Išdavystė! Slapti susitarimai! Pavydas! JAV žurnalas "Newsweek" rašo apie gandus ir sąmokslo teorijas, gaubiančias popiežiaus Pranciškaus išrinkimą.
Koją pakišo saviškiai?
Dar prieš tai, kai balti dūmai Vatikano Šv. Petro aikštėje paskelbė apie naujo popiežiaus išrinkimą, Romoje ėmė sklisti gandai apie tai, kas vyko Siksto koplyčioje per ypač slaptą konklavą. Kol pasaulio žiniasklaida nagrinėjo kardinolo Jorge Mario Bergoglio biografiją ir jo kelią į Šventąjį Sostą, Vatikano ekspertai šnabždėjosi apie išdavystę ir slaptus susitarimus po Michelangelo freskomis ištapytomis lubomis.
Vieną populiariausių teorijų, kaip Jorge Mario Bergoglio buvo išrinktas popiežiumi, Italijos laikraštyje "La Stampa" išdėstė pripažintas Vatikano ekspertas Giacomo Galeazzi. Anot jo, rinkimų favoritu laikytą italą Angelo Scolą per pirmąjį balsavimą išdavė tautiečiai. G.Galeazzi tvirtina, kad aukščiausi Italijos kardinolai iš Romos kurijos griežė dantį ant A.Scolos. Vatikano valstybės sekretorius Tarcisio Bertone ir Kardinolų kolegijos dekanas Angelo Sodano esą baiminosi, kad A.Scola sumenkins jų įtaką. Cituodamas anoniminį šaltinį G.Galeazzi teigė, kad A.Scolai koją pakišo senas pavydas ir konkurencija.
Vatikano ekspertas iš Italijos laikraščio "Corriere Della Sera" Massimo Franco yra kitokios nuomonės. Anot jo, J.M.Bergoglio išrinkimas yra kompromisas, turintis parodyti Lotynų Amerikos katalikų bendruomenės stiprybę ir tai, kad Vatikanas yra pasirengęs bent išbandyti ką nors iš kito pasaulio krašto. Be to, J.M.Bergoglio tėvas buvo italas imigrantas Argentinoje, o tai turėjo nuraminti tuos, kurie norėjo popiežiaus europiečio arba italo.
Sukliudė vokiška kilmė
Kalbama, kad kitas favoritu laikytas kardinolas iš Lotynų Amerikos – didžiausiai katalikų bendruomenei pasaulyje vadovaujantis brazilas Odilo Schereris – per rinkimus pasirodė prastai. Jis, vokiečių imigrantų sūnus, būtų buvęs tarsi Benedikto XVI kopija. Antras vokietis iš eilės popiežiaus soste būtų nepatikęs italams, kurių antivokiškas nuotaikas pastaraisiais metais pakurstė ekonomikos krizė Europoje. Ekonomiškai Italija, palyginti su stipria Vokietija, atrodo tikra autsaiderė.
Popiežiui Pranciškui – 76-eri, todėl jo popiežiavimas tikriausiai netruks dešimtmečius. Todėl jo išrinkimą Vatikano ekspertas M.Franco vadina bandomuoju laikotarpiu, kuris parodys, kaip seksis vadovauti popiežiui ne europiečiui.
M.Franco šaltiniai taip pat teigia, kad buvo sudarytas slaptas susitarimas skirti Italijos kardinolui A.Scolai "paguodos prizą" – portfelį Vatikano valstybės sekretoriate. Čia jam tektų sunkus darbas reformuojant Romos kuriją.
Palaikė abi Amerikos
Romoje taip pat kalbama, kad kardinolai, kurie rėmė J.M.Bergoglio 2005 m., kai jis varžėsi su Josephu Ratzingeriu ir jam nusileido, pagaliau pasiekė savo. Esą jie griežė dantį ant Benedikto XVI visus aštuonerius jo popiežiavimo metus ir siekė per kitą konklavą žūtbūt pasodinti į popiežiaus sostą savo žmogų.
Šaltiniai Vatikane kalba, kad argentinietį J.M.Bergoglio tvirtai palaikė Amerikos kardinolų blokas, nes jis priklauso vienai iš dviejų Amerikų. Amerikiečiams esą patiko ir tai, kad jis nebuvo suteptas jokių skandalų, kurie pastaraisiais metais krėtė Katalikų bažnyčią, ir todėl turi daugiau galimybių "išvalyti namus".
Tiesa, J.M.Bergoglio biografijoje yra šešėlių, jis kaltinamas prisidėjęs prie Argentinos Purvinojo karo aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, bet jo vardas niekada nebuvo minimas nei vaikų lytinio išnaudojimo, nei "VatilLeaks" skandaluose, kurie pakirto pasitikėjimą Bažnyčia.
Pasiryžęs keisti taisykles
Vienu pirmųjų Pranciškaus rūpesčių turėtų tapti dviejų tomų ataskaita raudonais viršeliais, sudaryta Benedikto XVI liepimu. Tai tyrimas dėl slaptų dokumentų, kuriuos popiežiaus liokajus praėjusiais metais nutekino Italijos žurnalistui. Kitaip nei dalis kitų konklavos kardinolų, Pranciškus šioje ataskaitoje neras savo vardo prie padarytų pažeidimų.
Iš naujojo popiežiaus tikimasi reformų, kurios gali būti nepalankios kai kuriems Vatikano prelatams. O pirmosios Pranciškaus popiežiavimo dienos rodo, kad jis nusiteikęs keisti taisykles. Po pasirodymo Šv. Petro bazilikos balkone jis atsisakė būti laikomas aukštesniu nei kiti kardinolai. Vietoj specialaus popiežiui skirto automobilio su Vatikano numeriais jis važiavo autobusu kartu su kitais kardinolais. Kai priėmė kardinolus Siksto koplyčioje, pontifikas nesėdo į sostą, o stovėjo, kai visi jį sveikino. Ketvirtadienio rytą pasimelsti Pranciškus irgi važiavo paprastu automobiliu, o ne popiežiaus limuzinu. Po mišių jis stabtelėjo prie namo, kur buvo apsistoję į konklavą susirinkę kardinolai, ir pats pasiėmė savo daiktus bei sumokėjo sąskaitą. Tokias smulkmenas popiežius galėjo patikėti kitiems, bet padarė pats, kaip pats prisipažino, kad parodytų pavyzdį.
Bet vienas iškalbingiausių incidentų nutiko per vakarienę po konklavos vėlai trečiadienį. Kaip pasakojo Vatikano atstovas spaudai tėvas Federico Lombardi, kardinolai kėlė tostą ir sveikino naująjį popiežių. Šis padėkojo ir keldamas savo taurę tarė: "Te atleidžia jums Dievas už tai, ką padarėt!"
Tą patį tikriausiai pagalvojo ir keletas kardinolų, kuriems Pranciškaus reformos gali atnešti nemalonių netikėtumų.
Naujausi komentarai