Kas labiau užkrečiama – melas ar virusas?

Trūksta pasitikėjimo ir diskusijų

Europos mokslo žiniasklaidos centras (ESMH), Europos Parlamento (EP) mokslo ir technologijų ateities vertinimo komisija (STOA), kartu su EP ryšių biuru (EPLO) Berlyne, surengė virtualiąją diskusiją: "Korona: ar neteisinga informacija yra labiau užkrečianti nei virusas?". Jos metu EP ir Europos žiniasklaidos atstovai dalijosi savo įžvalgomis apie COVID-19 informaciniame sraute pasirodančią dezinformaciją, mitus, jų plitimo platformas ir galimas atsiradimo priežastis.

EP ir Europos liaudies partijos (EPP) narys Christianas Ehleris pabrėžia, kad pastaruosius kelis dešimtmečius dauguma pažengusių valstybių visuomenių susiduria su augančia svarbiausių problemų aiškinimo ir pateikimo problematika. "Viskas labai greitai keičiasi ir vis greičiau, palyginti su ankstesniais laikais. Manau, jei jūs pažiūrėtumėte į politiką ir į būdą kaip aiškiname pasauliui, visuomenei, grupėms, koks yra mūsų sprendimų priėmimų pagrindas, mes suprastume, kad tai nefunkcionuoja labai gerai", – sako Vokietijos atstovas EP.

Jo manymu, užklupusi pandemija ir jos akivaizdoje kai kuriais atvejais atsiskleidęs nesugebėjimas tinkamai komunikuoti tik išryškina bendrą visuomenėse tvyrantį neapibrėžtumo jausmą. Ch.Ehlerio teigimu, problema ta, kad dažnai sudėtingos mokslinės ir su sveikata susijusios temos aiškinamos pernelyg sudėtingai. "Mes turime sumažinti tą sudėtingumą, kad jis būtų suvirškinamas viešajai diskusijai ir sprendimų priėmimui. Bet, kai mes bandome padaryti tai suvirškinamu būdu, žmonės dažnai sako, kad tai labai populiaru ir žiniasklaidai reikia stipresnės mokslininkų pozicijos. Sumažindami sudėtingumą paliekame viską labai abstrakčiame lygyje", – paradoksus įvardija vienas iš EP STOA grupės lyderių.

"Tas pats vyksta politiniame lygmenyje – žmonės sako, kad viskas pernelyg sudėtinga, jiems reikia lyderių, todėl aš manau, kad bendro neapibrėžtumo fenomenas nėra susijęs tik su COVID-19 diskusija. Tai yra susiję su gilesne krize, aš pasakyčiau, demokratinių institucijų ir taip pat mokslo. Ir tai yra fenomenas, kurį stebiu jau ne vienus metus – akademija ir mokslas praranda pasitikėjimą. Manau, kad mokslas pasitikėjimą praranda dėl beveik tos pačios priežasties, kaip ir politika, nes mokslas, komunikuodamas su visuomene, neranda būdo kaip sumažinti temų, apie kurias diskutuojama, sudėtingumą tokiu lygiu, kuris būtų suprantamas platesniajai visuomenei", – požiūriu dalijasi Ch.Ehleris.

Pasak jo, žiniasklaida susiduria su ta pačia problema. Ch.Ehleris savo karjeros pradžioje buvo žurnalistas, kadaise studijavęs žinomoje Vokietijos mokykloje. Studijuodamas žurnalistiką jis kartu norėjo studijuoti ir matematiką ar ekonomiką. Toks jo noras anuomet taip ir liko nesuprastas, nes būsimiesiems žurnalistams tada buvo sakoma, kad žurnalistikos mokykloje reikia platesnio supratimo apie darbo specifiką, o ne specializacijos kokioje nors konkrečioje srityje. "Tokie standartai kelia klausimą, ar žiniasklaida yra pajėgi susidoroti su sudėtingais klausimais", – svarsto politikas, pridurdamas, kad tokią tendenciją stebi įvairiuose lygmenyse – ir visuomenės informavimo apie ES institucijų sprendimus.

Net ir klimato diskusijos, kurias socialinėse medijose veda keturiolikmečiai, dažnai šiandien gali atrodyti patraukliau ir įtikinamiau nei mokslininkų ar žurnalistų argumentacija.

Jo pastebėjimais, net ir klimato diskusijos, kurias socialinėse medijose veda keturiolikmečiai, dažnai šiandien gali atrodyti patraukliau ir įtikinamiau nei mokslininkų ar žurnalistų argumentacija. "Mes diskutuojame apie Europos atsigavimo planą, kuris yra 500 mlrd. eurų vertės ir kuris žiniasklaidoje ar visuomenėje vos ginčijamas… Mes kalbame apie mokslinių tyrimų problemas. Bet kartu kalbame, kad 20-ies ar dešimties metų bėgyje inovacijų srityje norime save vadinti lyderiaujančiu kontinentu ir tam norime skirti 3 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Dabar išleidžiame apie 2 proc. BVP ir ši suma tyrimų srityje bus apkarpoma pirmą kartą arba liks tame pačiame lygyje, dėl sveikatos, klimato kaitos, skaitmeninės revoliucijos iššūkių. Bet tai nėra viešųjų diskusijų tema", – akcentuoja su ES mokslo ir inovacijų programomis "Horizon Europe" ir "Horizon 2020" artimai susipažinęs ES parlamentaras.

"Tyrimų ir inovacijų srityje, kalbant apie viešųjų išteklių pasiskirstymą, mes jau atsiliekame nuo JAV, dramatiškai atsiliekame nuo Azijos, dramatiškai atsiliekame nuo Pietų Korėjos, Kinijos, Indijos – atsiliekame nuo praktiškai visų inovacijų taškų pasaulyje. Tai taip pat nėra viešosios diskusijos tema. Akademija ir mokslas praranda visuomenės pasitikėjimą. Tai susiję su tuo, kad tokių aktualijų pasirodymas viešojoje erdvėje yra suaižėjęs, trūksta viešosios diskusijos mokslo klausimais ir akademija nėra tikra, kaip reaguoti į socialinių medijų fenomeną, – dar blogesnė situacija kalbant apie politiką. Yra bendras nusivylimas dėl prarandamo pasitikėjimo, bet jokio atsako, jokių komunikacijos strategijų nėra", – problemas identifikuoja Ch.Ehleris.

"COVID-19 – tai tik dar vienas fenomenas, kuriame matome žiniasklaidos, politikos ir mokslo Bermudų trikampio krizę", – priduria jis.

Ch.Ehleris pabrėžia mokslininkų ir mokslinių tyrimų svarbą socialiniam valstybių gyvenimui. Jis neabejoja, kad jei prieš dešimtmetį ES būtų skyrusi 1,7 mlrd. eurų civilinės saugos tyrimams, programoms ir klausiusi ekspertų, šiandien Bendrija būtų žinojusi, kad virusas yra didesnė grėsmė Europos visuomenėms nei terorizmas.

Augimas: Pasak Ch.Berndt, šiandien aukštesnio išsilavinimo žmonės pasiruošę mokėti už kokybišką turinį, kurį jie skaito. Per koronaviruso krizės įkarštį "Sueddeutsche Zeitung" dienraščio pardavimai ir jo virtualios versijos skaitomumas ir prenumeratos žaibiškai augo. Imago images nuotr.

Nesąžiningi modeliai

Bendratautietis Ch.Ehlerio kolega EP, socialdemokratas Tiemo Wölkenas, kuris taip pat yra ir STOA grupės narys, akcentuoja seniai žinomą tiesą: šiandien gyvenimas tampa vis labiau skaitmenizuotas, o kartu ir pažeidžiamas. Pasak jo, dezinformacijos plotmėje svarbų vaidmenį užima socialiniai tinklai – ne tik profesionalumo stokojanti žiniasklaida ar tinkamai informuoti ir komunikuoti negebantys mokslininkai bei atitinkamų sričių politikai.

"Yra didelis netikros informacijos paplitimas, bet tai nėra naujiena. Su tuo susiduriame visą praėjusį dešimtmetį", – COVID-19 situacijos nelinkęs išskirti jis.

"Socialinėse medijose yra ne tik dezinformacijos ir propagandos, bet ir daug įvairių formų neapykantos kalbos. Problema ta, kad toks turinys daro didelį efektą visuomenei, bet jis techniškai yra legalus – čia galioja žodžio laisvės faktorius. Kaip sprendimų priėmėjas, aš pats nenorėčiau brėžti linijos tarp pageidaujamos ir nepageidaujamos nuomonės… EP siekia reguliacinių veiksmų, kurie galėtų išskirti žalingą elgseną", – sako ES Skaitmeninių paslaugų įstatymo (angl. Digital Services Act) pranešėjas T.Wölkenas.

Socialinės medijos uždirba pinigus iš kiekvieno vartotojo paspaudimo, personalizuotų reklamų. Pasak T.Wölkeno, tai ir reikėtų reguliuoti – nesąžiningus bei neatsakingus verslo modelius. "Svarbu išskirti legalų turinį ir nelegalų, bet kartu išsaugoti žodžio ir minties laisvę", – diplomatinį sprendimą dezinformacijai suvaldyti siūlo jis.

"Facebook" labirintai

JAV įsteigtos ne pelno organizacijos "Avaaz", kuri skatina visuotinį susidomėjimą ir aktyvumą tokiomis temomis kaip klimato kaita, žmogaus, gyvūnų teisės, korupcija, skurdas ir konfliktai, duomenų analitikas Lucas Nicotra pabrėžia, kad socialinės medijos su koronavirusu susijusios informacijos kontekste vis dėlto išties yra pagrindinis dezinformacijos šaltinis.

"Avaaz" atlikto tyrimą, kurio centre – "Facebook" ir jame esanti su COVID-19 susijusi klaidinanti informacija. L.Nicotrą išties maloniai nustebino tai, kad po pirmųjų tyrimų apie "Facebook" esančią neteisingą informaciją šis socialinis tinklas ėmėsi ryžtingų veiksmų: išėmė 7 mln. netinkamų įrašų, pažymėjo 50 mln. neteisingos informacijos vienetų, skatina COVID-19 informacijos centrus, skirtus šimtams milijonų "Facebook" vartotojų, nemokamai platina Pasaulio sveikatos organizacijas (PSO) reklamas. L.Nicotra teigimu, tiek daug nepadarė jokia kita socialinė medija ir tai tikrai stebina.

"Mes analizavome neteisingos sveikatos informacijos skleidėjų tinklus "Facebook" JAV, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Italijoje ir Prancūzijoje. Apskaičiavome, kad netikros informacijos puslapiai "Facebook" per pastaruosius metus buvo peržiūrėti 3,8 mlrd. kartų ir mes kalbame tik apie daugiau nei 100 tokių puslapių. Vien balandį tokie puslapiai buvo peržiūrėti 460 mln. kartų", – stulbinančius skaičius pateikia analitikas.

Tyrimas taip pat parodė, kad tirtose valstybėse šiame socialiniame tinkle žmonės peržiūri žymiai daugiau neteisingos informacijos, nei pateikiama dešimtyje pagrindinių oficialių sveikatos institucijų puslapiuose. Pavyzdžiui, balandį minimi oficialūs sveikatos institucijų puslapiai per "Facebook" peržiūrėti daugiau nei 67 mln. kartų, o neteisingą informaciją skleidžiantys puslapiai – beveik 296 mln. kartų.

Didelė pergalė, kad galiausiai neteisingas, bet patikrintas turinys buvo pažymėtas – nepažymėtas tik tais atvejais, jei tai yra politiko ar išrinkto pareigūno reklama arba įrašas. "Bet didžioji problema ta, kad "Facebook" yra daugybė skirtingų pavadinimų, tačiau tą pačią informaciją platinančių puslapių, vadinamųjų klonų. Pavyzdžiui, garsiai nuskambėjęs "Facebook" pasirodęs teiginys "Gerk vandenį su actu, kad nužudytum virusą" buvo pašalintas, bet 2 611 jo klonų su milijonais peržiūrų vis dar yra šiame socialiniame tinkle", – skaičiais dalijasi L.Nicotra. Jis priduria, kad vadinamieji klonai "Facebook" pasilieka įvairių kalbų puslapiuose.

Pasak analitiko, dar viena didelė problema, kad, net pataisius neteisingus faktus, didžioji dalis žmonių pirmiausiai pamato neteisingą informaciją, o kur kas mažesnė dalis – jau pataisytą.

Klonai: Garsiai nuskambėjęs "Facebook" pasirodęs teiginys "Gerk vandenį su actu, kad nužudytum virusą" buvo pašalintas, bet 2 611 jo klonų su milijonais peržiūrų vis dar yra šiame socaliniame tinkle. D. Ruvico / Reuters nuotr.

Nepamiršti išsilavinimo

"Reuters" žurnalistikos studijų instituto direktorius Rasmusas Nielsenas dirba mokslo žurnalistų, kurie pirmieji informuoja pasaulį apie koronakrizę, gretose. Jis komunikaciją ir jos problemas pandemijos metu mato iš savo ir kolegų perspektyvos.

"Europos visuomenė jaučia nerimą susidūrusi su COVOD-19 – reiškiniu, kurio iki šiol neteko matyti. Žmonės kliaujasi įvairiais šaltiniais – ką pasakė vienas ar kitas… Žiniasklaida nėra vienintelis dezinformacijos šaltinis, žmonės pasitiki įvairiais kitais šaltiniais. Tai yra labai rimta problema", – akcentuoja R.Nielsen.

"Kai mes apklausėme žmones apie jų susirūpinimo lygį ir šaltinius, platformas, kur jie rado dezinformacijos, yra svarbu atpažinti, kad mažuma atsakė, jog tai ateina iš minios. Šaltiniai, kur respondentai rado daugiausia dezinformacijos, yra socialinės medijos ir išskirtinai "Facebook", – su L.Nicotra sutinka jis.

R.Nielsenas tvirtina, kad informacijos šaltinių pasirinkimą ir dezinformacijos suvartojimo kiekį lemia ir žmogaus išsilavinimas, pajamos, socialinis statusas. Tai reiškia, kad aukštesnį išsilavinimą ir aukštesnes pajamas turintys asmenys dažnai bus linkę skaityti gerą reputaciją užsitarnavusius, patikimesnius, daugiau solidžių argumentų ir tyrimų duomenų pateikiančius žiniasklaidos šaltinius.

Prieinama privilegijuotiems?

Gerbiamo Vokietijos dienraščio "Sueddeutsche Zeitung" žurnalistė Ch.Berndt sako, kad visuomenės nepasitikėjimo, apie kurį kalba EP narys Ch.Ehleris, tiek savo, tiek kitose Vokietijos žiniasklaidos priemonėse žurnalistai nejaučia. Veikiau priešingai – "Sueddeutsche Zeitung" šiandien turi milijonus skaitytojų, susiduria su milžinišku susidomėjimu rašomomis temomis ir, pasak Ch.Berndt, sulaukia tiek daug paspaudimų, kiek neturėjo per visą savo virtualiojo puslapio istoriją. "Taip yra dėl krizės", – supranta ji.

"Tai yra tipinis krizės scenarijus, nesvarbu, ar tai yra 9/11, Donaldo Trumpo išrinkimas – atsiprašau už šį komentarą, – balsavimas už "Brexit" ar šio amžiaus pradžioje susiformavusi finansinė krizė – žmonės visada siekia informacijos, perka laikraščius daugiau, nei mes numanėme, ir jie apsilankė mūsų skaitmeninės versijos pagrindiniame puslapyje daugiau, nei mes galvojome. Žmonės nori daugiau informacijos ir daugiau orientacijos apie krizę. Jie to ieško klasikinėse medijose, aukštos kokybės žiniasklaidoje, kokia esame mes", – neabejoja patyrusi žurnalistė.

Žmonės pasiruošę mokėti už tai, ką jie skaito. Statistika rodo, kad visose savo platformose "Sueddeutsche Zeitung" skaitomumas per COVID-19 žymiai augo. "Metų pradžioje mūsų leidėjas sakė, kad mes turime apie 80 tūkst. virtualiojo laikraščio prenumeratų, bet mes norime augti iki 150 tūkst. iki metų pabaigos. Daug mano kolegų buvo ambicingi, siūlė dvigubinti metų pradžioje turėtą skaičių, bet mes tokius skaičius pasiekėme jau birželį. Tai yra įspūdingi skaičiai, parodantys, kaip žmonės nori to, ką mes reportuojame", – pasakoja Ch.Berndt.

Nežinau, kaip yra Vokietijoje, bet JAV vidutinis suaugęs turi keturiolikmečio skaitymo įgūdžius. Ir jei mes šito socialinio skirtumo nesuprasime, sukursime barjerus visiems prieiti prie svarbios informacijos.

Vokietijoje auga ne tik pasitikėjimas žiniasklaida, auga pasitikėjimas ir mokslu. Kiekvienais metais šis rodiklis gerėja. "Neseniai tik 15 proc. žmonių pasitikėjo tyrimais, balandžio pabaigoje jau 75 proc. teigė pasitikintys mokslininkais", – dalijasi žurnalistė.

Bet ji sutinka su R.Nielseno teiginiu, kad, kalbant apie sudėtingų mokslinių temų skaitymą ir visavertį jų supratimą, daug kas priklauso nuo asmens socialinio statuso. "Mūsų laikraštį nėra paprasta skaityti visiems, mus skaito aukštesnio išsilavinimo žmonės", – pripažįsta ji.

Taip tokio lygio žiniasklaida įgyja elitinės žiniasklaidos etiketę. Ch.Ehleris sako, kad žiniasklaida turėtų būti atsargi išlaikydama tokį statusą. "Kur tada lieka kita visuomenės pusė?" – klausia jis, pridurdamas, kad patikimi šaltiniai turėtų būti prieinami plačiajai visuomenei.

"Nežinau, kaip yra Vokietijoje, bet JAV vidutinis suaugęs turi keturiolikmečio skaitymo įgūdžius. Ir jei mes šito socialinio skirtumo nesuprasime, sukursime barjerus visiems prieiti prie svarbios informacijos. Jei norime, kad su koronavirusu susijusi informacija pasiektų visus ir būtų suprantama visiems, turime galvoti, kaip ją pateikti neprivilegijuotiems asmenims", – priduria R.Nielsenas.

Nebrėžia linijų

Nors Ch.Berndt džiaugiasi "Sueddeutsche Zeitung" ir panašios reputacijos Vokietijos leidinių augančiu skaitomumu, ji neslepia, kad skepticizmo, pasitikint mokslu ir žiniasklaida, netrūksta ir Berlyne. "Čia kas savaitgalį rengiami dideli keliatūkstantiniai protestai prieš koronaviruso taisykles ir populiariąją žiniasklaidą, nors man tas apibūdinimas nepatinka. Manau, tai turėtų būti klasikinė žiniasklaida", – sako Ch.Berndt.

"Mes darbe taip pat susiduriame su skepticizmu. Skaitau apie tai kiekvieną dieną, nes po kiekvieno straipsnio, kurį parašau, gaunu dešimtis komentarų, kad esu valstybės žiniasklaida, kad mus valdo valdžia, kad anksčiau "Sueddeutsche Zeitung" buvo labai kritiški ir tiriantys, o dabar mes neva rašome tai, ką pasako valdžia ir visus kvailus dalykus apie koronavirusą, tad mes tikrai konfrontuojame su šiais žmonėmis. Bet iš kitos pusės gaunu ir padrąsinimų iš skaitytojų, kad atliekame puikų darbą ir tai tęstume", – atvirauja žurnalistė.

Ch.Berndt sako nematanti, kad socialinės medijos, kurios dažnai identifikuojamos kaip pagrindiniai dezinformacijos šaltiniai, ir klasikinė žiniasklaida būtų priešpriešoje. Pasak jos, socialinėse medijose cirkuliuoja ne tik prieštaravimai. "Socialinėse medijose žmonės daug kalba apie klasikinę žiniasklaidą, jie dalijasi mūsų straipsniais, jie dalijasi visais komentarais, jie apie tai galvoja. Mes turime pagalvoti, kaip mes teisiame socialines medijas. Žinoma, žmonės tai naudoja kaip priemonę neteisingai informacijai… Bet ir mūsų informacija atsiduria ten. Ne taip paprasta pasakyti, kokia bloga yra socialinė žiniasklaida ir kokia gera yra klasikinė žiniasklaida, kuri visada sako tik tiesą", – požiūrį atskleidžia ji.

Kaip gimsta dezinformacija? Žmonės ieško alternatyvių tiesų iš baimės – tokias interpretacijas Ch.Berndt atranda iš mokslinio požiūrio kampo ir kalbėdama su įvairiais žmonėmis, psichologais. "Jie taip bijo šios pandemijos, šio aplink plūduriuojančio gėdingo viruso, kad tiesiog nenori su juo turėti jokių reikalų, todėl jie ieško alternatyvių ir keistų idėjų… Žmonės kartais taip susiformuoja supratimą, kad politikai ir žiniasklaida sukūrė šį virusą. Visada egzistavo pogromai, visada egzistavo neteisinga informacija – tai prasidėjo viduramžiais, tai tęsiasi šiandien. Bet tais laikais žmonės naudojosi gandais, šiais laikais žmonės naudojasi internetu. Nemanau, kad tai yra toks didelis skirtumas", – teigia Ch.Berndt, pridurdama, kad žmonės tiesiog nori būti išgirsti.

"Mes žinome, kad sunku įtikinti žmones, kurie neigia koronavirusą, ir patraukti juos į savo pusę, bet turime tai daryti ir pateikti jiems argumentus, kad jie galėtų įsitraukti į diskusijas. Tai labai svarbu mūsų visuomenei ir mūsų demokratijai. Yra gandų, kad žmonės nebūtų pastebėję, jog koronavirusas egzistuoja, jei nebūtume pradėję testavimo; yra gandų, kad vaikai dabar miršta, nes dėvi kaukes ir negauna pakankamai deguonies. Jei tokie gandai rimtai išplinta, mes atliekame įprastą savo darbą: klausiame ekspertų, ką jie apie tai mano", – sako ji.

Pandemijos metu atsirado daugiau greitų studijų, kurios dėl laiko stokos nėra plačiai apžvelgtos. Tai komplikuoja situaciją, nes mokslo žurnalistai bet kuriuo atveju turi susisteminti šiuos duomenis ir juos pateikti visuomenei. Koronakrizės metu atsirado daugybė šaltinių iš skirtingų pozicijų besilaikančių mokslininkų ir greitai besikeičiančios informacijos. Pasirinkimas, kam užleisti aikštelę, yra esminis.

"Žmonės klausia, kodėl aš neužduodu klausimų nusiteikusiems prieš skiepus, neigiantiems koronavirusą. Nes aš ieškau mokslinių įrodymų, aš klausiu tų žmonių, kurie tikrai atlieka tyrimus. Tai yra iššūkis, bet žurnalistika visada yra temų pasirinkimas, ekspertų pasirinkimas, publikacijų kelių pasirinkimas. Pirmiausia stengiuosi rasti tinkamą ekspertą, kuris tikrai supranta, apie ką kalba, ir turi įrodymų. Jei tikrame mokslo pasaulyje yra 10 tūkst. argumentų už ir tik dešimt prieš, negali jiems skirti lygiaverčio dėmesio laikraštyje", – tvirtina Ch.Berndt.

Svarbiausi debatai

Jau kurį laiką pasaulio žiniasklaidoje dažnai dėl savo koronakrizės strategijos nesiimti suvaržymų linksniuojama Švedija. Šalies sveikatos ir mokslo žurnalistų asociacijai priklausanti Natalie von der Lehr sako, kad žiniasklaida jos šalyje taip pat sulaukė kritikos, jog ji veikė kaip sveikatos apsaugos autoritetų megafonas, vietoje to, kad prašytų realių sprendimų. "Tikrai tapo aišku, kad pastaraisiais metais ir net pastaraisiais dešimtmečiais Švedijoje mokslo žurnalistika susitraukė ir sumažėjo savo sritį plačiai išmanančių specialistų", – situacija dalijasi ji.

"Tačiau su draugais užsienyje kalbėdama apie tai, ką jie žiniasklaidoje skaito apie Švedijos koronakrizės politiką, ne visada galiu su tuo sutikti", – priduria žurnalistė.

Švedijoje yra mokslininkų, kurie kritikuoja šalies strategiją ir kurie reikalauja griežtesnių taisyklių bei reguliavimo. Kaip pasakoja N.von der Lehr, viena 22 mokslininkų grupė buvo labai aiškiai nusiteikusi prieš minimą valstybės strategiją, jie bene garsiausiai pasisakė ir internete, "YouTube" platformoje.

"Dabar didžiausi debatai šalyje vyksta dėl kaukių dėvėjimo, nes tai nėra privaloma nei viešajame transporte, nei parduotuvėse. Kai kurie žmonės tai vis vien daro, bet tai nėra privaloma. Žmonės taip pat daug kalba apie šeimos karantiną, ar žmogui susirgus ir visa šeima turi izoliuotis – tai taip pat šiuo metu netaikoma šalyje. Mokyklos per pandemiją buvo atidarytos ir dabar diskutuojama, kaip užtikrinti saugią aplinką rudenį ir žiemą. Vaikų ir vyresnių žmonių saugumas per pandemiją taip pat yra plačiai diskutuojamas", – apie svarbiausius šių dienų debatus, sietinus su COVID-19, pasakoja ji.

"Daug tyrėjų daro puikų darbą per įvairias platformas – taip pat ir per socialines medijas – ir sėkmingai bendradarbiauja su mokslo žurnalistais. Daug mokslo žurnalistų sunkiai dirba rašydami apie pastaruosius su pandemija susijusius duomenis", – ryškių linijų tarp socialinių medijų, klasikinės žiniasklaidos ir mokslininkų indėlio nelinkusi brėžti N.von der Lehr.

Tyrimas: D.Trumpas buvo paminėtas beveik 38 proc. visos klaidingos informacijos šaltiniuose. EPA-ELTA nuotr.

Konspiracijos teorijų katalizatorius – prezidentas?

Neseniai atliktas Cornellio universiteto tyrimas nagrinėjo žiniasklaidoje sklindančią klaidingą informaciją, melą ir sąmokslo teorijas apie COVID-19. Mokslininkai teigia, kad sąmokslo teorijų sklaidai milžinišką įtaką padarė būtent JAV lyderis Donaldas Trumpas.

Mokslininkai išanalizavo 38 mln. straipsnių, paskelbtų anglų kalba nuo sausio 1 d. iki gegužės 26 d., ir nustatė, kad 1,1 mln. iš jų buvo klaidinga informacija, t.y. šiek tiek mažiau nei 3 proc. visos COVID-19 viešosios diskusijos.

Pažymėtina, kad tyrimas parodė, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo paminėtas beveik 38 proc. visos klaidingos informacijos šaltiniuose, todėl jis tapo didžiausiu COVD-19 infodemijos – pandeminių melų – varikliu.

Netikros informacijos kūriniai buvo suskirstyti į skirtingas kategorijas, o klaidinga informacija-sąmokslai sudarė 46 proc. visos sumos. Buvo nustatyta vienuolika skirtingų sąmokslo teorijų, pradedant įtarimais, kad COVID-19 buvo sukurtas laboratorijoje Uhane kaip biologinis ginklas, kad tai yra giliosios valstybės ir naujos pasaulio tvarkos proceso dalis, iki nuorodų, kad COVID-19 buvo sukurtas kaip populiacijos valdymo priemonė.

Konspiracijos teorijos pasiekė ir Billą Gatesą, ir JAV Nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto direktorių dr. Anthony Fauci. Sąmokslo teoretikai pastarąjį apkaltino išpučiant mirčių skaičių ir teigė, kad jis yra farmacijos pramonės aksesuaras.

Stebuklingi vaistai – buvo labiausiai paplitusi sąmokslo teorija ir daugelio susiliejančių dezinformacijos temų pagrindinis taškas. Tai apima D.Trumpo raginimą vartoti hidroksichlorochiną ir chlorokviną kaip gydymo priemonę nuo COVID-19, nors nė vienas ekspertas nepateikė duomenų, kad jie būtų veiksmingi gydant žmones, kenčiančius nuo šios ligos.

Kai D.Trumpas pareiškė, kad COVID-19 gydymui gali būti naudojami ultravioletiniai spinduliai ir dezinfekcijos priemonės, dezinformacijos kategorijos "stebuklingi vaistai" straipsnių skaičius vos po dienos išaugo nuo 10 tūkst. iki daugiau nei 30 tūkst. Padaugėjo melo, kurį tyrėjai tiesiogiai priskyrė prezidentui.