Šis Otavos pažadas yra susijęs su NATO planuojamu keturių tarptautinių batalionų, po 1000 karių kiekviename, dislokavimu Lenkijoje ir trijose Baltijos šalyse. Ši palaikymo priemonė turėtų padrąsinti NATO rytines sąjungininkes, jaučiančias Maskvos keliamą grėsmę, taip pat perspėti Rusiją, kad bet koks karinis įsibrovimas į kraštines bloko nares gali peraugti į didelio masto konfliktą su visu Aljansu.

Savaitgalį Varšuvoje vykusiame viršūnių susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai oficialiai pritarė didžiausiam Aljanso kolektyvinių pajėgumų sustiprinimui nuo Šaltojo karo pabaigos.

„Kol Rusija kelia problemų šiame regione, mums reikia būti stipriems kartu ir Kanada prie to prisidės“, – sakė pirmadienį Kanados užsienio reikalų ministras Stephane'as Dionas (Stefanas Dijonas) po susitikimo su Latvijos kolega Edgaru Rinkevičiumi Rygoje.

Kremlius sustiprino savo karinius pajėgumus Baltijos jūroje, o jo naikintuvai dažnai pažeidžia NATO sąjungininkių, taip pat ir Estijos, oro erdvę.

Kanados kariai išliks „kol bus būtina“, kartu pasitelkiant „tvirtą dialogą ir siekiant įtikinti Rusiją pakeisti savo elgesį“, pridūrė S.Dionas, NATO rengiantis naujoms deryboms su Rusija trečiadienį.

Kanada pranešė, kad vadovaus tarptautiniam batalionui Latvijoje nuo 2017 metų pradžios ir jame tarnaus maždaug 450 kanadiečių karių. Britanija vadovaus batalionui Estijoje, JAV – Lenkijoje, o Vokietija – Lietuvoje.

Nerimas, kad Rusija gali kėsintis į Baltijos valstybes išaugo po 2014 metais Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos ir separatistinio konflikto Rytų Ukrainoje.