Klimato kaita: COP27 susitikime priimtas istorinis susitarimas dėl nuostolių ir žalos fondo

Sunkus Jungtinių Tautų susitikimas dėl klimato kaitos COP27 sekmadienį baigėsi istoriniu susitarimu dėl finansinės pagalbos pažeidžiamoms šalims dorojantis su klimato kaitos poveikiu ir dideliu nusivylimu dėl nesėkmės stumiant didesnius taršos mažinimo tikslus.

Dvi savaites trukusiose derybose, kurios kartais atrodydavo atsidūrusios prie žlugimo slenksčio, buvo pasiektas svarbus proveržis dėl „nuostolių ir žalos“ fondo sukūrimo.

Išvargę delegatai plojo, kai po beveik dviejų papildomų derybų parų ankstyvą sekmadienio rytą buvo priimtas susitarimas dėl šio fondo, skirto pažeidžiamų šalių, nukentėjusių nuo ekstremalių oro sąlygų, patiriamiems nuostoliams padengti.

Pakistano klimato ministrės Sherry Rehman (Šeri Rehman) teigimu, COP27 „atsakė į viso pasaulio pažeidžiamųjų, nukentėjusiųjų ir prarastųjų balsą“.

„30 metų kovojome šiame kelyje, o šiandien Šarm aš Šeiche per šią kelionę pasiekta pirma teigiama jos gairė“, – susitikimui sakė ji.

Tačiau džiaugsmą dėl šio pasiekimo temdė griežti įspėjimai.

JT vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) sekmadienį sakė, kad klimato derybose „žengtas svarbus žingsnis teisingumo link“, bet nepavyko pasiekti susitarimo dėl skubaus ir „drastiško“ taršos anglies junginiais mažinimo, reikalingo kovojant su pasauliniu atšilimu.

„Mūsų planeta vis dar ligoninės priimamajame. Mums reikia dabar drastiškai sumažinti taršą ir tai klausimas, kurio ši COP nesprendė“, – sakė jis.

Europos Sąjunga sekmadienį paskelbė nusivylusi ambicijų dėl taršos mažinimo trūkumu.

„To, ką turime... nepakanka... Tai neatneša pakankamų papildomų didžiųjų teršėjų pastangų dėl didesnio ir spartesnio jų taršos mažinimo“, – per baigiamąją susitikimo sesiją sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas).

„Sabotavo teršėjos“

Galutiniame COP27 pareiškime dėl pasaulio pastangų kovojant su klimato šiltėjimu tvirtai laikomasi siekio pasaulio atšilimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio palyginti su temperatūra iki pramonės revoliucijos.

Pareiškime taip pat pirmą kartą kalbama apie atsinaujinančius energijos šaltinius, pakartojami ankstesni raginimai sparčiau atsisakyti energijos iš anglių ir neveiksmingų subsidijų iškastiniam kurui.

Tačiau nelabai pažengta į priekį palyginti su panašiu, pernai per COP26 Glazge priimtu sprendimu svarbiais taršos mažinimo klausimais.

F. Timmermansas, kuris 24 valandomis anksčiau grasino verčiau pasitraukti iš derybų nei sutikti su „blogu“ rezultatu, sakė, kad ES yra nusivylusi, ir pridūrė, jog daugiau kaip 80 šalių rėmė didesnius pažadus mažinti taršą.

Britas Alokas Sharma (Alokas Šarma), kuris pirmininkavo COP26 Glazge, sakė, kad formuluotės dėl energijos buvo „susilpnintos paskutinėmis minutėmis“.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analėna Bėrbok) sakė esanti nusivylusi, kad taršos mažinimą ir laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą „sabotavo virtinė didelių teršėjų ir naftą išgaunančių“ šalių.

„Padarėme proveržį dėl klimato teisingumo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė A. Baerbock. Tačiau ambicijų dėl taršos mažinimo trūkumas reiškia, kad „pasaulis praranda brangų laiką kelyje 1,5 laipsnio link“, pridūrė ji.

Prancūzija sekmadienį taip pat sakė apgailestaujanti dėl „ambicijų trūkumo“.

„Nepadaryta jokios pažangos“ dėl papildomų pastangų mažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir atsisakyti iškastinio kuro, sakoma prancūzų energetikos transformacijos ministrės Agnes Pannier-Runacher (Anjes Panjė-Runašer) pareiškime.

Vis dėlto jame sveikinamas nuostolių ir žalos fondas pažeidžiamoms šalims.

Kai kurių delegacijų kritikuotas dėl skaidrumo trūkumo derybų metu, COP27 pirmininkavęs Egipto užsienio reikalų ministras Samehas Shoukry (Samehas Šukris) sakė, kad bet kokie apsirikimai „tikrai nebuvo tyčiniai“.

„Manau, man pavyko išvengti kokių nors šalių atsimetimo“, – sakė jis.


Šiame straipsnyje: klimato kaitaklimatasCOP27

NAUJAUSI KOMENTARAI

plasmasinis maiselis

plasmasinis maiselis portretas
lietuvos miskus butina iskirst plynai... nuskust kelmus ir apset kanapemis.... valio margani

Astronomas Romualdas Zubinas E.p. rzubinas@gmail.com

Astronomas    Romualdas  Zubinas  E.p. rzubinas@gmail.com portretas
KADA LIETUVOS MOKSLINKAI PAŽINS PIRMĄJĮ LIETUVOS MOKSLININKĄ, - KRIVIŲ KRIVAITĮ VANDENORIŲ? KRIVIŲ KRIVAITIS VANDENORIUS, PASTOVIAI, SU SAVO KOMANDĄ, STEBĖDAVO DANGŲ ir ŽEMĖJE VYKUSIUS GEOFIZINIUS PROCESUS! Taip, 1179 m.prieš. mūsų ERĄ, KRIVIŲ KRIVAITIS VANDENORIUS, ĮSPĖJO VIDURŽEMIO JŪROS REGIONO GYVENTOJUS, KELTIS Į SAUGESNES, NUO BUSIMO TERO UGNIKALNIO SPROGIMO VIETOS! KAIP ŽINOME, MŪSŲ LAIKŲ ARCHEOLOGAI, SANTARINI SALOJE, PER KASINĖJIMMUS, APTIKO TIKTAI VIENĄ APDEGUSIĄ KIAULĘ. TAI RAIŠKIA, KAD KRIVIŲ KRIVAITIS VANDENORIUS, BUVO NE TIKTAI "ILIADOS" ir "ODISĖJOS" AUTORIUS, BET IR NUO PRAŽUTIES IŠGELBĖJO SANTARINI SALOS IR VIDURŽEMIO JŪROS GYVENTOJUS! LAIKAS NE TIKTAI LIETUVAI BET IR PASAULIUI PAŽINTI KRIVIŲ KRIVAITĮ VANDENORIŲ!

Astronomas Romualdas Zubinas E.p. rzubinas@gmail.com

Astronomas    Romualdas  Zubinas  E.p. rzubinas@gmail.com portretas
LAIKAS PASAULIUI PAŽINTI NE TIKTAI, LENKŲ MYKALOJAUS KOPERNIKO, PRIEŠ 500 metų, ATRASTUS PIRMĄJĮ ir ANTRĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMO DĖSNIUS, BET IR KAUNIEČIO, ROMUALDO ZUBINO, PRIEŠ 12 metų, ATRASTUS - TREČIĄJĮ BEI KETVIRTĄJĮ, PENKTĄJĮ BEI ŠEŠTĄJĮ, SEPTYNTĄJĮ BEI AŠTUNTĄJĮ, ir DEVYNTĄJĮ BEI DEŠIMTĄJĮ, ŽEMĖS AŠIES FIZINIO JUDĖJIMO DĖSNIUS. ANOT JŲ, ŠIAME TŪKSTANTMETYJE, ŠIAURINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE, NUO ŠIAURINIŲ KALNŲ ŠLAITŲ, NUSLINKS VISI SNIEGYNAI IR KALNYNAI. ŠIAURINIUOSE KALNŲ ŠLAITUOSE, LAIKAS ŠIAURINIŲ KALNŲ GYVENTOJAMS, KELTIS IŠ PAVOJINGŲ VIETOVIŲ! LAIKAS MOKSLININKAMS ŽINOTI IR TAI, KAD DĖL, VIS INTENSYVĖJANČIOS SAULĖS, ŠIAME TŪKSTANTMETYJE, VANDENS LYGIS ŽEMĖJE PAKILS PER 20 METRŲ!
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių