Naujas naftotiekis laikomas skaudžiu smūgiu Rusijai

Vakar Azerbaidžano sostinės priemiestyje iškilmingai atidarytas naujas naftotiekis Baku-Tbilisis-Džeihanas, kuriuo planuojama kasdien į Vakarus, apeinant Rusiją, eksportuoti 1 milijonų barelių Kaspijos regione išgauto “juodojo aukso”. Tačiau kai kurie ekspertai ir dalis Vakarų žiniasklaidos realizuotą projektą vertina skeptiškai ir net kritiškai. Autoritetingas Kanados laikraštis “The Globe And Mail” jį pavadino “didžiąja avantiūra ant Kaspijos krantų”.

Vokietijos laikraštis “Die Welt” naujo naftotiekio atidarymą traktuoja kaip “kautynių dėl Kaspijos jūros pabaigą” ir kaip smarkų smūgį Rusijai.

Iškilmėse - keturi prezidentai

Vakarykščio įvykio geopolitinę bei ekonominę reikšmę pabrėžė Azerbaidžano, Kazachstano, Gruzijos, Turkijos prezidentų bei aukšto rango pareigūnų iš 30-ies šį projektą parėmusių valstybių, įskaitant JAV, dalyvavimas pompastiškoje vamzdyno užpildymo nafta ceremonijoje. Didžiosios Britanijos naftos pramonės milžinės “British Petroleum” vadovaujamas projektas pradėtas įgyvendinti 2002-ųjų rudenį.

1767 kilometrų ilgio naftotiekis, nutiestas iš naftos telkinių Kaspijos jūroje per Gruziją į Turkijos Viduržemio jūros pakrantę (Džeihano uostą), turėtų gerokai sumažinti Rusijos ir Irano įtaką naftos turtingame Kaspijos regione.

Džeihano uostas laikomas labai saugiu, nes prie jo - Indžirlike yra didelė JAV karinė bazė, ten veikianti dar nuo “šaltojo” karo laikų.

Naujojo naftotiekio tiesimo projektui ypač nepritarė Rusija, kurios specialiąsias tarnybas 2003-iųjų pabaigoje Gruzija buvo apkaltinusi sabotažo bandymais.

1994 metų rudenį Azerbaidžanas, kurį valdė dabartinio prezidento Ilhamo Alijevo tėvas Heidaras Alijevas, su 11 didžiausių pasaulio naftos kompanijų pasirašė sutartį dėl naftotiekio, iškilmingai atidaryto vakar, statybos. Nė viena Rusijos bendrovė į šį sandėrį nebuvo pakviesta.

Muilo burbulas?

Kanados laikraštis “The Globe And Mail” naujojo naftotiekio perspektyvas vertina labai kritiškai. “Praėjus dešimčiai metų nuo šio šurmulio pradžios, Kaspijos naftos muilo burbulas sprogo. Dabar visi klausia vieno dalyko: kiek naftos šiame regione yra iš tikrųjų”, - rašo laikraštis.

“The Globe And Mail” priekaištauja Jungtinių Valstijų vyriausybei, kuri, remdamasi savo ekspertais, prieš dešimtį metų tikino, kad Kaspijoje yra maždaug 200 milijardų barelių naftos (palyginimui - didžiausios pasaulyje išžvalgytos “juodojo aukso” atsargos yra Saudo Arabijoje ir sudaro 260 milijardų barelių). Dabar ekspertai tikina, kad naftos Kaspijoje yra maždaug 10 kartų mažiau - 20-30 milijardų barelių. Tai pripažino kompanijos BTC.Co., valdysiančios naująjį naftotiekį, direktorius Miklas Taunsendas. Jis “The Globe And Mail” korespondentui sakė: “Manau, kad kai kurie žmonės iš tikrųjų pervertino Kaspijos jūros naftos atsargas. Tuo abejoti netenka. Tai - ne nauji Artimieji Rytai, veikiau tai dar viena Šiaurės jūra, Alžyras arba Norvegija”. Tačiau užbaigto projekto iniciatoriai, tarp kurių yra dabartinis JAV viceprezidentas Dikas Čeinis, skeptikams atsikerta: jeigu naftos Kaspijoje yra tiek nedaug, kodėl Rusija taip atkakliai siekė projekte dalyvauti?

Turtai nepasidalyti

Padėtį vis dėlto komplikuoja tai, kad Kaspijos jūros turtai nepasidalyti iki šiol. Į juos pretenduoja Rusija, Azerbaidžanas, Iranas, Turkmėnija ir Kazachstanas.

Šios penkios valstybės dar nepasirašė bendros sutarties dėl jūros pasidalijimo į zonas, tai neabejotinai kliudys žaliavos gavybai artimiausioje ateityje.

Prieš trejus metus 64 proc. jūros dugno pasidalijo Rusija, Azerbaidžanas ir Kazachstanas, tačiau Iranas ir Turkmėnija šios sutarties nepripažįsta.

Azerbaidžanas šiuo metu naftą išgauna toje jūros dalyje, į kurią niekas kitas negali realiai pretenduoti. Bet Vakarų kompanijų žvilgsniai dabar vis labiau krypsta į Kazachstaną, kurio naftos ištekliai, kaip atrodo, yra daug didesni negu Azerbaidžano.

Kova tarp Maskvos ir Vašingtono

Vokietijos laikraštis “Die Welt” naujo naftotiekio nutiesimą vadina “kovos tarp Rusijos ir JAV dėl dominavimo Kaspijos regione išraiška”.

“Rusai labai nesuinteresuoti tuo, kad nafta ir dujos iš šio regiono eitų į pasaulio rinkas, nes tai sudaro didelę konkurenciją Sibiro naftai. Tuo pat metu Jungtinės Amerikos Valstijos tiekimus iš Kaspijos regiono vertina kaip alternatyvą, leidžiančią bent iš dalies atsikratyti priklausomybės nuo Artimųjų Rytų”, - rašo laikraštis.

Kai naujasis naftotiekis pradės veikti visu pajėgumu (manoma, kad tai bus po ketverių metų), juo tekės maždaug 3 proc. pasauliui reikalingos naftos. Tai iš tikrųjų menkai sumažins Vakarų priklausomybę nuo Saudo Arabijos.

Naujuoju naftotiekiu perpumpuotą “juodąjį auksą” į tanklaivius Džeichano uoste planuojama pradėti krauti paskutinį šių metų ketvirtį. 3,2 milijardo dolerių kainavusio projekto didžiausi dalininkai yra “British Petroleum” (30,1 proc.), Azerbaidžano valstybinė naftos kompanija SOCAR (25 proc.), JAV “Unocal” (8,9 proc.), Norvegijos “Statoil” (8,71 proc.).