Iš komiko virto politiku

B.Grillo kalbos italams patinka, nenuostabu, kad jis iš esmės laimėjo Italijoje vykusius parlamento rinkimus. Dėmesio centre šis 64 metų italas pratęs būti. Šimtai, o kartais tūkstančiai žmonių įvairiuose Italijos miestuose ir miesteliuose klausėsi jo sarkastiškų kalbų apie nekokią šiandienos situaciją gimtinėje.

B.Grillo vardą dabar žino visa Europa. Komiko vedamas Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S) netikėtai tapo didžiausia paviene parlamento partija ir trečia pagal mandatų skaičių jėga po pagrindinių dešiniųjų ir kairiųjų koalicijų.

Lieka stebėtis, kaip šis nesišukavęs vyriškis vos per vieną naktį iš komedijų meistro tapo politiniu tūzu.

2009 m. įkurtas B.Grillo judėjimas iš pradžių buvo vienas iš kelių pilietinės visuomenės judėjimų, nukreiptų prieš tuometį premjerą Silvio Berlusconi. Tiesa, Beppe dėl Italijos problemų buvusio šalies premjero nekaltina.

"S.Berlusconi buvo tik padarinys", – sakė prieš rinkimus komikas.

Visgi niekas prieš metus į B.Grillo rimtai nežiūrėjo, o M5S buvo laikomas politikos autsaideriu. Bet lyg iš dangaus prieš kurį laiką nukrito keli skandalai: vienas dėl didžiulio viešųjų lėšų švaistymo, kitas – dėl politikams taikomų privilegijų ir kyšininkavimo. M5S išnaudojo progą.

Pirmąsyk Penkių žvaigždučių judėjimas laimėjo vietos rinkimus Sicilijoje. M5S nariai susimažino atlyginimus, o sutaupytas lėšas nukreipė į fondą, teikiantį pagalbą smulkiajam verslui. Jie taip pat sėkmingai kovojo, kad viename gamtos draustinyje nebūtų įrengta JAV radarų stotis. Partija stengėsi taupiai eikvoti lėšas rinkimų kampanijai, daugiausia gautas iš aukotojų internetu.

Beveik visi kandidatai yra politikos naujokai; tarp jų yra studentų, namų šeimininkų, gydytojų, taip pat iš darbo atleistų gamyklų darbininkų ir net astrofizikas.

Šalininkai sako, kad B.Grillo judėjimas įpūtė politikai naujos gyvybės, bet kritikai perspėja, jog tai neprognozuojama populistinė grupė, turinti nerealių tikslų, tarp kurių, pavyzdžiui, yra Italijos skolos anuliavimas ir 20 valandų darbo savaitė.

Romoje esančio Amerikos universiteto profesorius Jamesas Walstonas komentavo: "Šis judėjimas neturi atstovo ar aiškaus mechanizmo politiniams sprendimams priimti. Jis galėtų per kelias savaites išnykti, galėtų išplėtoti nepriklausomą statutą arba galėtų likti tiesiogiai kontroliuojamas B.Grillo."

Stefano Folli, dienraščio "Il Sole 24 Ore" apžvalgininkas, pabrėžė, kad centro kairiųjų vyriausybės be fiksuotos daugumos, kurią parlamente B.Grillo remtų atskirai kiekvieno įstatymo projekto atveju, tikimybė būtų "labai menka".

Beje, pats B.Grillo į parlamentą neis, nes buvo teistas dėl netyčinio nužudymo, susijusio su automobilio avarija 9-ajame dešimtmetyje, per kurią žuvo trys žmonės. Tai kelia nerimą kai kuriems stebėtojams.

"Vienas iš keturių italų balsavo už partiją, kuri sako "ne" beveik viskam", – pabrėžė Franco Debenedetti, to paties "Il Sole 24 Ore" apžvalgininkas.

Tačiau "La Stampos" redaktorius Mario Calabresi mano, kad šią partiją "reiktų vertinti kaip resursus, o ne kaip priešę". "Jie yra italų atstovai, kaip ir visi kiti", – rašė jis.