Pekinas šią savaitę paskelbė sankcijas dviem Lietuvos bankams – „Urbo“ bankui ir Mano bankui – atsakydamas į liepą ES priimtą 18-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kuriame ribojimai buvo pritaikyti ir dviem Kinijos bankams.

Minėti Lietuvos bankai Kinijoje nevykdo veiklos, todėl Pekino žingsnis yra daugiausia simbolinis. Nepaisant to, tokios priemonės pabrėžia didėjančią įtampą tarp ES ir Kinijos dėl Pekino paramos Rusijai jos kare prieš Ukrainą.

Kaip rašė BNS, Lietuvos ir Kinijos santykiai šiuo metu yra vieni prasčiausių ES – Pekiną pykdo nuo 2021 metų Vilniaus ir Taivano mezgami santykiai.

ES būstinėje Briuselyje Europos Komisijos (EK) atstovas Olofas Gillas (Olofas Gilas) gynė bloko sankcijas Kinijos bankams.

Kinija „privalo gerbti problemas, kurias nustatėme“, sakė O. Gillas.

„Mūsų sankcijos yra mūsų pastangų sumažinti Rusijos karo mašinos veiksmingumą pagrindas“, – pridūrė jis.

Jis teigė, kad Briuselis nemano, jog Kinijos atsakomosios priemonės „turi kokį nors pagrindą ar yra pagrįstos įrodymais, todėl ragina Kiniją jas panaikinti jau dabar“.

Didelės įtakos neturės

Naujausias ES sankcijų Rusijai paketas, įsigaliojęs rugpjūčio 9 dieną, apėmė kinų bankus „Heihe Rural Commercial Bank“ ir „Heilongjiang Suifenhe Rural Commercial Bank“. Blokas apkaltino juos teikiant kriptovaliutų paslaugas, kurios padeda Maskvai apeidinėti sankcijas.

Aiškindamas savo sprendimą skelbti sankcijas Lietuvos bankams, Pekinas teigė, kad ES sankcijos Kinijos įmonėms turi „rimtą neigiamą poveikį Kinijos ir ES ekonominiams ir prekybiniams santykiams bei finansiniam bendradarbiavimui“.

BNS skelbė, jog, pačių paveiktų bankų, Lietuvos banko (LB) ir vyriausybės teigimu, sankcijos greičiausiai turės mažai praktinio poveikio.

„Preliminariu Lietuvos banko vertinimu, šis sprendimas neturės reikšmingo poveikio nei šalies finansų sistemai, nei pačių bankų veiklai, kadangi minėtų bankų veiklos modeliai orientuoti į vietinę rinką“, – trečiadienį pranešė LB.

Privalo gerbti problemas, kurias nustatėme.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas taip pat teigė, kad jokių indikacijų dėl planuojamo sprendimo nebuvo gavęs, tačiau tikina, kad tai didelės įtakos neturės.

„Atrodo kad jei pozicionuojama, reaguojama į Europos Sąjungos sprendimą, bet pasirenka taikyti smulkioms Lietuvos finansų įstaigoms, kažkokią žinutę tai siunčia“, – kalbėjo jis.

L. Savickas taip pat teigė, kad neradus sprendimų normalizuoti santykius su Kinija, sunku kalbėti ir apie ekonominių santykių pasikeitimą.

Ginčas tarp Pekino ir Vilniaus įsiplieskė 2021 metų rudenį, kai Lietuva leido Taivanui sostinėje atidaryti Taivaniečių atstovybę.

Pekinas tame įžvelgė Lietuvos paramą Taivano mėginimams veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taibėjaus pavadinimu.

Tuomet Kinija vienašališkai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio, pervadino savo ambasadą Lietuvoje „Laikinojo reikalų patikėtinio biuru“, atitinkamai vadina ir Lietuvos atstovybę Pekine.