Sovietų slaptosios tarnybos vaiduoklis prasiskverbė į aljanso aukštuosius sluoksnius

Vakar pasibaigęs neformalus NATO gynybos ministrų susitikimas Vilniuje, ko gero, nebuvo pats linksmiausias aljanso istorijoje. Galingąjį karinį ir politinį bloką užgriuvo gana rimtos bėdos. Nesiseka Afganistano kampanija. Daug šalių narių jau prabilo apie galimybę nutraukti savo misiją. Grasina ir Rusija, nepatenkinta JAV planais į priešraketinės gynybos skydo statybas įtraukti Lenkiją ir Čekiją.

Dar viena ne visai maloni staig-mena – S?ndoras Laborcas paskirtas į atsakingą NATO žvalgybos komiteto vadovo postą. Buvęs komunistas net 6 metus mokėsi ir tarnavo KGB F.Dzeržinskio akademijoje Maskvoje. Tai ne vienintelis juodų dėmių biografijoje turintis naujosios NATO narės atstovas, užimantis svarbų postą aljanse.

To dar nebuvo

Prieš paskiriant į naują postą, 49 metų S.Laborcas vadovavo Vengrijos nacionalinio saugumo tarnybai. Šias pareigas jis pradėjo eiti, nors šalies parlamentas tam nepritarė. Parlamentarams tikriausiai pritrūko argumentų, nes jie tada dar nežinojo apie kandidato ryšius su KGB. Šį savo gyvenimo etapą S.Laborcas nutylėjo. Internete skelbiamoje jo biografijoje metai, praleisti Maskvoje, tiesiog pamiršti. Išaiškėjus šiam nemaloniam faktui S.Laborcas iš posto nepasitraukė. Maža to, po kiek laiko, padedamas Vengrijos prezidento Ferenco Gyurcsany, pradėjo eiti aukštas pareigas NATO.
Šį faktą politikai ir nepriklausomi ekspertai vertina nevienareikšmiškai. Kai kurie diplomatai mano, kad galingos slaptosios tarnybos mokslus išėjęs S.Laborcas gali kelti grėsmę aljansui. Kiti tvirtina, jog per ilgą tarnybos laiką tokie žmonės kaip jis jau įrodė lojalumą valstybei. Be to, juk per tiek laiko NATO institucijos tikriausiai ne kartą tikrino žmones, pretenduojančius į tokius aukštus postus.
„Tai kiek išpūstas reikalas. Vidurio ir Rytų Europoje apstu karininkų, baigusių aukštus mokslus Maskvoje“, – dienraščiui sakė Rusijos slaptųjų tarnybų ekspertas Jevgenijus Limarevas. Pasak jo, Rusijoje mokėsi daug perspektyvių karininkų iš buvusios socialistinių valstybių stovyklos.
 Žvalgybos specialiųjų operacijų centre „Balašicha-2“, kur buvo rengiami žvalgai ir diversantai, dirbęs ekspertas teigė, kad čia matė daug asmenų iš Rytų ir Centrinės Europos šalių. Jo duomenimis, dar prieš 5–7 metus čia studijavo dabartinių NATO narių Rumunijos ir Bulgarijos specialiųjų tarnybų karininkai.
Tiesa, ekspertas pabrėžė nežinąs atvejo, kad tokią praeitį turintis žmogus eitų aukštas pareigas kurioje nors NATO valstybėje. Juo labiau – kad pradėtų vadovauti kokiam nors svarbiam NATO komitetui.

Pasitikėjimo jau neatgaus

Kad ši situacija neeilinė, mano ir Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Pečeliūnas. „Šis ir buvusio Lietuvos saugumo vado Arvydo Pociaus (buvusio KGB rezervininko – red. past.) atvejai turbūt išskirtiniai“, – dienraščiui sakė jis. Parlamentaras neatmetė, kad ilgainiui gali išaiškėti ir daugiau pareigūnų, turinčių tokią praeitį: liustracijos procesas naujosiose ES valstybėse dar nepasibaigęs.
S.Pečeliūnas mano, kad S.La-borco paskyrimas nėra naudingas nei aljansui, nei Vengrijai. „Šalis tai tikriausiai pajus, kai NATO sąjungininkai pradės riboti informacijos srautus“, – sakė jis. Tokios priemonės, anot parlamentaro, buvo taikomos ir Lietuvai, kai paaiškėjo, kad A.Pocius yra KGB rezervo karininkas.
Tačiau kodėl NATO vadovybė neatsisakė tokią praeitį turinčio žmogaus? S.Pečeliūno teigimu, nėra šitokios praktikos. Kad paskyrimo buvo galima išvengti, „The International Herald Tribune“ kalbėjo ir vienas Vakarų diplomatas. „Užtektų vieno skambučio, ir skyrimas nebūtų patvirtintas“, – sakė pavardę nurodyti atsisakęs politikas.
„Yra tam tikras pavojus, kad šis žmogus nėra toks apsivalęs, kaip teigiama“, – įtakingam JAV dienraščiui savo nuogąstavimus išreiškė kitas Vakarų pareigūnas. Abejonių dėl S.Laborco lojalumo kilo ir S.Pečeliūnui. „Tokiais atvejais geriau būtų vadovautis amerikiečių principu. Jie visada renkasi žmogų, kurio lojalumu neabejojama“, – svarstė parlamentaras. Tokį metodą taiko statutinės ir slaptosios tarnybos.

Naudojo hipnozės metodą

S.Pečeliūno minėtas principas, pasak tarptautinės teisės specialisto Dainiaus Žalimo, pritaikytas Lenkijos kariuomenėje. „Ten vyko tik-ras apsivalymas, – sakė jis. – Jei kildavo įtarimų, jie buvo traktuojami ne įtariamojo naudai.“
Vis dėlto tokiam liustracijos procesui ryžosi ne visos buvusios socialistinės stovyklos šalys. Daugiau mažiau išsamiai pareigūnų ir valdininkų ryšius su KGB, be Lenkijos, patikrino Čekija ir Slovakija. Kitos naujos NATO ir ES valstybės vaikšto palei kraštą: kaip teigė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, buvusių KGB darbuotojų nebūna.
S.Pečeliūno nuomone, Mask-voje studijavę ar kitų ryšių su KGB turėję žmonės, net ir ištikimai tarnaujantys savo tėvynei subyrėjus SSRS, yra pažeidžiami. „Priesaikos, duotos SSRS, galioja ir dabar“, – mano parlamentaras.
Priesaikos nesilaikantiesiems, pasak J.Limarevo, taikomi kiti metodai. Kai kuriuos šantažuoja, kitus paperka – kiekvienam savo „raktas“.

Agentų silpnybės, analitiko teigimu, ypač veiksmingai nustatyti pradėtos 1988 m. Tuomet KGB darbuotojai, sudarydami dosjė apie savo agentus ar kursantus, pradėjo taikyti net hipnozę. Jos metu kursantai ar tobulintis atvykę pareigūnai atskleisdavo savo didžiausias baimes, asmenines paslaptis ar neigiamus būdo bruožus, polinkius. Visa tai buvo protokoluojama ir iki šiol saugoma Maskvoje, Lubiankos aikštėje esančiuose KGB įpėdinės Federalinės saugumo tarnybos (FST) archyvuose.
„S.Laborcas tikrai buvo tikrintas hipnoze, juk jis baigė studijas tik 1989 m.“, – dienraščiui pabrėžė J.Limarevas. Eksperto teigimu, FST S.Laborcas žinomas kaip „draugiškas Rusijai geras profesionalas“. „Tai gali nereikšti nieko, bet ir reikšti daug ką“, – patikino ekspertas.