Karas: Rusijos kariai traukiasi nuo Charkivo, Ukraina įvardijo galimą lūžio tašką

Gegužės 13 d. duomenimis, savo darbą Kyjive jau atnaujino 37 užsienio atstovybės. Tai naujausiame vaizdo kreipimesi pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja UNIAN.

„Jau 37 užsienio atstovybės atnaujino savo darbą Kyjive. Ir aš dėkingas joms visoms, nes tai – 37 įrodymai, kad Ukraina tvirtai laikosi ir turi perspektyvų, skirtingai negu Rusijos Federacija. Esu įsitikinęs, kad netrukus ir kitos užsienio atstovybės grįš į Ukrainos sostinę“, – sakė valstybės vadovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad vertėtų grįžti prie darbo ir visam Ukrainos verslui, kuris dar neatnaujino veiklos, nors gali tai padaryti saugioje teritorijoje.

„Užtikrinti darbo vietas ir didinti ekonominį aktyvumą dabartinėmis sąlygomis – tai irgi svarbus darbas gynybos, mūsų ateities labui“, – pareiškė V. Zelenskis.

Volodymyras Zelenskis. Scanpix nuotr.

Prieš prasidedant Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą Kyjive dirbo daugiau kaip 100 diplomatinių misijų.

Ukraina ruošia 41 bylą dėl Rusijos karo nusikaltimų

Ukrainos generalinė prokurorė penktadienį pranešė, kad jos biuras rengia 41 bylą dėl Rusijos karių įvykdytų karo nusikaltimų.

„Turime 41 įtariamąjį bylose, kurias būsime pasiruošę perduoti teisimui, – per Ukrainos televizijos tiesiogiai transliuotą spaudos konferenciją sakė generalinė prokurorė Iryna Venediktova. – Visos jos susijusios su [Ukrainos] baudžiamojo kodekso 438-uoju straipsniu dėl karo nusikaltimų, bet šie karo nusikaltimai įvairaus pobūdžio.“

Jau 37 užsienio atstovybės atnaujino savo darbą Kyjive. Ir aš dėkingas joms visoms, nes tai – 37 įrodymai, kad Ukraina tvirtai laikosi ir turi perspektyvų, skirtingai negu Rusijos Federacija.

„Tai ir civilės infrastruktūros bombardavimas, civilių žudymas, žaginimai ir plėšikavimas“, – pridūrė ji.

Kol kas neaišku, kiek kaltinamųjų bus teisiami už akių.

Penktadienį vienas Rusijos karys tapo pirmuoju Maskvos surengtos invazijos į Ukrainą nariu, stojusiu prieš teismą dėl įtariamų karo nusikaltimų.

21 metų Vadimas Šišimarinas kaltinamas vasario 28 dieną, praėjus keturioms dienoms nuo invazijos pradžios, nužudęs neginkluotą 62 metų civilį, rašoma Generalinės prokuratūros pranešime.

V. Šišimarinas pro automobilio langą šovė iš automato į civilį, kad šis nepraneštų apie rusų karių grupę.

„Vyras mirė vietoje, vos už kelių dešimčių metrų nuo savo namų“, – nurodė Generalinė prokuratūra.

Teisiamam V. Šišimarinui gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.

I. Venediktova sakė, kad bylose dėl dar dviejų kaltinamųjų, kurie „fiziškai yra Ukrainoje“, kitą savaitę tikriausiai įvyks parengiamieji posėdžiai.

Vokietijos ministrė: pabėgėlių iš Ukrainos srautas sumažėjo

Federalinė vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser pareiškė, kad dabar į Vokietiją iš Ukrainos atvyksta kur kas mažiau žmonių negu karo pradžioje, praneša laikraštis „Süddeutsche Zeitung“.

„Šiuo metu per dieną į Vokietiją atvyksta tik apie 2 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Kovo viduryje jų būdavo daugiau kaip po 15 tūkst. kasdien“, – sakė ji.

N. Faeser pažymėjo, kad dabar kasdien per Lenkijos ir Ukrainos sieną į tėvynę grįžta apie 20 tūkst. ukrainiečių, tarp kurių – ir iš Vokietijos išvykstantys pabėgėliai. Ministrės nuomone, „dauguma žmonių grįš“ į Ukrainą.

„Kai kurie liks, jeigu pamatys galimybę įsitvirtinti Vokietijos darbo rinkoje su savo kvalifikacija“, – pridūrė VRM vadovė.

Vis dėlto, pasak N. Faeser, pabėgėlių priėmimas vis dar yra didelis humanitarinis iššūkis, kadangi reikia užtikrinti deramą pagalbą moterims, vaikams ir seneliams, palikusiems savo namus dėl karo. „Pabėgėliai čia labai gerai priimami“, –  pabrėžė ministrė.

Ukrainoje okupantų aukomis jau tapo 227 vaikai

Nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios okupantų aukomis jau tapo 227 vaikai. Tai šeštadienį pranešė UNIAN, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuru.

„Gegužės 14 d. ryto duomenimis, nuo Rusijos plataus masto ginkluotos agresijos pradžios Ukrainoje žuvo 227 vaikai, dar 420 buvo sužeisti. Šie skaičiai nėra galutiniai, kadangi jie tikslinami aktyvių karo veiksmų vietose laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose“, – sakoma pranešime.

Daugiausiai vaikų žuvo Donecko srityje – 139, Kyjivo – 116, Charkivo – 99.

Generalinio prokuroro biuras taip pat pranešė, kad per Ukrainos miestų ir kaimų bombardavimą ir apšaudymą nukentėjo 1 748 švietimo įstaigos, iš jų 144 visiškai sugriautos.

 

Buvęs Rusijos premjeras: Ukrainos pergalė bus skaudus smūgis V. Putino režimui

Ukrainos žmonių ir armijos didvyriškumas atves į pergalę. Tai apgins Europą nuo agresyvaus V. Putino ir taps jo pasitraukimo priežastimi, pareiškė interviu DW buvęs Rusijos ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas.

Karas Ukrainoje – tai iš esmės ekonominių ir karinių potencialų kova, mano buvęs premjeras, Liaudies laisvės partijos pirmininkas. „Kai taikomos tokios sankcijos, V. Putino Rusijos potencialas kasdien mažės. Tai reiškia, kad po kelių mėnesių Ukraina įgis ekonominį ir karinį pranašumą. Ukrainos žmonių ir armijos didvyriškumas neabejotinai leis pagerinti situaciją ir pasiekti pergalę. Pirma, tai apgins Europą nuo agresyvaus V. Putino, o antra, tai taps jo pasitraukimo priežastimi“, –  sakė Rusijos opozicijos politikas.

Michailas Kasjanovas. Scanpix nuotr.

Anot M. Kasjanovo, Ukrainos pergalė sukels sparčius pokyčius Rusijoje, „pirmiausia – V. Putino aplinkoje ir armijoje“. Ukrainos pergalė smogs skaudų smūgį V. Putino režimui ir paskatins pakeisti jį pačių rusų rankomis, teigė buvęs premjeras.

Pasak M. Kasjanovo, „V. Putinas tikrai nesitikėjo tokio masto sankcijų“, kurių ėmėsi pasaulio bendrija, reaguodama į agresiją prieš Ukrainą, ir jos yra „niokojamo pobūdžio“.

Ekspertų nuomone, infliacija, apskaičiuojama pagal tarptautinę metodologiją, kai atsižvelgiama į 2 000 prekių ir paslaugų kainas, Rusijoje sudarys 20-22 proc. „Bet jei apskaičiuosime infliaciją keturioms svarbiausioms Rusijos gyventojams išlaidų rūšims – maistui, medikamentams, būsto ir komunalinėms bei transporto paslaugoms, tai ji pasieks 40 proc.“, – teigė M. Kasjanovas.

Be to, didėja problemos ekonomikos srityje, trūkinėja gamybiniai ryšiai, traukiasi beveik visos užsienio kompanijos, dėl to prarandama tūkstančiai darbo vietų, pažymėjo politikas.

Jo nuomone, „valdant V. Putinui Rusija transformuojama Šiaurės Korėjos linkme“. Bet, įsitikinęs M. Kasjanovas, kad ir kas iš pradžių pakeistų V. Putiną, „po vieno dviejų rinkiminių laikotarpių Rusija grįš į demokratinės valstybės su normalia rinkos ekonomika kūrimo kelią“.

Pentagonas: JAV rengia 10 tūkst. kariškių rotaciją Europoje

JAV rengia daugiau kaip 10 tūkst. kariškių rotaciją Europoje. Kariai bus pakeisti artimiausiomis savaitėmis. Tai per spaudos konferenciją pranešė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby`is, kurį cituoja UNIAN.

„Reikiamai perdavę atsakomybę, daliniai grįš į dislokavimo vietas. Šis perdavimas įvyks artimiausiomis savaitėmis, artimiausiais mėnesiais šią vasarą“, – sakė jis.

J. Kirby`is pažymėjo, kad rotacija yra planuota, jos metu bus keičiami daliniai.

„JAV laikosi kurso užtikrinti tvirtą atgrasymą ir gynybinį pozicionavimą rytiniame NATO sparne. Gynybos sekretorius Lloydas Austinas davė nurodymą artimiausiais mėnesiais dislokuoti daugiau kaip 10 tūkst. kariškių, kurie pakeis armijos dalinius Europos operacijų teatre“, – pareiškė Pentagono atstovas.

Ukraina: Rusija traukiasi nuo Charkivo

Ukrainos generalinio štabo atstovas, kurį cituoja naujienų agentūra AFP, sako, kad Charkivo regione „pagrindinės priešo pastangos sutelktos į tai, kad būtų užtikrintas jo dalinių pasitraukimas nuo Charkivo miesto“.

Tuo tarpu „Reuters“ žurnalistai teigia, kad šiaurės rytų mieste jau maždaug dvi savaites yra ramu.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 27,2 tūkst. rusų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 14 d. jau neteko apie 27,2 tūkst. kareivių. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 218 tankų, 2 934 šarvuotųjų kovos mašinų, 551 artilerijos sistemos, 195 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 88 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 200 lėktuvų, 163 sraigtasparnių, 2 059 automobilių, 13 laivų, 411 dronų, 95 sparnuotųjų raketų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Didysis septynetas žada niekada nepripažinti Rusijos jėga pakeistų sienų

Didžiojo septyneto (G-7) šalys šeštadienį pažadėjo niekada nepripažinti Rusijos, įsiveržusios į Ukrainą, mėginimų jėga pakeisti valstybių sienas.

Rusija įsiveržė į Ukrainą vasario 24 dieną, bet Kyjivo pajėgos sugebėjo atremti pirminį puolimą ir neleisti užimti sostinės. Konfliktas tęsiasi jau ilgiau kaip du mėnesius.

„Niekada nepripažinsime sienų, kurias Rusija mėgino pakeisti karine agresija, taip pat išlaikysime savo įsipareigojimą remti Ukrainos, įskaitant Krymą,  taip pat visų [kitų] valstybių suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – sakoma G-7 užsienio reikalų ministrų pareiškime, paskelbtame po tris dienas šiaurės Vokietijoje trukusių derybų.

Ministrai Vangelso kurorte taip pat susitiko su Ukrainos ir Moldovos diplomatijos vadovais bei Europos Sąjungos užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu (Žozepu Boreliu).

Turtingųjų šalių klubo ministrai taip pat pažadėjo išplėsti sankcijas, įtraukiant Rusijai ypač svarbius ekonomikos sektorius, ir toliau aprūpinti Ukrainą ginkluote, kad ji galėtų priešintis Maskvos invazijai.

„Dar kartą patvirtiname savo ryžtą toliau didinti ekonominį ir politinį spaudimą Rusijai, toliau veikiant vieningai“, – sakoma G-7 pranešime.

Paklausta, ar sąjungininkai nori, kad Rusija taip pat būtų išstumta iš Krymo, kurį ji aneksavo 2014 metais, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) sakė, kad ukrainiečiai turėtų „patys spręsti dėl savo šalies“.

„Tai jų teritorija, ir mes palaikome kiekvieną jų priemonę ir kiekvieną žingsnį, siekiant užtikrinti, kad žmonės Ukrainoje... vėl galėtų gyventi kaip ir visur kitur Europoje – taikiai, bet taip pat saugiai, jų pačių šaliai esant laisvai“, – kalbėjo A. Baerbock, kurios šalis šiuo metu pirmininkauja G-7.

Scanpix nuotr.

Koordinuotas atsakas

Vakarų šalys perdavė Ukrainai artilerijos, oro erdvės gynybos sistemų, prieštankinių ginklų ir kitokios svarbios materialinės paramos, bet Kyjivas spaudžia sąjungininkes pagalbą didinti.

J. Borrellis penktadienį pažadėjo dar 500 mln. eurų ES karinės pagalbos Ukrainai, turinčios padėti atremti Rusijos invaziją.

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį sakė paprašęs G-7 konfiskuoti jų jurisdikcijoje esantį Rusijos turtą ir perduoti jį Ukrainai.

A. Baerbock pažymėjo, kad Kanada tokių veiksmų jau ėmėsi, bet atkreipė dėmesį, kad Europoje teisinės sąlygos kitokios, todėl reikia ieškoti būdų kliūtims įveikti.

„Jeigu rinktumės šį kelią... tai turėtų būtų daroma būdu, atitinkančiu mūsų įstatymus“, – aiškino vokiečių diplomatijos vadovė.

Karui tęsiantis G-7 užsienio reikalų ministrai taip pat atkreipė dėmesį į šio konflikto didėjantį poveikį skurdesnėms, ypač apsirūpinimo maistu saugumo požiūriu.

„Esame pasiryžę spartinti koordinuotą daugiašalį atsaką, kad išlaikytume pasaulinį aprūpinimo maistu saugumą, ir palaikome šiuo atžvilgiu labiausiai pažeidžiamus mūsų partnerius“, – sakoma jų pranešime.

Dar vienas konflikto Ukrainoje didėjančio poveikio pasauliui ženklas buvo G-7 ministrų raginimas Kinijai nemėginti trikdyti baudžiamųjų priemonių, taikomų Maskvai dėl įsiveržimo į kaimyninę šalį.

Be to, ministrai pasmerkė Baltarusijos vaidmenį per karą Ukrainoje ir paragino Minską liautis talkinti Maskvai.

„Raginame Baltarusiją liautis sudarinėti galimybę Rusijos agresijai ir laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų“, – rašoma pareiškime.

Estija: Rusijos ir Baltijos šalių prekyba elektra iš esmės baigėsi

Prekyba elektros energija tarp žemyninės Rusijos ir Baltijos šalių iš esmės baigėsi nuo gegužės 1 dienos be jokių didesnių pareiškimų, šeštadienį pranešė Estijos perdavimo tinklų operatorė „Elering“.

Pasak bendrovės vadovo Taavi Veskimagi (Tavio Veskimagio), taip pat baigėsi Suomijos ir Rusijos prekyba elektra, bet patikino, kad pavojaus tiekimo saugumui Estijoje nėra.

„Kita vertus, sumažėjus kiekvienai rinkoje pagamintai megavatvalandei (MWh), situacija tampa labiau įtempta. Prarastą importą iš Rusijos kompensuoja nauji branduolinės ir vėjo energijos pajėgumai“, – socialinėje žiniasklaidoje parašė T. Veskimagi.

Maskva naktį į šeštadienį sustabdė elektros tiekimą Suomijai, Rusijos energetikos bendrovei „RAO Nordic“ pagrasinus nutraukti tiekimą dėl įsiskolinimų, naujienų agentūrai AFP sakė vienas suomių tinklų operatorės pareigūnas.

„Šiuo metu [tiekimas] yra nulinis; tai prasidėjo vidurnaktį, kaip ir buvo planuota“, – nurodė „Fingrid“ operatyvinio planavimo vadovas Timo Kaukonenas (Timas Kaukonenas).

„RAO Nordic“ penktadienį pranešė, kad stabdys elektros tiekimą Šiaurės valstybei, o savo sprendimą motyvavo apmokėjimo sutrikimais. Toks perspėjimas nuskambėjo Helsinkiui ruošiantis pateikti parašką dėl stojimo į NATO dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Tačiau deficitas buvo kompensuotas importu iš Švedijos. Suomija iš Rusijos importuoja apie dešimtadalį savo elektros.

„RAO Nordic“ pareiškė, kad negavo apmokėjimo už gegužę parduotą energiją, bet nepatikslino, ar problema susijusi su Europos sankcijomis Rusijai.

Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Suomijoje ir Švedijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma suomių ir švedų dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei.

Helsinkis ir Stokholmas jau ilgą laiką bendradarbiauja su NATO, todėl tikimasi, kad abi šalys galės greitai prisijungti prie Aljanso.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ne kartą teigė, tiek Suomija, tiek Švedija būtų priimtos „išskėstomis rankomis“.

Kremlius perspėjo, kad Rusija „neabejotinai“ laikys Suomijos narystę Vakarų šalių gynybos bloke grėsme sau. Rusijos užsienio ministerija pareiškė, kad Maskva bus „priversta imtis atsakomųjų priemonių – karinių ir techninių bei kitokių – kad pašalintų kylančias grėsmes savo nacionaliniam saugumui“.

Kyjivo žvalgybos vadovas: Ukraina gali laimėti karą iki metų pabaigos

Karas Ukrainoje „lūžio tašką“ gali pasiekti iki rugpjūčio, o iki šių metų pabaigos Kyjivas gali įveikti Rusijos pajėgas, sakoma ukrainiečių karinės žvalgybos vadovo interviu, šeštadienį paskelbtame Jungtinės Karalystės televizijos „Sky News“.

Lūžio taškas bus rugpjūčio antroje pusėje. Aktyviausi kovos veiksmai bus užbaigti iki šių metų pabaigos.

36 metų generolas majoras Kyrylas Budanovas sakė „optimistiškai“ vertinantis dabartinę konflikto eigą.

„Lūžio taškas bus rugpjūčio antroje pusėje, – prognozavo kariškis. – Aktyviausi kovos veiksmai bus užbaigti iki šių metų pabaigos.“

„Tokiu būdu atkursime Ukrainos valdžią visose mūsų teritorijose, kurias esame praradę – įskaitant Donbasą ir Krymą“, – teigė jis.

Dabar įnirtingiausios kautynės vyksta rytiniame Donbaso regione, kur Rusija pastaruoju metu telkė pajėgas, bet reikšmingos pažangos nepasiekė.

Pasak K. Budanovo, Ukraina „viską žino apie mūsų priešą. Sužinome jų planus, beveik iškart kai jie yra parengiami.“

Žvalgybos vadovas taip pat teigė, jog šiuo metu jau bręsta sąmokslas nuversti prezidentą Vladimirą Putiną ir kad Kremliaus vadovas „sunkiai serga“ vėžiu. Vis dėlto jokių įrodymų K. Budanovas nepateikė.

Rumunijos ambasada atnaujino darbą Kyjive

Rumunijos užsienio reikalų ministras Bogdanas Aurescu šeštadienį pranešė, kad jo šalies ambasada atnaujino darbą Kyjive, informuoja portalas „eurointegration.com.ua“.

„Labai džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad nuo šiandien Rumunijos ambasada Kyjive atnaujino savo veiklą. Rumunija visiškai remia savo partnerę Ukrainą jos narsioje kovoje už laisvę!“, – parašė ministras tviteryje.

Rumunija laikinai nutraukė savo ambasados Kyjive darbą vasario 26 d., Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Rusijos URM: Suomija ir Švedija atsisako nebranduolinio statuso

Maskvai kyla klausimų dėl to, kad Suomija ir Švedija, ketindamos stoti į NATO, iš esmės atsisako nebranduolinio statuso. Tai šeštadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško, praneša „Interfax“.

„Kyla daug klausimų, susijusių su tuo, kad šios šalys faktiškai atsisako nebranduolinio statuso“, – sakė jis žurnalistams.

Anot A. Gruško, NATO pastaruoju metu vis labiau akcentuoja branduolinį ginklą kaip atgrasymo elementą, aktyviai plėtoja bendrų karinių misijų praktiką.

„Tai nauja realybė, į kurią turime atsižvelgti. Kyla klausimas dėl neigiamų branduolinių garantijų šioms valstybėms“, – sakė Rusijos URM atstovas.

Pasak A. Gruško, „pakanka pažvelgti į žemėlapį, kad suprastum, kaip Aljanso plėtra atsiliepia fundamentaliems Rusijos Federacijos saugumo interesams“.

Suomijos karinis saugumas gerokai sumažės, jei šalis įstos į NATO, įspėjo ministro pavaduotojas.

Anot A. Gruško, ištisus dešimtmečius Suomijos karinį saugumą garantavo karinio neprisijungimo politika, tuo rėmėsi šios šalies prestižas ir autoritetas.

„Suomijos ir Švedijos stojimas į NATO – strateginis pokytis. Jis negali nesulaukti politinės reakcijos, taip pat kruopščios analizės, kokie bus naujos jėgų konfigūracijos padariniai“, – teigė Rusijos diplomatas.

Pasak jo, sprendimas dėl Maskvos atsakomųjų priemonių „nebus priimamas vadovaujantis emocijomis“. Daug priklausys ir nuo to, kokia NATO infrastruktūra atsiras šiose teritorijose.

A. Gruško pareiškė, jog kol kas anksti kalbėti apie galimybę dislokuoti RF branduolines pajėgas Baltijos regione, jeigu Suomija ir Švedija įstotų į Aljansą. „NATO yra įsipareigojusi nekeisti branduolinės politikos ir iki pastarojo meto ji laikėsi šio įsipareigojimo“, – pažymėjo jis.

O. Scholzas nepastebėjo jokių V. Putino pozicijos pokyčių

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, penktadienį telefonu kalbėjęsis su Rusijos prezidentu V. Putinu, teigia nepastebėjęs, kad Kremliaus šeimininko pozicija būtų pasikeitusi.

Jis tai pareiškė šeštadienį paskelbtame interviu portalui „t-online“.

„Ne“, – atsakė žurnalistams Vokietijos vyriausybės vadovas, paklaustas, ar pokalbio metu jis pastebėjo V. Putino pozicijos pokyčių.

Aišku viena: Rusija nepasiekė nė vieno iš karo tikslų, išvardytų jo pradžioje. Ukraina neužkariauta, ji labai sumaniai, narsiai ir pasiaukojamai ginasi.

„Aišku viena: Rusija nepasiekė nė vieno iš karo tikslų, išvardytų jo pradžioje. Ukraina neužkariauta, ji labai sumaniai, narsiai ir pasiaukojamai ginasi. NATO neatsitraukė ir iš esmės padidino savo pajėgas rytiniame Aljanso sparne. O kai Suomija ir Švedija prisijungs prie NATO, Aljansas dar labiau sustiprės. Pati Rusijos kariuomenė patyrė didelių nuostolių, kur kas didesnių negu per Sovietų Sąjungos kampanijos Afganistane dešimtmetį“, – sakė kancleris.

Anot jo, V. Putinas turėtų pamažu suvokti, kad vienintelė išeitis iš šios situacijos – susitarti su Ukraina.

O. Scholzas teigė nežinąs, ar V. Putinas supranta Vakarų argumentus, kad sankcijos daro žalą Rusijai.

„Vienaip ar kitaip, Rusija įspeitė save į dramatišką situaciją. Mes matome, kur veda ekonominė izoliacija. Rusijos prezidentas turi suvokti, kad jo šalis negalės turėti naudos iš pasaulio pažangos, kol nebus tikros taikos“, – pažymėjo kancleris.

„Už beprotišką Putino sumanymą plėsti Rusijos imperiją Rusija ir visas pasaulis šiuo metu moka labai brangią kainą“, – pabrėžė O. Scholzas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad dėl karo pasauliui trūksta grūdų, kurių ypač reikia besivystančioms šalims.

Vokietijos kancleris penktadienį per 75 minutes trukusį pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu pareikalavo kuo greičiau paskelbti paliaubas Ukrainoje, paragino gerinti humanitarinę padėtį ir siekti pažangos ieškant konflikto sprendimo diplomatinėmis priemonėmis.

Gamykloje „Azovstal“ įstrigusių Ukrainos karių artimieji prašo Kinijos pagalbos

Mariupolio metalurgijos įmonėje „Azovstal“ įstrigusių karių artimieji šeštadienį paragino „išgelbėti“ apsuptas Ukrainos pajėgas Kinijos prezidentą Xi Jinpingą (Si Dzinpingą), teigdami, kad jis yra paskutinis pasaulio lyderis, kurio klausytųsi Kremlius.

Penkios Ukrainos karių žmonos ir vienas tėvas Kyjive surengė spaudos konferenciją, per kurią dar kartą desperatiškai paprašė padėti „Azovstal“ gynėjams. Šie jau daugelį savaičių iš požeminių tunelių priešinasi įsiveržusioms Rusijos pajėgoms.

Pasaulyje teliko vienas žmogus, į kurį galime kreiptis – tai Kinijos vadovas.

„Pasaulyje teliko vienas žmogus, į kurį galime kreiptis – tai Kinijos vadovas“, – sakė vieno iš įstrigusių karių tėvas Stavras Vyčniakas.

„Kinija daro didelę įtaką Rusijai ir asmeniškai [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui. Prašome, kad jis įsikištų“, – pridūrė vyras.

Jis paragino Xi Jinpingą „imtis reikiamų priemonių, kad būtų ištraukti“ kariai.

„Jie yra pragare, nuolat bombarduojami“, – kalbėjo S. Vyčniakas, ragindamas iš gamyklos išgabenti sužeistus karius ir žuvusiųjų kūnus.

Vakarų valstybės ir Kyjivas ne kartą ragino Kiniją pasmerkti Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, tačiau Pekinas, palaikantis gerus santykius su Maskva, stengiasi laikytis neutralios pozicijos.

Scanpix nuotr.

Natalija Zarycka, vieno iš įstrigusių kariškių žmona, taip pat ragino Kiniją padėti.

„Pasaulyje tebėra žmogus, kuriam Putinui sunku pasakyti „ne“, – pareiškė ji, prašydama Xi Jinpingo „prisidėti prie [karių] gelbėjimo“.

„Esame tikri, kad stipri ir kilni Kinija pajėgi priimti sunkius sprendimus vardan gėrio“, – pridūrė moteris.

N. Zarycka sakė gaunanti iš savo vyro žinučių, kuriose teigiama, kad „Azovstal“ gynėjai puolami „iš jūros, žemės ir oro“ ir kad Maskva vilkina „šį skausmingą kankinimo procesą“.

Moteris paragino pasaulį „netylėti ir sustabdyti šį naikinimą“ Mariupolio plieno ir geležies gamykloje.

Strategiškai svarbaus uostamiesčio gynybai vadovaujantis Ukrainos pulkas „Azov“ iš slėptuvių paskelbė desperatiškų vaizdo įrašų; juose teigiama, kad apsupti kariai „miršta“ nuo žaizdų.

Mariupoliui gresia didelė epidemija

Mariupoliui gresia didelė epidemija, kuri gali pareikalauti tūkstančių miesto gyventojų gyvybių. Infekcinė katastrofa užblokuotą Mariupolį gali ištikti todėl, kad mieste trūksta vandens, sugadinta kanalizacijos sistema, o namų griuvėsiuose yra daug lavonų.

Tai pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados įgaliotinė žmogaus teisėms Liudmila Denisova, praneša portalas „rbc.ua“.

„Didžiausia Mariupolio problema – švaraus geriamojo vandens stygius, mieste jo nėra. Be to, susiklostė kritinė situacija dėl trūkusių kanalizacijos tinklų. Gresia pavojus, kad nešvarumai atsidurs miesto gatvėse ir jūroje“, – sakė pareigūnė.

Scanpix nuotr.

Be to, anot L. Denisovos, epidemijos grėsmę didina ir namų griuvėsiuose pūvantys kūnai.

„Uždarius humanitarinius koridorius, daugelis žmonių, laukę evakuacijos miesto apylinkėse, vėl grįžta gyventi į Mariupolį“, - konstatavo įgaliotinė.

Kaip jau buvo pranešta, maždaug 100 tūkstančių Mariupolio gyventojų gresia nuolatinis pavojus užsikrėsti cholera, dizenterija ir kitomis infekcinėmis ligomis.

V. Putinas šaukia satelitinių šalių lyderius į susitikimą Maskvoje

Rusijos prezidentas V. Putinas šaukia Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) šalių lyderius į susitikimą Maskvoje gegužės 16 d.

Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos administracijos tinklalapiu.

Jame sakoma, kad gegužės 16 d. Maskvoje įvyks KSSO šalių lyderių susitikimas, skirtas Kolektyvinio saugumo sutarties pasirašymo 30-osioms metinėms ir organizacijos įkūrimo 20-osioms metinėms.

„Be jubiliejinės tematikos, šalių lyderiai keisis nuomonėmis aktualiais dabartinės padėties regione ir pasaulyje klausimais, aptars bendro reagavimo į įvairius iššūkius ir grėsmes priemones“, –  pažymima pranešime.

Taip pat pranešama, kad planuojamos dvišalės V. Putino ir A. Lukašenkos derybos.

KSSO priklauso Rusija, Baltarusija, Armėnija, Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas. Pastaroji bendra šios organizacijos operacija vyko šių metų pradžioje Kazachstane.

Anksčiau Ukrainos žvalgyba pranešė, kad KSSO šalys atsisakė dalyvauti Rusijos invazijoje į Ukrainą.

Vėliau Kazachstano gynybos ministerija patvirtino nesiųsianti savo kariuomenės į Ukrainą.

Į Odesos paplūdimį audra išmetė rusų miną

Šeštadienį Odesoje audra į krantą išmetė rusų miną. Tai pranešė Odesos srities karinės administracijos viršininkas Maksimas Marčenka, kurį cituoja „Unian“.

„Per audrą į Odesos paplūdimį išmesta priešo jūrų mina“, – pareiškė pareigūnas.

Pasak jo, sekmadienį išminuotojai ją sunaikins vietoje, pakrantėje. Toks sprendimas priimtas todėl, kad kitaip neutralizuoti sprogmens neįmanoma.

M. Marčenka dar kartą paragino odesiečius nesilankyti paplūdimiuose, kadangi tai pavojinga gyvybei.

Baltarusijoje išminuojama teritorija, kurioje anksčiau buvo dislokuoti Rusijos kariškiai

Baltarusijoje išminuojama teritorija, kurioje anksčiau buvo dislokuoti Rusijos kariuomenės daliniai. Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestine.

Gautomis žiniomis, išminavimo darbai vyksta Gomelio srityje.

„Ukrinform“: Maskvoje oficialiai pripažintų žuvusiais kariškių – 420 kartų mažiau negu Buriatijoje

Oficialiais Rusijos statistikos duomenimis, pirmąją vietą pagal gyvosios jėgos nuostolius kare Ukrainoje užima Buriatija, o štai Maskvos ir Sant Peterburgo nuostoliai mažiausi.

Tai šeštadienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadymas Denisenka, praneša „Ukrinform“.

„Mes apskaičiavome nuostolių koreliaciją priklausomai nuo regiono. Pirmoji vietą pagal oficialius nuostolius tenka Buriatijai – 99 žuvusieji 100 tūkstančių gyventojų. Po to eina Dagestanas ir kai kurie kiti regionai. Bet įdomiausia – kur nuostoliai mažiausi. O jie mažiausi Jamalo nencų apygardoje, bet daugelio šio regiono gyventojų tiesiog negalima šaukti į armiją. Antroje ir trečioje vietose – Maskva ir Sankt Peterburgas. Oficialiai pripažintų mirčių skaičius Maskvoje – 420 kartų mažesnis negu Buriatijoje. Tai – 2-3 žmonės 15-16 mln. gyventojų. Panašūs ir Sankt Peterburgo rodikliai“, – sakė V. Denisenka.

Anot Ukrainos pareigūno, jei iš šių miestų žmonės ir siunčiami į karą, tai stengiamasi, kad jie nepatektų į priešakines linijas, o jei žūsta Ukrainos teritorijoje, tai jie skelbiami dingusiais be žinios.

Pasak V. Denisenkos, šitaip daroma todėl, kad Putinas ir jo aplinka supranta: visos revoliucijos prasideda sostinėse.

Šeštadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 27,2 tūkst. okupantų rusų.


Šiame straipsnyje: Volodymyras Zelenskiskaras Ukrainojekaras

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių