Daugiau apie tai kalbėjo VDU Katalikų teologijos fakulteto studentas Mantas Jakštas.

– Pasauliečiams, tokiems kaip mes, šis procesas atrodo labai mistifikuotas. Ar jis toks ir yra? Papasakokite, kaip vyksta konklava.

– Man atrodo, kad žodis „mistika“ yra neteisingas. Teisingiau reikėtų sakyti – konklavą supa maldinga nuotaika. Konklava yra maldos susitikimas. Kardinolai susitinka melstis už būsimą popiežių. Konklavos esmė – kad kardinolai, susirinkę į savo būrį, sugebėtų išgirsti savo širdyje Viešpaties balsą ir užrašyti tą kandidato vardą, kurį Viešpats jau yra pasirinkęs kaip popiežių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl istoriškai susiklostė taip, kad mažų ir neįtakingų šalių kardinolai nebūna išgirsti Dievo ir labai retai tampa popiežiais?

– Ar Argentina, Lenkija yra labai įtakingos valstybės? Turėjome pavyzdžių – Jonas Paulius II iš Lenkijos. Bažnyčia arba Dievas renka popiežių ne pagal gyvenamąją vietą, bet pagal jo širdį – kiek jis mylės ir sugebės suvienyti žmones.

– Ar per šią konklavą galima pagal širdį įvertinti to būsimo popiežiaus, kuris galbūt bus ir kitos rasės? Ir tokie kandidatai yra įvardijami.

– Bažnyčios istorijoje yra buvusių popiežių juodaodžių. Viduramžiais, pirmaisiais Bažnyčios amžiais, tokių popiežių yra buvę bene du. Tai nebūtų naujiena. Galvoju, kad kardinolai žiūri ne į odos spalvą, bet į tai, koks jis yra ganytojas – ar jis sugebės suvienyti Bažnyčią ir atliepti į šių dienų iššūkius. Konklava yra puikus laikas Bažnyčiai persvarstyti, kur einame, kaip pasiekti žmogų, kuris yra gyvenimo realybėje. Kiekvieni laikai turi savo iššūkių. Kiekvieniems laikams reikalingas popiežius, kuris sugebėtų juos atliepti.

– Kiek laiko gali užtrukti ši konklava?

– Sunku prognozuoti, nes yra labai daug paskirtų visiškai naujų kardinolų – apie 108 kardinolai yra paskirti popiežiaus Pranciškaus. Tai yra milžiniškas skaičius. Jie vieni kitų praktiškai nepažįsta, turėjo susitikimus prieš konklavą, kada pažindinosi vieni su kitais. Dabar, konklavos metu, irgi turės savo pokalbius. Manoma, kad konklava galėtų užsitęsti iki trijų dienų. Tačiau viskas – tik spėlionės.

Jie vieni kitų praktiškai nepažįsta, turėjo susitikimus prieš konklavą, kada pažindinosi vieni su kitais.

– Kiek yra slaptumo konklavos metu? Visame Vatikane yra išjungiamas mobilusis ryšys, kardinolai negali turėti išmaniųjų telefonų, elektronikos prietaisų. Už atviravimą, ką matė ir girdėjo, gresia ekskomunikacija arba atskyrimas nuo Bažnyčios.

– Taip ir yra. Berods antradienį visas personalas – vairuotojai, virėjai, valytojai, medikai, kiti patarnaujantys kunigai – prisiekė slaptumą. Kardinolai tą padarė trečiadienį.

– Ar jie kažką pasirašo?

– Taip, pasirašo, prisiekia padėję ranką ant Evangelijų knygos ir tada pasirašo po savo priesaika, kad viskas liks paslaptyje. Sunku pasakyti, kodėl ta paslaptis reikalinga, bet galvoju, kad kartais svarbiausi gyvenimo dalykai yra daromi tyloje – tam tikrame intymume ir pokalbyje su Dievu. Kai žmogus, šiuo atveju kardinolas, atsistoja prieš Dievą su savo sąžine.

– Pakalbėkime apie dūmus – visi žinome, kad yra balti ir juodi. Papasakokite plačiau – kas ten deginama, kaip tai veikia.

– Vienas mano bičiulis labai gerai pajuokavo – sakė: „Ar nebus taip, kad kardinolai, susirinkę, kepa šašlykus ir tuo pačiu diskutuoja, o tada, pavalgę, paleidžia dūmus.“ Taip nėra. Kardinolai degina balsavimo biuletenius. Žinome, kad kiekvieną dieną numatyti keturi balsavimai – du ryte, du vakare. Po kiekvieno balsavimo biuleteniai yra suveriami ant raudono siūlo, nunešami į krosnį ir tada yra įdedami tam tikros spalvos chemikalai, kurie padeda išgauti juodą dūmą neišrinkus popiežiaus, ir baltą – kai išrinktas.

– Kodėl juos reikia deginti?

– Vėlgi – kad išliktų ta pati paslaptis. Kardinolai netgi yra raginami ant biuletenio, ant kurio užrašo, ką renka popiežiumi, pakeisti savo raštą, kad jis būtų kuo sunkiau įskaitomas, jeigu kas nors sugalvotų pavogti biuletenį. Bet nemanau, kad kada nors taip nutiktų.

– Rinkimai bet kokiu atveju siejami su politika, nes reikia tartis, rinkti. Kiek įmanoma apsieiti be politikos ir klausyti grynai Dievo paliepimo?

– Manau, kad čia ir yra esminis momentas – savo sąžine atsistoti prieš Dievą ir nuspręsti, kuris kandidatas yra tinkamiausias.

– Galėtų būti agitavimas?

– Manau, kad šiuo atveju agitavimas veiktų priešingai – tai duotų priešingą efektą. Tačiau tam tikros kardinolų grupės, kurios mano, kad dabartinis popiežius turėtų tęsti popiežiaus Pranciškaus veiklą, gali formuotis. Ir jos, matyt, formuojasi. Ar tai yra politika blogąja to žodžio prasme – abejoju.

– Kaip jie skaito Dievo ženklus?

– Aš galvoju – širdimi.

– Jūsų nuomone, kas yra potencialus Šventasis Tėvas?

– Kardinolas Bačkis, kuris yra dalyvavęs dvejose konklavose, viename interviu yra labai gražiai pasakęs: kuo daugiau kandidatų žmonės minės kaip galimą popiežių, tuo daugiau šansų, kad kažkas pataikys.

– Ar šiuose rinkimuose egzistuoja favorito statusas? Jeigu stebėtum bet kokius rinkimus, vis tiek yra favoritai.

– Per praėjusią konklavą, kai buvo išrinktas popiežius Pranciškus, jis nebuvo laikomas trejetuke. Visiems buvo nuostaba. Sako, kad kai rinko popiežių Benediktą XVI, jis buvo minimas kaip vienas iš favoritų. Šį atvejį galima įvardyti kaip pasitvirtinusį. Galvoju, kad Dievo dvasia plaukia ten, kur nori, prabyla kažkokiu būdu į kardinolus. Tas kandidatas, kuris yra verčiausias tapti popiežiumi – jis ir tampa.