Klaipėda teikia paramą pabėgėliams

Pabėgėliai ir prieglobstį gavę užsieniečiai Klaipėdoje gyvena jau treti metai.

„Jie jau yra tarp mūsų, todėl mes visi turime juos pažinti, priimti, padėti ir tikėtis, kad ateityje jie bus mūsų bendrapiliečiai ir geri kaimynai“,- įsitikinusi Socialinio darbo ekspertė, biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė.

Klaipėdos miesto taryba dar 2002 metų spalį nusprendė, kad Klaipėdos mieste bus vykdoma pabėgėlių ir prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos programa.

Pirma prieglobstį gavusių užsieniečių šeima į Klaipėdos miestą atvyko 2003 metų sausio mėnesio pabaigoje. Ši šeima Klaipėdoje gyvena ir šiandien.

Per trejus metus integracijoje dalyvavo 75 asmenys, iš jų 19 šeimų (65 asmenys) ir 10 vienišų asmenų. Iš šių 75 asmenų buvo arba yra 19 moterų ir 30 vaikų. Šiuo metu integracijoje vis dar dalyvauja 14 šeimų bei 3 vieniši asmenys.

Valstybės parama

Pabėgėliams ir prieglobstį gavusiems užsieniečiams Lietuvos valstybė garantuoja paramą visą integracijos laikotarpį.

D.Stankaitienė paaiškino, kad integracijos metu šioms šeimoms ar asmenims nuomojami butai, apmokamos komunalinių patarnavimų išlaidos, garantuojamas socialinis draudimas, kompensuojamos vaikų ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo išlaidos, organizuojami 190 val. lietuvių kalbos mokymai. Prieglobstį gavę užsieniečiai atvykę į integracijos vietą gauna vienkartinę paramą būtiniausiems namų apyvokos daiktams, baldams ir įrangai įsigyti. Kiekvieną mėnesį jiems yra mokama pašalpa, kuri yra tolygi socialinei pašalpai, mokamai LR piliečiams. Tai yra 139,5 Lt. Iki 2005 09 30 šios pašalpos dydis buvo 121,5 Lt.

Sėkmės- daugiau

Ne visiems į Klaipėdą patekusiems pabėgėliams ar prieglobstį gavusiems užsieniečiams pavyko integruotis. Integracija dėl įvairių priežasčių nutraukta 15 asmenų, iš jų 4 šeimoms (9 asmenims) ir 6 vienišiems asmenims. Tarp šių 15 asmenų buvo 5 moterys ir 5 vaikai. Priežastys, dėl kurių šiems asmenims nepavyko integruotis, dažniausiai buvo šių asmenų nenoras dalyvauti lietuvių kalbos kursuose, užimtumo programose bei bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais. Kitos dvi priežastys, dėl kurių socialiniams darbuotojams galėjo nepavykti rasti bendros kalbos su užsieniečiais, tai kultūriniai skirtumai ir žinių stoka. Tačiau per šiuos 3 metus Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentas prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizavo socialiniams ir administracijos darbuotojams įvairius mokymus, todėl daugiau žinome apie islamą kaip religiją ir kultūrą. Komanda per šį laikotarpį taip pat įgijo teisinių ir administracinių žinių bei gebėjimų.

„80 proc. prieglobstį gavusių užsieniečių integracija buvo ir yra sėkminga. Šiuo metu dirba 9 suaugę asmenys, iš jų 2 moterys, 8 moterys augina mažamečius vaikus. Vaikai taip pat sėkmingai integruojasi į bendruomenę, 10 iš jų lanko ikimokyklinio mokymo įstaigas, 5 lanko mokyklas. Mokyklose vaikams organizuojamos papildomos lietuvių kalbos pamokos. „Per 3 metus 44 asmenys dalyvavo 190 val. lietuvių kalbos mokymuose bei 5 asmenys 70 valandų mokymuose“, - sakė Diana Stankaitienė.

Ir iš ES lėšų

2004 metų pabaigoje centro specialistų komanda parengė projektą „Aktyvi prieglobstį gavusių užsieniečių integracija Klaipėdos mieste ir humanizmo idėjų sklaida Klaipėdos regione“, kurį finansavo Europos pabėgėlių fondas ir Lietuvos Respublikos biudžetas. Projektas tęsėsi 13 mėnesių ir jų metu buvo pasiekti visi projekte numatyti tikslai ir uždaviniai. Iš projekto lėšų integracija buvo pratęsta 9 šeimoms, arba 24 asmenims. Projekte vyko tarpkultūriniai mokymai 30 prieglobstį gavusių užsieniečių bei 15 socialinių ir kitų organizacijų bei įstaigų, su kuriomis centras bendradarbiauja, darbuotojų. „Sudarėme galimybę 17 užsieniečių lankyti kompiuterinio raštingumo kursus, o 10 centro darbuotojų išlaikė Europos kompiuterinio raštingumo pradmenų ir vartotojų testus. Taip pat buvo išleista 1000 lankstinukų rusų ir anglų kalbomis, kurie skirti užsieniečiams. Radijas lapkričio - gruodžio mėnesiais išleido 3 laidų ciklą „Užsieniečiai Klaipėdoje“, skirtą miesto bendruomenei. Projekto komanda šešis kartus pristatė projektą ir integracijos programą Klaipėdos regiono visuomenei. Visomis šiomis veiklomis buvo siekiama supažindinti Klaipėdos miesto ir regiono gyventojus, politikus ir NVO atstovus su prieglobstį gavusių užsieniečių problemomis, būdais joms spręsti bei skatinti toleranciją ir humanizmą Klaipėdos regione“, - „Klaipėdai“ sakė D.Stankaitienė. Baigiamasis projekto renginys - tarptautinė konferencija „Prieglobstį gavusių užsieniečių integracija Lietuvoje: dabartis ir perspektyvos“ 2005 gruodžio 14 vyko Klaipėdoje, viešbutyje „Baltpark“.