Pastaruoju metu garsiai trimituota, kad Kipras supykdė Rusiją su Vokietija. Ar tikrai Berlyno–Maskvos ašis braška? Galbūt priešingai?

Pinigų "nutekėjimas"

Rusijoje korupcija kaip degtinė – tarsi šalies simbolis. V.Putinas nuo pat savo trečiosios kadencijos pradžios neslėpė, kad korupciją raus su šaknimis.

Antai "Transparency International" ir vėl Rusiją priskyrė prie labiausiai korumpuotų valstybių pasaulyje.

Rusams atiteko "garbinga" 133-ioji vieta iš 176 valstybių. Šią savaitę Kremliaus šeimininkas įpareigojo valdininkus, parlamentarus ir valstybinių bendrovių vyriausiuosius vadybininkus per tris mėnesius atsikratyti užsieninių aktyvų. Tai – ne pirmas kartas, kai Kremlius siunčia panašius signalus.

Daugelis šį įpareigojimą susiejo su krize Kipre, o Kremlius pareiškė, jog tai – vienas kovos su korupcija strategijos etapų. Esą pinigai ofšoruose nešvarūs.

"The New York Times" alcentavo, kad pinigų "nutekėjimas" iš Rusijos – nuolatinis procesas.

Rusijos milijardieriai tiek laiko pinigus, tiek registruoja savo bendroves Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Šveicarijoje ir Kipre. Sklinda gandas, kad net pats V.Putinas laiko santaupas užsienyje.

Kaip tvirtina "The New York Times", vien 2008 m. iš Rusijos "ištekėjo" apie 350 mlrd. JAV dolerių. Kur pinigai nuplaukė? Į ES, tiksliau, ES viduje plūduriuojančias finansines salas, dar vadinamas mokesčių rojumi.

Viena jų buvo Kipras. Deja, po krizės šios šalies bankų sistemoje apie 60 proc. indėlių, kurių vertė didesnė nei 100 tūkst. dolerių, išnyks kaip dūmas.

Liūto dalis nuostolių, regis, teks Rusijos piliečiams. Bent tai tvirtina Vakarų žiniasklaida. Juk net didžiosios Rusijos valstybės valdomos įmonės, tokios kaip "Rosneft" ir bankas VTB, Kipre turi sąskaitas.

Vokiečių ir rusų susitarimas?

Kremliaus reakcija į Kipro krizę buvo tulžinga. Daugelis pasaulio leidinių net ėmė svarstyti, ar tik Kipro problemos neišardys gerų Maskvos ir Berlyno santykių.

Visgi galbūt griežta reakcija tebuvo taktinis ėjimas? Kitas klausimas – taip ir neaišku, kas ir ką prarado Kipre, kokie iš tiesų yra Rusijos piliečių nuostoliai.

Galbūt V.Putinui, priešingai, buvo paranku sužinoti, kas ir kiek lėšų laiko ofšoruose? Ir galbūt jis šią informaciją gavo iš tų pačių vokiečių?

Klausimų daugiau nei atsakymų. Rusijos ekspertas Sergejus Karaganovas, duodamas interviu laikraščiui "Vzgliad", retoriškai paklausė: "Kas sugalvojo Kipro krizę?" Ir čia pat atsakė, kad reikėtų žvelgti į Berlyną.

"Aš manau, kad iš stipraus euro, kuris realiai remsis Vokietija, sukūrimo jie (vokiečiai) laimės vėl. Didesnė dalis darbotvarkės, kuri svarstoma televizorių ekranuose, – tai veikiausiai ne ta darbotvarkė, kuri galbūt yra lyderių galvose", – sakė ekspertas.

S.Karaganovo nuomone, Vokietija siekia, kad euro zona būtų pertvarkyta į stipresnę, kurioje dominuotų Berlynas.

Štai kaip S.Karaganovo išsakytus žodžius pakomentavo politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus.

"Vokietija galbūt sąmoningai skandina Kiprą, planuodama per krizę pereiti prie dviejų greičių (finansiniu ir politiniu aspektu) Europos, apie kurią viešojoje erdvėje tai kalbama, tai pamirštama. Rusija apie tai, kas bus su Kipru, tikriausiai žinojo (kad ir iš tos pačios Vokietijos). Galbūt buvo net sutarta, kad ji praras dalį ten esančių savo pinigų, bet kiti sugrįš namo, o, be to, Kipras atskleis visas Kremliui reikiamas sąskaitų ir schemų paslaptis..." – svarstė politologas.

Kovotojas su korupcija

Dienraštis pasiteiravo V.Volovojaus, ko iš tiesų siekia V.Putinas, kalbėdamas apie rusiškus pinigus Vakaruose.

"Visų pirma, nemažai ekspertų mano, kad į valdžią atėjusiam V.Putinui reikia sukurti kokį nors įvaizdį. Atrodo, vienas pagrindinių šio įvaizdžio elementų yra kovotojo su korupcija titulas. Sakyčiau, visas šis reikalas su sąskaitomis, šiurkščiai tariant, yra vienas tos neva kovos su valdininkų korupcija elementų. Rusijos viešojoje erdvėje šis klausimas nuolatos keliamas. Kitas klausimas, kiek ta vadinamoji kova yra efektyvi ir kiek palies Putino aplinkos asmenų sąskaitas. Į šį klausimą sunku atsakyti. Dar sunkiau spėlioti, kiekgi pinigų Putino aplinkos žmonės laiko Vakaruose. Be to, reikėtų turėti galvoje ir tai, kad Rusijoje teisingumas dažniausiai būna selektyvus. Kas galioja vieniems, toli gražu negalioja kitiems. Todėl manau, jog šiuo atveju daugiausia orientuojamasi į visuomenę, siekiant parodyti, kad V.Putinas nebijo rauti korupcijos su šaknimis", – kalbėjo ekspertas.

O kaip su Kipru ir sąskaitomis šios šalies bankuose? V.Volovojus pakartojo, kad, jo nuomone, vokiečiai galėjo atskleisti savo planus Kipre Rusijai mainais į dalies pinigų išsaugojimą arba informaciją apie sąskaitas šioje šalyje.