Beslano tragedijos aplinkybėse tebėra daug “baltų” dėmių

Vis dar nėra atsakymo, kodėl įkaitų vadavimo Beslane operacija buvo tokia nevykusi. Vakarai teberagina Maskvą, kad ji suteiktų daugiau informacijos apie kruviną dramą. Užuot tai padariusi, Rusijos valdžia vis labiau varžo žiniasklaidos veiksmus.

Aistroms nerimstant, imta baimintis, kad tarp osetinų ir ingušų kils kruvini vaidai, kaip tai buvo prieš dvylika metų.

Nauji argumentai kritikams

Rusijos žiniasklaidoje vis dar gausu versijų dėl to, kodėl taip spontaniškai prasidėjo užgrobtos mokyklos šturmas.

Interviu laikraščiui “Novaja gazeta” buvęs Ingušijos prezidentas generolas Ruslanas Auševas, kuris dalyvavo derybose su smogikais, sukritikavo itin populiarią versiją. Pagal ją sporto salėje netyčia buvo susprogdinta mina, tuomet dalis įkaitų mėgino bėgti, o bėglius teroristai bandė sulaikyti, atidengdami į juos ugnį.

Tuo tarpu R.Auševas teigia, kad ugnį pirmi atidengė civiliai, būriavęsi prie užgrobtos mokyklos. “Ten buvo vadinamoji trečioji jėga; tie ginkluoti žmonės elgėsi neatsakingai, tiesiog nesuprantu, kas jiems leido ten būti. Tai buvo kažkokie savigynos kovotojai su automatais rankose, būtent jie nusprendė patys išvaduoti įkaitus. Ir kaip tik jie pirmi ėmė šaudyti į mokyklą”, - sakė generolas laikraščio žurnalistui.

R.Auševo teiginiai duos naujų argumentų tiems, kurie kaltina jėgos žinybas, kad šios nekontroliavo situacijos ir vykdė visai neparengtą įkaitų gelbėjimo operaciją.

Gresia dar vienas skandalas

Vakar Rusijos Dešiniųjų jėgų sąjungos politinė taryba išplatino oficialų pareiškimą, kuriame paragino prezidentą ir vyriausybę kruopščiai išanalizuoti tai, kas atsitiko Beslane, duoti atsakymus į visus klausimus. “Šie tragiški įvykiai liudija, kad valstybė neatliko jos pareigos apginti savo piliečius, garantuoti jų saugumą”, - sakoma dokumente.

Maskvos nepasitenkinimą tikriausiai sukels tai, kad ir kai kurios Europos Sąjungos (ES) šalys paprašė suteikti daugiau detalios informacijos apie Beslano tragedijos aplinkybes. BBC pranešė, kad Prancūzijos ministras pirmininkas Pjeras Rafarenas debatuose per Prancūzijos radiją, pirmiausiai solidarizavęsis su Rusijos žmonėmis, kartu pareiškė: “Norime apie nelaimę turėti daugiau informacijos, o Rusijos valdžiai per kiekvieną mūsų susitikimą primename, jog būtina gerbti žmogaus teises”.

Netgi tokia aptaki formuluotė gresia, kad kils naujas skandalas, panašus į tą, kuris prasidėjo po Nyderlandų užsienio reikalų ministro pareiškimo. Nyderlandų užsienio politikos žinybos vadovas Bernardas Botas sakė, kad pasaulis turi teisę žinoti visas tragedijos Beslane detales, gauti atsakymus į visus klausimus.

Į šiuos žodžius Maskva reagavo piktai, Rusijos URM B.Boto pareiškimą pavadino šventvagišku.

Bet apžvalgininkai pažymi, kad Nyderlandus iš esmės dabar parėmė Prancūzija, kuri žinoma kaip viena svarbiausių Rusijos sąjungininkių Vakaruose.

Baiminamasi, kad kils susirėmimai

Tuo tarpu tiek Maskvoje, tiek Šiaurės Kaukaze baiminamasi, kad po Beslano tragedijos nekiltų susirėmimai tarp osetinų ir ingušų. Mat mokyklą užgrobusioje gaujoje greta čečėnų buvo nemažai ingušų.

Osetinai ir ingušai pastaruosius 12 metų gyveno trapios taikos sąlygomis po kruvinų mūšių, kilusių 1992 metais dėl Prigorodno rajono priklausomybės.

Anot BBC, pirmieji galimo smurto požymiai pasirodė praėjusį sekmadienį, kai maždaug tūkstantis įniršusių osetinų ketino pulti ingušų namus Prigorodno rajone, priklausančiame Šiaurės Osetijai. Valdžia vargais negalais sutramdė aistras, tačiau niekas negarantuoja, kad jas pavyks suvaldyti.

Smerkiami bandymai varžyti žiniasklaidą

AFP-BNS. Žurnalistų teisių gynimo organizacija “Žurnalistai be sienų” (Reporters sans frontieres, RSF) paragino Rusiją leisti žurnalistams nevaržomiems apžiūrėti suniokotą Beslano mokyklą ir paprašė paleisti dvi suimtas Gruzijos žurnalistes.

“Mes raginame užtikrinti, kad žurnalistai galėtų netrukdomi atlikti savo darbą. Tai ypač svarbu šiuo tragišku ir kritišku laikotarpiu, kada visuomenė turi teisę gauti visą, nešališką ir nepriklausomą informaciją”, - sakoma RSF pareiškime.

Paryžiuje įsikūrusi organizacija pareiškime reikalavo nedelsiant paleisti dvi anksčiau suimtas Gruzijos žurnalistes, kurios dirba nepriklausomai televizijai “Rustavi-2”, ir grąžinti iš jų konfiskuotą įrangą.

Žurnalistų teisių gynimo organizacija taip pat kritikavo “tyčinius bandymus” neleisti dviem apie Čečėniją rašantiems Rusijos žurnalistams patekti į įvykio vietą.

Pasak RSF, dienraščiui “Novaja gazeta” rašanti Ana Politkovskaja du kartus nesėkmingai bandė išvykti iš Maskvos į Šiaurės Osetiją. Kai pagaliau žurnalistei pavyko patekti į lėktuvą, ten ji paslaptinai sunegalavo skrydžio metu, išgėrusi arbatos.