- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kinija pristatė savo planus smarkiai plėsti bendradarbiavimą saugumo ir ekonomikos srityje su pietinio Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis, nors vienas regiono lyderių juos pavadino menkai užslėptomis pastangomis įtraukti šias valstybes į „Pekino orbitą“.
Daug apimančio susitarimo projektas ir penkerių metų planas, su kuriais naujienų agentūra susipažino trečiadienį, bus aptarti per ketvirtadienį prasidedančią Kinijos diplomatijos vadovo Wang Yi (Vang I) kelionę po Ramiojo vandenyno regiono valstybes.
Dešimčiai mažų salų valstybių siūloma Kinijos milijonų dolerių pagalba, Kinijos ir Ramiojo vandenyno salų laisvosios prekybos susitarimo perspektyva ir galimybė patekti į pelningą Kinijos rinką, turinčią 1,4 mlrd. vartotojų.
Kinija savo ruožtu mokytų vietos policiją, įsitrauktų į vietos kibernetinio saugumo užtikrinimą, plėtotų politinius ryšius, imtųsi jautrios užduoties – jūrlapių sudarymo – ir gautų didesnę prieigą prie gamtinių išteklių.
Manoma, kad ši „visapusiško vystymosi vizija“ turėtų būti patvirtinta gegužės 30 dieną, kai Wang Yi Fidžyje susitiks su regiono užsienio reikalų ministrais.
Pietinis Ramiojo vandenyno regionas vis labiau tampa Kinijos ir Jungtinių Valstijų varžybų dėl įtakos zonų arena. Pastarąjį šimtmetį JAV buvo laikomos įtakingiausia valstybe regione.
Pekinas siekė didesnio bendradarbiavimo karinėje, politikos ir ekonomikos srityse, tačiau iki šiol jo padaryta pažanga buvo gana ribota ir netolygi.
Siūlomas planas, jeigu jam būtų pritarta, reikštų didelius pokyčius ir supaprastintų daugelį procedūrų regione – nuo kinų policijos dislokavimo iki Kinijos „menininkų trupių“ vizitų.
Taip pat padaugėtų skrydžių tarp Kinijos ir Ramiojo vandenyno salų, Pekinas paskirtų savo pasiuntinį regione, rengtų jaunųjų Ramiojo vandenyno regiono diplomatų mokymus ir skirtų 2,5 tūkst. vyriausybės stipendijų.
Bet dar nepatvirtintas planas jau kelia nerimą regiono sostinėse.
„Regiono kontrolė“
Griežto tono laiške Ramiojo vandenyno regiono šalių lyderiams Mikronezijos prezidentas Davidas Panuelo (Deividas Panuelas) perspėjo, kad šis susitarimas iš pirmo žvilgsnio atrodo „patrauklus“, bet jis Kinijai leistų „įgyti prieigą prie mūsų regiono ir jį kontroliuoti“.
D. Panuelo pasiūlymus vadino „nenuoširdžiais“ ir sakė, kad jie „užtikrintų Kinijai įtaką vyriausybėms“, „ekonominę kontrolę“ svarbiuose ūkio sektoriuose ir pokalbių telefonu bei susirašinėjimo elektroniniu paštu „masinį sekimą“.
Anot Mikronezijos prezidento, tokie siūlymai „demonstruoja Kinijos ketinimus pakreipti Ramiojo vandenyno regiono ištikimybę sava kryptimi“.
„Rezultatas būtų taikos, saugumo ir stabilumo regione pakrikimas“, – teigė D. Panuelo.
Mikronezija yra sudariusi su Jungtinėmis Valstijomis laisvosios asociacijos sutartį ir yra viena artimiausių Vašingtono sąjungininkių regione.
Tačiau kiti Ramiojo vandenyno šalių lyderiai Kinijos pasiūlymą gali vertinti kaip pelningą ar naudingą.
Šis dokumentas neabejotinai sukels susirūpinimą Vašingtonui, Kanberai ir Velingtonui. Anksčiau šias sostines pribloškė žinia, kad Saliamono Salos slapta derėjosi su Pekinu dėl saugumo sutarties.
Nutekintame susitarimo projekte yra punktas, leidžiantis dislokuoti Kinijos karinių jūrų pajėgų elementus šioje salų valstybėje, esančioje arčiau kaip už 2 000 km nuo Australijos.
Be to, dokumente sakoma, kad Saliamono Salos neturi teisės viešai aptarinėti šios sutarties turinio be Kinijos leidimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liepos 2-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Liepos 2-oji, šeštadienis, 26 savaitė. ...
-
„Der Spiegel“: Europos Komisija leis Rusijai atnaujinti tranzitą į Kaliningradą
Portalas 15min, remdamasis Vokietijos leidiniu „Der Spiegel“, praneša, kad Europos Komisija planuoja pateikti paaiškinimą, kuris leis Rusijai atnaujinti tiekimą į Kaliningrado sritį per Lietuvą. ...
-
Ukraina prašo Turkijos sulaikyti su Rusijos vėliava plaukiojantį prekinį laivą
Ukraina penktadienį paprašė Turkijos sulaikyti su Rusijos vėliava plaukiojantį prekinį laivą, kuris, Kyjivo teigimu, išplaukė iš Maskvos okupuoto uosto. ...
-
Norvegija skirs dar beveik milijardą eurų pagalbos Ukrainai
Norvegija paskelbė skirsianti Ukrainai dar beveik milijardą eurų pagalbos per dvejus metus, penktadienį šioje šioje šalyje apsilankius norvegų premjerui Jonas Gahrui Store (Jonui Gahrui Stiorei). ...
-
Ukrainiečiai kritikuoja Vokietijos spaudimą Lietuvai: baimė – vienas geriausių V.Putino sąjungininkų
Penktadienį bene labiausiai aptarinėjama tema – Vokietijos spaudimas Lietuvai dėl Kaliningrado. Kancleris Olafas Scholzas mano, kad ES sankcijos rusiškų krovinių tranzitui per Lietuvą į Kaliningradą turėtų būti taikomos pagal specialias...
-
PSO ragina imtis skubių veiksmų Europoje dėl beždžionių raupų9
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį paragino imtis skubių veiksmų siekiant užkirsti kelią beždžionių raupų plitimui Europoje, pažymėdama, kad per pastarąsias dvi savaites jų atvejų padaugėjo tris kartus. ...
-
Suomijos URM vadovas Turkijai: žadėjome ne daugiau negu užfiksuota bendrame memorandume
Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavistas interviu nacionaliniam transliuotojui „Yle“ patikino, kad Helsinkis derybose su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoğanu prisiėmė tik tuos įsipareigojimus, kurie užfiksuoti bendrame memo...
-
Įvertino rusų pyktį dėl Kaliningrado: jei jiems nepatinka, gali pabučiuoti Lietuvai į užpakalį
Ukrainiečių žurnalistas Dmytro Gordonas aptarė situaciją dėl tranzito į Kaliningradą. Pasak jo, Lietuvai negresia jokie nemalonumai, nes ji priklauso NATO. ...
-
Lenkija iš Italijos pirks karinių sraigtasparnių už 1,75 mlrd. eurų3
Su Ukraina besiribojanti NATO narė Lenkija pirks iš Italijos ginklų kompanijos „Leonardo“ 32 daugiafunkcinius karinius sraigtasparnius AW149 už 1,75 mlrd. eurų, penktadienį pranešė jos gynybos ministras. ...
-
Rusija grasina uždaryti Bulgarijos ambasadą3
Rusija penktadienį pagrasino uždaryti savo ambasadą Bulgarijoje ir bulgarų misiją Maskvoje, tvyrant įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje ir susirūpinimo šnipinėjimu. ...