italijoje ir prie Šventojo Sosto Kazys Lozoraitis sako, kad Popiežius privalo akylai saugoti tikėjimo tiesas

Plačiai paplito nuomonė, kad vokiečių kardinolas Jozefas Racingeris, prisiėmęs Benedikto XVI vardą, laikysis savo pirmtako nustatyto itin konservatyvaus kurso ir nepuoselės planų modernizuoti Katalikų bažnyčią.

Tačiau buvęs ambasadorius Italijoje ir prie Šventojo Sosto K.Lozoraitis mano, kad konservatoriaus etiketė J.Racingeriui klijuojama nepagrįstai.

Šventasis Tėvas negali būti nekonservatyvus

Dalis tarptautinės žiniasklaidos J.Racingerį sieja su vadinamuoju konservatyviu Katalikų bažnyčios sparnu, kuris esą gali būti nepajėgus atsakyti į naujųjų laikų iššūkius. Paprašytas pakomentuoti tokį teiginį, buvęs Lietuvos ambasadorius Italijoje ir prie Šventojo Sosto K.Lozoraitis “Kauno dienai” sakė: “Prikaišiojimas dėl Benedikto XVI tariamo viduramžiško konservatyvumo iš esmės neteisingas, ir vien dėl to, kad Popiežius negali būti nekonservatyvus, kitaip sakant, būti visiškas liberalas. Toks Šventojo Tėvo bruožas būtų pavojingas. Popiežius akylai saugo tikėjimo tiesas, kurios yra nekintamos. Toks yra Šventojo Tėvo pašaukimas. Taigi kokių nors radikalių permainų Katalikų bažnyčioje tikėtis neverta.

Tačiau manau, kad Benediktas XVI bus pajėgus atsakyti į naujų laikų iššūkius. Tuo galima įsitikinti perskaičius jo jau anksčiau publikuotus kūrinius, kurių dalis yra išversta į lietuvių kalbą. Esu tvirtai įsitikinęs, kad jis Vatikane nesėdės atsitvėręs nuo pasaulio ir jo aktualiausių problemų, kurios didele dalimi svarbios ir Katalikų bažnyčiai”.

Italų įtaka išlieka

Po antradienį pasibaigusios konklavos, kurios nariai Šventuoju Tėvu išrinko kardinolą iš Vokietijos, Šventajame Soste pakeitusį lenką Karolį Voitylą, pasipylė komentarų, kuriuose teigiama, kad dvasiškiai italai įtaką Vatikane galutinai prarado. Tai pateikiama kaip neigiamas ir net pavojingas reiškinys, galintis sumažinti europiečių, du tūkstančius metų buvusių pagrindiniu Bažnyčios ramsčiu, vaidmenį.

K.Lozoraitis pripažino, kad italų dvasiškių įtaka Vatikane nuo Jono Pauliaus II pontifikato pradžios pastebimai sumažėjo. Šį reiškinį nereikėtų skubėti vertinti, ar jis yra neigiamas, ar teigiamas. Galiu pasakyti tik tiek, kad popiežiams italams rūpėjo ir jų tėvynės pasaulietinės problemos. Tuo tarpu kitų tautybių pontifikų tokie rūpesčiai neslegia. Tačiau reikia pastebėti, kad daugelio Romos kongregacijų vadovai tebėra italai, todėl jų įtaka nėra tokia maža, kaip gali atrodyti pašaliečiui, vakar Romoje kalbėjo K.Lozoraitis.

Artimiausias bendražygis

K.Lozoraitis sakė rezervuotai žiūrįs į J.Racingerio tėvynėje pasigirdusį teiginį, jog Vokietijos atstovo išrinkimas Popiežiumi yra ženklas, kad valstybė, įvėlusi žmoniją į Antrojo pasaulinio karo baisumus, pasaulio akyse galutinai reabilituota. Buvusio ambasadoriaus nuomone, “Vokietija savo darbais, pirmiausiai nacizmo pasmerkimu ir jo išrovimu su šaknimis, jau seniai reabilitavosi”. Jo nuomone, J.Racingerio tautybė jokios reikšmės neturėjo.

Pasak K.Lozoraičio, nulėmė tai, kad J.Racingeris - “vienas artimiausių, jeigu ne pats artimiausias Jono Pauliaus II bendražygis, pasaulinio garso teologas”.

K.Lozoraitis patikslino, kada buvo paskutinysis popiežius vokietis. Vienos žinių agentūros nurodo, kad tai buvo prieš 482 metus, kitos - kad daugiau nei prieš tūkstantmetį.

Benediktas XVI yra aštuntasis vokiečių tautybės Popiežius. Paskutinysis Šventasis Tėvas, kilęs iš Vokietijos, buvo Viktoras II, popiežiavęs nuo 1055 iki 1057 metų. Prieš maždaug pusę tūkstantmečio popiežiavo Adrijonas VI, bet jis buvo ne vokietis, o olandas - Utrechto arkivyskupas. Po jo mirties visi kiti popiežiai buvo italai, iki Jono Pauliaus II, Šventuoju Tėvu tapusiu 1978 metais, istorijos fragmentus priminė K.Lozoraitis.

Su pontifiku teko bendrauti

Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius spėja, jog vokietis Benediktas XVI bus labai palankus Lietuvai, nes vokiečių tauta ypač rėmė lietuvius sunkiu metu.

“Kai buvau Sibire, gaudavau šimtus sveikinimų iš vokiečių, kurie manęs asmeniškai nepažino, bet jautė solidarumą su manimi kaip su žmogumi, kuris buvo valdžios ujamas. O nepriklausomybės metais mes iš niekur negavome tiek daug paramos, kaip iš vokiečių. Todėl Popiežius, atstovaujantis šiai tautai ir labai gerai išvystęs krikščionišką solidarumą, manau, pralenks eilinius tikinčiuosius”, - vakar žiniasklaidai komentavo Kauno arkivyskupas.

Kaip pranešė ELTA, S.Tamkevičius beveik prieš dešimtmetį turėjo progą ir asmeniškai susipažinti su J.Racingeriu.

1996 metais Vokietijos katalikų studentų organizacija apdovanojo S.Tamkevičių Georgo von Gatlerio medaliu už “Katalikų bažnyčios kronikos” redagavimą. Prieš tai šis medalis buvo įteiktas kardinolui J. Racingeriui. Pagal tradiciją, anksčiau apdovanotasis turi pristatyti naująjį kandidatą, taigi J.Racingeris pristatė S.Tamkevičių.

“Teko tada pabendrauti, pamatyti iš arti. Gerai žinodamas jo aukštą intelektinį lygį, kaip kardinolo ir kaip mokslo žmogaus, iki dabar pamenu, koks jis paprastas ir geras”, - prisimena Kauno arkivyskupas.

Bažnytinė tradicija - labai svarbi

S.Tamkevičiaus įsitikinimu, apibūdinti naująjį Popiežių Benediktą XVI kaip konservatyvų nėra visiškai tikslu.

“Dabartiniam Popiežiui labai svarbi ir brangi yra bažnytinė tradicija. Šiuo atžvilgiu gal ir galima pasakyti, kad jis konservatyvus. Bet tai nereiškia, kad jis yra užsidaręs, neatviras dabartiniam pasauliui. Manau, kad jis yra ne mažiau atviras, negu buvo Jonas Paulius II. Todėl baimė, kad jis kažkoks kietas, konservatyvus, užsidaręs nuo pasaulio, absoliučiai neturi pagrindo”, - tvirtino S.Tamkevičius.

Moka dešimt kalbų

Religijotyrininkas Paulius Subačius irgi mano, jog J.Racingerio išrinkimas Popiežiumi reiškia, kad Katalikų bažnyčia iš esmės išliks tokia, kokia yra dabar.

Ekspertas Benediktą XVI pavadino “vienu labiausiai išsilavinusių kardinolų”. Oficialiame Vatikano tinklalapyje nurodoma, kad J.Racingeris yra didelis kalbų žinovas ir laisvai kalba 10-ia kalbų, tarp jų - lotynų. Taip pat nurodoma, kad jis gerai groja pianinu ir yra didelis Mocarto gerbėjas.

Tačiau, kaip minėjo K.Lozoraitis, Popiežius negali būti liberalas. Todėl Benediktas XVI atmeta moterų šventinimo į kuniges ir kunigų santuokų idėjas, griežtai nepritaria homoseksualizmui, gėjų santuokoms ir abortams. Apie komunizmą 1984 metais jis sakė: “Komunistiniai režimai, kurie atėjo į valdžią skelbdami išvadavimą, yra mūsų laikų nešlovė”.

Pastaruoju metu jis ypač kritiškai vertino Turkijos siekį tapti Europos Sąjungos nare, nes, pasak jo, leidimas musulmoniškai šaliai įstoti į Bendriją būtų “didžiulė klaida”.

J.Racingeris taip pat kritikavo roko muziką, kurią pavadino “žemųjų aistrų išraiška”.

Pasibaigus konklavai, iš karto vėl buvo prisimintas tas naujojo Popiežiaus gyvenimo laikotarpis, kai jis buvo “Hitlerjugendo” narys. Šio fakto jis neslėpė - aprašė memuaruose, skirtuose savo 50-mečiui.

Nors žydų teises aršiai ginantis Simono Vyzentalio centras pareiškė, kad “J.Racingerio šaknys yra antinacinės”, kai kuriems žydų radikalams šis faktas atrodo kaip dėmė.

Pasveikins Šventąjį Tėvą

Prezidentas Valdas Adamkus ir Lietuvos vyskupai Vatikane pasveikins naująjį Popiežių.

BNS žiniomis, Prezidento skrydis į Romą ir susitikimas su Popiežiumi numatytas sekmadienį.

Į Vatikaną dalyvauti naujojo Popiežiaus inauguracijos iškilmėse, kurios rengiamos sekmadienį, vyks ir Lietuvos vyskupų konferencijos delegacija.

Delegacijoje, kurios nariai iškeliaus į Romą dviem grupėmis ketvirtadienį ir penktadienį, yra vyskupai Jonas Boruta, Eugenijus Bartulis, Jonas Kauneckas, Jonas Ivanauskas ir Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius monsinjoras Gintaras Grušas.