Kas trečia mergaitė iš neturtingų šeimų visame pasaulyje nėra lankiusi mokyklos

Naujas tyrimas parodė, kad kas trečia skurdžiau gyvenanti paaugliško amžiaus mergaitė niekada nėra lankiusi mokyklos. Remiantis sekmadienį išleista UNICEF tyrimo ataskaita, diskriminacija dėl lyties, negalia, etninė kilmė arba mokymo kalba, didelis nuotolis nuo mokyklų ir bloga infrastruktūra yra vienos pagrindinių tokios atskirties priežasčių, neleidžiančių vaikams iš nepasiturinčių šeimų įgyti kokybišką išsilavinimą, praneša „Deutsche Welle“.

Tyrimą „Reagavimas į mokymosi krizę“ UNICEF pristatė „World Education Forum“ (Pasauliniame švietimo forume). Jo rezultatai atskleidžia, kad svarbiausias pasaulinę mokymosi krizę sukeliantis veiksnys yra tai, kad nuo mokslo atskiriami skurdžiausiai gyvenantys vaikai.

„Šalims visame pasaulyje nepavyksta įtraukti skurdžiausiai gyvenančių vaikų, tokiu būdu nuskriaudžiami ne tik vaikai, bet ir pačios valstybės, – teigė UNICEF vykdomoji direktorė Henrietta Fore. – Kol viešajam švietimui skirtos lėšos bus neproporcingai paskirstomos ir atiduodamos vaikams iš turtingiausių šeimų, neturtingiausieji neturės jokių vilčių išbristi iš skurdo, išmokti įgūdžių, reikalingų varžytis ir sėkmei šiandieniniame pasaulyje užsitikrinti, ir prisidėti prie savo šalių ekonomikos.“

Išanalizavusi 42 šalyse surinktus duomenis, organizacija UNICEF atrado, kad „vaikų iš 20 proc. turtingiausių šeimų skiriama dvigubai daugiau švietimo lėšų nei vaikams iš 20 proc. skurdžiausių šeimų“.

Nelygiai paskirstomų lėšų problema ypač būdinga dešimtyje Afrikos šalių. Turtingiausiems vaikams ten skiriama keturis kartus lėšų daugiau nei skurdiems.

Jei išmintingai investuosime į vaikų švietimą ir lygiai paskirstysime lėšas, turėsime daugiausiai šansų ištraukti vaikus iš skurdo.

Gvinėja ir Centro Afrikos Respublika yra šalys, kuriose mokyklos nelankančių vaikų skaičius yra vienas didžiausių pasaulyje, o turtingiausi vaikai iš viešojo švietimo fondų gauna daugiau naudos nei skurdžiausi vaikai.

Remiantis tyrimo rezultatais, Barbadosas, Danija, Airija, Norvegija ir Švedija yra vienintelės šalys, švietimo lėšas paskirstančios po lygiai – ir pasiturintiems, ir sunkiau gyvenantiems vaikams.

Pasak Pasaulio Banko, daugiau nei pusė vaikų iš mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių, pabaigę pradinę mokyklą, nemoka skaityti ar suprasti paprastą istoriją.

UNICEF ragina vyriausybes lėšas skirstyti taip, kad 20 proc. vaikų iš skurdžiausių šeimų būtų skirta 20 proc. visų švietimui skirtų lėšų.

„Esame svarbioje kryžkelėje. Jei išmintingai investuosime į vaikų švietimą ir lygiai paskirstysime lėšas, turėsime daugiausiai šansų ištraukti vaikus iš skurdo, juos įdarbinant ir suteikiant jiems reikiamų įgūdžių, kad jie galėtų pasinaudoti galimybėmis ir patys kurti naujas“, – teigė H. Fore.

Organizacija taip pat rekomendavo pirmenybę teikti žemesnės pakopos išsilavinimui ir lėšas paskirti palaipsniui, nuo žemiausios pakopos mokslų prie vis aukštesnės.

Tyrime nurodoma, kad reikia kelti pradinio ugdymo kokybę ir prieinamumą, nes tai „pagrindas, į kurį remiasi visos kitos mokymo pakopos.“

Priešmokyklinio ugdymo programas geriau baigę vaikai labiau linkę mokytis ir toliau, taip prisidėti prie ekonominės ir socialinės gerovės tapus suaugusiu žmogumi. Tam skyrus mažiausiai 10 proc. valstybinių švietimui skirtų lėšų padėtų padaryti (tokį mokslą) visiems prieinamą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių