Kinija vykdo karines pratybas aplink Taivaną, repetuoja salos apsupimą

Tris dienas truksiančios pratybos apims Taivano apsupimo repetavimą, pranešė Kinijos Liaudies išvadavimo armijos (PLA) Rytų teatro vadavietė ir valstybinė žiniasklaida.

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen (Cai Ingven) iškart pasmerkė pratybas ir pažadėjo „dirbti su JAV ir kitomis panašiai mąstančiomis šalimis“ ginant „laisvės ir demokratijos vertybes“ Kinijos „autoritarinio ekspansionizmo“ akivaizdoje.

Per pratybas lėktuvai, laivai ir kariai bus siunčiami į „Taivano sąsiaurio jūros rajonus ir oro erdvę, prie salos šiaurinių ir pietinių krantų ir prie salos rytų“, sakė PLA atstovas Shi Yinas (Ši Inas).

Vėliau valstybinis transliuotojas CCTV pranešė: „Specialios paskirties pajėgos tuo pačiu metu organizuos patruliavimą ir puolimus aplink Taivano salą, užimdamos visiško apsupimo ir atgrasymo poziciją.“

Šios operacijos pasitarnauja kaip griežtas įspėjimas separatistinėms jėgoms, siekiančioms „Taivano nepriklausomybės“.

Pranešime detalizuojama, kad Kinija per pratybas naudos įvairią ginkluotę, įskaitant „tolimojo nuotolio raketų artileriją, karinio jūrų laivyno eskadrinius minininkus, raketomis apginkluotus laivus, oro pajėgų naikintuvus, bombonešius“.

Koviniai šaudmenys

Pirmadienį, paskutinę manevrų dieną, prie Kinijos Fudziano provincijos krantų priešais Taivaną vyks pratybos panaudojant kovinius šaudmenis, pranešė vietos laivybos administracija.

Kinija savo karinę jėgą demonstruoja kitą dieną po to, kai Tsai Ing-wen parskrido į Taibėjų po Los Andžele įvykusio susitikimo su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy (Kevinu Makarčiu).

Pekinas savarankišką ir demokratinį Taivaną laiko savo teritorija, kurią vieną dieną reikia susigrąžinti, jei reikės – jėga.

„Šios operacijos pasitarnauja kaip griežtas įspėjimas separatistinėms jėgoms, siekiančioms „Taivano nepriklausomybės“, nesusimokyti su išorės jėgomis ir nesiimti provokacinės veiklos“, – sakė kariuomenės atstovas Shi Yinas.

„Šios operacijos būtinos apsaugant Kinijos nacionalinį suverenumą ir teritorinį vientisumą“, – pridūrė jis.

Taivano gynybos ministerija paskelbė, kad aplink salą šeštadienį buvo pastebėti aštuoni Kinijos karo laivai ir 42 naikintuvai.

Ministerijos pranešime sakoma, kad 29 lėktuvai įskrido į Taivano pietvakarinę oro gynybos identifikavimo zoną (ADIZ). Šiais metais tai didžiausias vienos dienos skaičius, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys.

Ministerija griežtai pasmerkė pratybas ir sakė, kad Kinija Tsai Ing-wen vizitu JAV naudojasi kaip „pretekstu vykdyti karines pratybas, rimtai pakenkusias taikai, stabilumui ir saugumui regione“.

Prieš pat pratybas iš Pekino išvyko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). Jie lankėsi Kinijoje norėdami paraginti prezidentą Xi Jinpingą (Si Dzinpingą) padėti užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.

„Neatsiejama Kinijos dalis“

Pernai rugpjūtį, po tuometinės JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) apsilankymo Taivane, Kinija surengė didžiausią pastarųjų metų jėgos pademonstravimą, aplink salą dislokuodama karo laivų, raketų ir naikintuvų.

K. McCarthy iš pradžių planavo pats nuvykti į Taivaną, o sprendimas susitikti Kalifornijoje buvo laikomas kompromisu – paramos Taivanui pademonstravimu vengiant kurstyti įtampą.

Šeštadienį kol kas nebuvo didesnio karinio aktyvumo ženklų Kinijos Pingtano saloje, esančioje arčiausiai Taivano. Netoli kranto plaukė keli prekiniai laivai, apžvalgos aikštelėse fotografavosi turistai.

Tačiau Fudziano provincijos laivybos administracija įspėjo laivus neplaukti į vandenis netoli pirmadienį vyksiančių pratybų panaudojant kovinius šaudmenis.

Prieš sustodama Kalifornijoje Tsai Ing-wen lankėsi dar likusiose Taivano diplomatinėse sąjungininkėse Lotynų Amerikoje, o pakeliui į šį regioną buvo sustojusi Niujorke.

Kelios valandos prieš jos trečiadienio susitikimą su K. McCarthy, Kinija per vandenis prie Taivano pietryčių pakrantės pasiuntė lėktuvnešį „Shandong“, plaukiantį į Ramųjį vandenyną.

Penktadienį Pekinas sakė, kad „Taivanas yra neatsiejama Kinijos dalis“.

„Kinijos suverenumas ir teritorinis vientisumas niekada nebus suskaldyti, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning. – Taivano ateitis – susivienijimas su tėvyne.“

Kaip sakė Kinijos gynybos analitikas Song Zhongpingas (Song Džongpingas), šeštadienį prasidėjusiomis pratybomis siekiama pademonstruoti, kad Kinijos kariuomenė bus pasirengusi „kartą ir visiems laikams išspręsti Taivano klausimą“, jei „provokacijos intensyvės“.