Kaspijos dalybos: kvepia nafta ir paraku

Penkios su Kaspija besiribojančios valstybės – Rusija, Iranas, Kazachstanas, Turkmėnija ir Azerbaidžanas – pasidalijo šios jūros naftos ir dujų išteklius. Derybos vyko 22 metus. Kam pasisekė labiausiai?

Išskirtinis statusas

Istorinis susitarimas dėl Kaspijos teisinio statuso, viliamasi, sumažins įtampą regione: išsprendžiamas ilgametis ginčas, kas yra Europos ir Azijos žemynus jungiantis vandens telkinys – jūra ar ežeras, nes skirtingais atvejais taikoma skirtinga tarptautinė teisė.

Subyrėjus SSRS, Iranas siūlė didžiausią planetoje uždarą vandens telkinį dalytis remiantis ežerui taikoma tarptautine teise – pasidalyti Kaspiją perpus. Kitos pakrantės valstybės siekė laikytis jūros principo, kai pakrančių ruožas priklauso konkrečioje vietoje su telkiniu besiribojančiai valstybei, o kita teritorija – bendra.

Manoma, kad šiame vandens telkinyje yra apie 50 mlrd. barelių naftos ir 300 000 mlrd. kub. m gamtinių dujų. Be to, jūroje gausu eršketinių žuvų – čia esama 90 proc. pasaulinių išteklių.

Manoma, kad šiame vandens telkinyje yra apie 50 mlrd. barelių naftos ir 300 000 mlrd. kub. m gamtinių dujų. Be to, jūroje gausu eršketinių žuvų – čia esama 90 proc. pasaulinių išteklių.

"Energy Information Administration" duomenimis, daugiausia dujų ir naftos atsargų, esančių Kaspijos jūros šelfo teritorijoje, tenka Kazachstanui, Azerbaidžanui, mažiausiai – Iranui.

Galiausiai sutarta: Kaspijos dugnas padalytas kaip jūros dugnas, o virš jo esantis vanduo – kaip ežeras.

"Galime pripažinti, kad susitarimą dėl jūros statuso buvo sunku ir neįmanoma iš karto pasiekti. Derybos truko daugiau nei 20 metų ir iš visų šalių pareikalavo daug bendrų pastangų", – sakė sekmadienį Aktau mieste vykusiam viršūnių susitikimui pirmininkavęs Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas.

Susitarimu vainikuotas viršūnių susitikimas buvo toks penktas nuo 2002 m., tačiau nuo Sovietų Sąjungos žlugimo buvo surengta daugiau nei 50 žemesnio lygio susitikimų.

Mažiausia – Irano dalis

Šalių susitarimu didelė dalis Kaspijos vandenų bus laikoma bendru ištekliumi, o didžiausiam žemės ežerui, jūra vadinamam tik dėl savo dydžio, bus suteiktas specialus teisinis statusas – tai nebus nei jūra, nei ežeras.

Konvencijoje nėra įtvirtintos skiriamosios linijos – tam prireiks atskirų susitarimų. Tarp kai kurių valstybių jie jau sudaryti.

Valstybės sutarė bendrai naudoti jūrą, tačiau pasidalijo jos dugną ir požeminius išteklius. Iranui atiteko mažiausia jūros dalis, dėl to šalis potencialiai laikoma didžiausia pralaimėtoja.

Dalijant Kaspiją kaip jūrą, Iranui būtų tekęs vos 10 proc. pakrantės ruožas, o ežero principu – 20 proc. Laikyti Kaspiją jūra siekė ir Rusija, tačiau tam priešinosi kitos valstybės, ypač – Azerbaidžanas.

Iki šiol visos penkios valstybės naudojosi tik ta teritorijos dalimi, dėl kurios nebūtų kilę nesutarimų dalijantis tiek pagal ežero, tiek pagal jūros principus. Kilus ginčų, klausimas tapdavo visų penkių valstybių problema. Dabar nesutarimai dėl Kaspijos bus tik dvišaliai.

Regis, pastarąja galimybe netruks pasinaudoti Teheranas. Irano prezidentas Hassanas Rouhani susitarimą pavadino "svarbiu dokumentu", tačiau pridūrė, kad jis nenutraukia visų nesutarimų dėl jūros. Be kitų, esama nesutarimo tarp Irano ir Azerbaidžano: Teheranas pradėjo eksploatuoti šelfe esantį telkinį, į kurį pretenduoja ir Baku.

H.Rouhani pasveikino susitarimo nuostatą, kuri draudžia ne Kaspijos jūros valstybėms dislokuoti karines pajėgas šioje jūroje. "Kaspijos jūra priklauso tik Kaspijos jūros valstybėms", – Teheranui itin aktualią nuostatą komentavo H.Rouhani.

Šiuo metu Iranas išgyvena rimtus vidaus nesutarimus ir santykių su JAV paaštrėjimą. Sirijos konflikto akivaizdoje Teheranas suartėjo su Maskva, todėl pastarasis susitarimas naudingas abiem sąjungininkams ir geopolitine prasme.

Alternatyva "Gazprom"

Naujasis susitarimas leis pakrančių valstybėms tiesti naftotekius ar dujotekius nelaukiant kaimyninių šalių pritarimo, tik jas informavus. "Pasitelkusi Vakarų konsorciumus, Turkmėnija gali tiesti magistralinius vamzdynus per Rusijos ir Irano sektorius net ir be pastarųjų pritarimo", – komentavo jūrų teisės ekspertas Vladimiras Gladyševas.

Būtent Turkmėnija, pagal gamtinių dujų atsargas pasaulyje nusileidžianti tik Rusijai, Iranui ir Katarui, tikisi, kad susitarimas leis per Kaspijos jūrą eksportuoti dujas į Europą.

Ašchabade planuojama nutiesti vamzdyną Kaspijos jūros dugnu iki Azerbaidžano. Toliau Turkmėnijos gamtinės dujos per Gruziją, Transanatolijos ir Transadrijos dujotiekiais (TANAP ir TAP) pasiektų Pietų Europą. Skaičiuojama, kad taip abi šalys eksportuotų apie 100 mlrd. kub. m dujų per metus.

BBC teigimu, į kompromisą leidosi ir Rusija: minėtasis vamzdynas leistų eksportuoti gamtinius išteklius į rinkas, kuriose viešpatavo Rusijos koncernas "Gazprom".

Azerbaidžanas, Gruzija, Turkmėnija, Turkija ir ES jau keletą metų dirba prie bendro gamtinių dujų eksporto iš Kaspijos regiono į Europą projekto. Konvencijos dėl Kaspijos jūros teisinio statuso pasirašymas gali šį darbą paspartinti. Optimistiškiausiais vertinimais, Azerbaidžano dujos šiuo maršrutu Europai bus pradėtos tiekti kitąmet.

Tiesa, kaip teigia ekspertai, Ašchabadui ir Baku dar teks išspręsti teritorinį ginčą dėl kelių naftos telkinių ginčijamoje Kaspijos dalyje. Be to, susitarime esama svertų, kuriais galės pasinaudoti bet kuri valstybė, nedalyvaujanti verslo projektuose: šalys pasiliko teisę įvertinti projektus pagal ekologinius aspektus. Negatyvios išvados galėtų pristabdyti projekto vystymą.

Dabar iš trijų Turkmėnijos dujų eksporto krypčių veikia tik viena – į Kiniją. Rusija yra nusprendusi jų nepirkti iki 2019-ųjų, o Turkmėnijos dujų tiekimas Iranui yra nutrauktas dėl mokėjimų už anksčiau tiektas dujas ginčo.

Karinė nauda

Neabejojama, kad Maskva sutiko su jai ne itin palankiu sprendimu, palaiminančiu Turkmėnijos eksporto projektą, siekdama sustiprinti ryšius su šio regiono valstybėmis – ne tik buvusiomis SSR respublikomis, bet ir Iranu, bei siekdama dominuoti Kaspijos regione. Būtent iš Kaspijos jūroje dislokuotų laivų Rusija rengė raketų atakas prieš Sirijos sukilėlius.

Traktuojant Kaspijos vidurio vandenis kaip jūros teritoriją, ja gali be ypatingų kliūčių judėti laivai – taip pat ir kariniai. Tai ypač aktualu Rusijai, dislokavusiai Kaspijoje savo karinę flotilę.

Tai, kad Kaspijos konstitucija, kaip ją pavadino Nursultanas Nazarbajevas, suteikė Rusijos kariniam laivynui teisę laisvai judėti visoje jūroje, išskyrus teritorinius vandens ir žvejybos plotus, ekspertai vadina didžiule Maskvos pergale. Žinoma, tokia pat teise galės naudotis ir kitos pakrantės valstybės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių